2003 m. veiklos ataskaita

Lietuvos Respublikossusisiekimo ministerijos 2003 metų veiklos ataskaita

2004 m. vasario 24 d.
Vilnius

I. Misija ir strateginiai tikslai

Misija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti Lietuvos transporto ir ryšių politiką, koordinuojanti kitų institucijų veiklą šioje srityje. Ministerijos uždavinys – sukurti transporto sistemą, atitinkančią ES transporto politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausias magistrales integruoti į transeuropinius tinklus; sudaryti sąlygas transporto verslo plėtrai, skaidriai konkurencijai, kuri pagrįsta tais pačiais principais kaip ir ES.

Strateginiai tikslai

  1. Organizuoti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimą, kuris atitiktų ES techninius standartus ir vežimų poreikius, skatinti multimodalinių vežimų galimybes, didinti atskirų transporto šakų tarpusavio sąveiką.
  2. Skatinti tranzito per Lietuvą paslaugų plėtrą.
  3. Užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.
  4. Suderinti teisės aktus su ES reikalavimais transporto ir ryšių srityje.
  5. Tobulinti transporto ir ryšių sistemų institucinį valdymą.

II. Programų, numatytų strateginiame veiklos plane, aprašymas

1 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Transporto ir ryšių politikos formavimas bei įgyvendinimas. Programai įgyvendinti buvo patvirtinta 10087 tūkst. Lt, skirta 9868,4 tūkst. Lt asignavimų.

Programos tikslai

  1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti.
  2. Tobulinti esamą teisinę bazę, derinant ją su transporto ir ryšių acquis.
  3. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, atskiromis darbo grupėmis bei transporto ir ryšių srityje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Programos uždavinys. Formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką.

Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė (90). Integruoti ir panaudoti valstybinių telekomunikacijų tinklų laisvus išteklius, sukurti didelio laidumo duomenų perdavimo tinklą valstybės institucijoms, mokslo ir mokymo įstaigoms, gyventojams.

Tikslas – aprūpinti valstybės institucijas, mokslo ir studijų įstaigas greitu internetu, kurti didelio laidumo duomenų perdavimo tinklą.

Įgyvendinant šią priemonę, integruoti ir panaudoti valstybinių telekomunikacinių tinklų laisvi ištekliai, sukurtas didelio laidumo duomenų perdavimo tinklas valstybės institucijoms, mokslo ir mokymo įstaigoms, gyventojams.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 20-yje objektų sumontavo skaitmeninės radiorelinės linijos (RRL) įrangą. Sukurtas SDH technologijos magistralinis žiedas, kurio sparta 2xSTM-1. 2003 m. prie šio žiedo prijungtos 4 skaitmeninės RRL atšakos.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo realizuoti projektą „Šviesolaidinis žiedas Vilniuje“. Numatoma žiedu sujungti iki 20 įvairių institucijų.

Toliau vykdomas projektas „Erdvės“ (bevielio interneto paslaugos), kuris nuo 2003 m. rugpjūčio

1 d. įgyvendinamas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendras abonentų skaičius – apie 850.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – plėtoti informacinę visuomenę.

2 priemonė (95). Parengti pašto nacionalinės plėtros strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Tikslas – plėtoti nacionalinį paštą.

Įgyvendinant šią priemonę, 2003 m. parengti šie teisės aktai:

  1. Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategija, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 55 „Dėl Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategijos patvirtinimo“;
  2. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo koncepcija, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 18 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo koncepcijos patvirtinimo“;
  3. Vadovaujantis minėta koncepcija, parengtas Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.

Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategijoje nubrėžti svarbiausieji Lietuvos pašto sektoriaus strateginiai tikslai: didinti Lietuvos pašto paslaugų rinkos patrauklumą vartotojams ir investuotojams; optimaliai liberalizuoti Lietuvos pašto paslaugų rinką; užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą; užtikrinti pašto paslaugų konkurencingumą.

Įgyvendinant Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategiją bus optimaliai liberalizuojama pašto paslaugų rinka, užtikrinamas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas, paslaugų konkurencingumas bei kokybės gerėjimas, naujų į rinkos poreikius orientuotų paslaugų kūrimas, pašto rinkos dalyvių veiklos skaidrumas ir naudotojų teisių apsauga, pertvarkomas valstybės paštas, siekiant didinti jo veiklos efektyvumą. Numatoma 2004 m. valstybės įmonę Lietuvos paštą pertvarkyti į akcinę bendrovę.

Siekiant sudaryti teisines prielaidas strategijoje užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti bei Lietuvos Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB) parengtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projektas.

Šis įstatymas nustatys pašto bei pasiuntinių veiklos teisinius pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.

Pašto rinkos liberalizavimas skatins konkurenciją. Liberalizuotos rinkos dalyviai, siekdami išlaikyti ir didinti turimą rinkos dalį, stengsis išlaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus, gerindami pašto siuntų paslaugų kokybę, stengdamiesi didinti jų apimtį, teikdami naujas rinkos poreikius atitinkančias paslaugas (pvz., logistikos, finansinės paslaugos).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – plėtoti informacinę visuomenę; rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

3 priemonė (187). Įrengti kruizinių laivų krantines, pritaikyti jas kariniams laivams priimti.

Tikslas – atgaivinti turizmą kaip vieną svarbiausių verslo šakų.

Pastatytos karinių ir kruizinių laivų krantinės, kurių bendras ilgis – 851 m. Investuota 27,96 mln. Lt. Uosto akvatorija prie krantinių pagilinta iki 10 m. 206 m krantinių yra pritaikyta priimti ir aprūpinti NATO šalių ir Lietuvos Respublikos karo laivus.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

4 priemonė (232). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl nuostolingų geležinkelio linijų uždarymo projektą.

Tikslas – modifikuoti esamus ir sukurti naujus teisės aktus, sudarančius sąlygas, kad visi transporto sektoriai būtų plėtojami kaip viena strateginė sistema.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 16 d. priėmė Susisiekimo ministerijos parengtą nutarimą Nr. 1176 „Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė-valstybės siena ir valstybės siena-Adutiškis-Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo“.

Uždarius neperspektyvias geležinkelio linijas ir stotis, optimizuotas geležinkelio linijų ir stočių tinklas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

5 priemonė (234). Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią tranzitinių krovinių judėjimą.

Tikslas – rengti teisinę bazę tranzitinių krovinių judėjimo „žaliesiems koridoriams“ suformuoti.

Susisiekimo ministerija rengė ir dalyvavo rengiant šiuos teisės aktus:

  1. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1B-37 „Dėl supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklės;
  2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 3-583 „Dėl transporto investicijų direkcijos bendradarbiavimo su pasienio kontrolės punktuose patikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis“;
  3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 3-495 „Dėl laisvojo uosto įrengimo sutarties formos patvirtinimo“.

Pradėtos taikyti supaprastintos muitinio tranzito procedūros vežant krovinius geležinkelių transportu leido sumažinti vagonų prastovas pasienyje 2-3 valandomis. Formuojant palankią tranzitui tarifų ir fiskalinę politiką tranzitinių krovinių srautas geležinkelių transportu, palyginti su 2002 m., 2003 m. išaugo 19,6 , Klaipėdos uosto krovos apimtys, palyginti su 2002 m., 2003 m. išaugo 6,4 .

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

6 priemonė (237). Parengti europinio standarto geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos siena-Kaunas (I Kretos koridoriuje) privalomuosius dokumentus.

Tikslas – dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose. Tai integracija į ES, bendradarbiavimas su Baltijos regiono šalimis, ryšiai su Rusijos Federacija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis.

Parengta techninė užduotis europinio standarto geležinkelio Lenkijos siena-Kaunas ir multimodalinio centro galimybių studijai. Panaudojant ISPA techninės pagalbos lėšas, 2003 m. parengta galimybių studija dėl europinio standarto geležinkelio ir intermodalinio terminalo Kaune dislokacijos. Susisiekimo ministro 2003-09-04 įsakymu Nr. 3-502 sudaryta darbo grupė 2003 m. gruodžio 18 d. patvirtino geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vežės standartus galimybių studiją. 2003 m. gruodžio mėn. parengtas „Rail Baltica“ projekto plėtros veiksmų planas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą; rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

7 priemonė (238). Parengti projekto 2K (Klaipėda–Kaliningradas) koncepciją ir ją įgyvendinti.

Tikslas – dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose.

Projekto „2K“ koncepcija buvo parengta ir patvirtinta 2001-10-25 Maskvoje įvykusioje I krovinių savininkų konferencijoje. Jai pritarė ir Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo transporto srityje darbo grupė. Įgyvendinant koncepcijos nuostatas buvo parengti ir 2001-09-28 pasirašyti tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Kaliningrado jūrų uosto administracijų susitarimai dėl bendradarbiavimo vykdant paieškos ir gelbėjimo bei išsiliejusios naftos likvidavimo darbus Baltijos jūroje. Organizuotos II ir III krovinių savininkų konferencijos, daugiau nei 40 įvairių susitikimų ir pasitarimų projekto „2K“ realizavimo klausimais. 2003 m. liepos 21-23 d. Palangoje įvykusiame Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo transporto srityje darbo grupės posėdyje suderintos tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projekto „2K“ nuostatos. Tačiau 2003-09-01 Rusijai pateikus naujus susitarimo teksto pakeitimus, susitarimas iki šiol nepasirašytas. Įvykus konsultacijoms tarp Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijų nutarta atnaujinti derybas dėl susitarimo rengimo pasirašymui.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

8 priemonė (243). Įdiegti geležinkelio transporto verslo ir geležinkelio infrastruktūros valdymo šiuolaikines informacines sistemas.

Tikslas – įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą, kuo daugiau liberalizuoti kontroliuojančių tarnybų (muitinės, pasienio, veterinarijos ir t.t.) funkcijas, kad jų vykdymas netrukdytų laisvam krovinių srautų judėjimui, šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias didinti tranzitinių krovinių srautą.

Didinant geležinkelio verslo valdymo efektyvumą 2001-2002 m. buvo įdiegtos šios verslo valdymo informacinės sistemos sudedamosios dalys: vagonų duomenų bazės palaikymo sistema SOSVAG, konteinerių duomenų bazės palaikymo sistema KON, vagonų perdavimo stoties kompiuterinė informacinė sistema VPS KIS, skirstymo stoties informacinė sistema. Šios sistemos leidžia operatyviai keistis duomenimis apie traukinių ir krovinių judėjimą su kitų šalių geležinkelių informacinėmis sistemomis. 2003 m. įdiegta supaprastintų muitinio tranzito procedūrų informacinė sistema, kuri leidžia operatyviai teikti duomenis apie tranzitinių traukinių ir krovinių judėjimą muitinės tarnyboms.

Geležinkelio infrastruktūros valdymo informacinės sistemos diegiamos kartu su geležinkelio infrastruktūros valdymo sistemomis, pagal du pagrindinius projektus: Signalizacijos modernizavimas Kaišiadorių–Radviliškio ruože bei Riedmenų automatinės kontrolės priemonių įrengimas. Šios sistemos leidžia centralizuotai sekti ir valdyti traukinių eismą ruožuose tarp stočių bei kontroliuoti geležinkelio riedmenų būklę eismo metu. Infrastruktūros valdymo projektai skirti traukinių eismui ir eismo saugai užtikrinti.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

9 priemonė (246). Įvertinti buvusias investicijas ir tikslinti Lietuvos nacionalinę transporto plėtros strategiją siekiant maksimalios finansinės pagalbos iš ES paramos fondų ir numatant jų poreikį.

Tikslas – įvertinti investicinių lėšų poreikį transporto plėtojimo priemonėms įgyvendinti ir užtikrinti maksimalų ES finansinės paramos panaudojimą.

Europos Sąjungos paramai gauti parengta Bendrojo programavimo dokumento (BPD) transporto dalis. Šis dokumentas derintas su Europos Komisija. Pakoreguota Sanglaudos fondo strategija, kuri yra sudėtinė BPD dalis.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą; rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

10 priemonė (247). Rengti pasiūlymus dėl svarbių Lietuvos ūkiui transporto objektų privatizavimo, numatyti galimus padarinius atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.

Tikslas – prieš privatizuojant svarbius Lietuvos ūkiui transporto objektus (AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos avialinijos“ ir panašiai), numatyti galimus privatizavimo padarinius ir įtaką nacionaliniam saugumui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 931 patvirtino Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos 2003-2006 strategiją. Strategijoje numatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2006 metų pabaigos nebus privatizuojama. Vadovaujantis patvirtinta strategija, 2003 metais buvo pradėtas Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus pertvarkymas. Šis dokumentas numatė Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus pertvarkymą vadovaujantis ES direktyvomis geležinkelių transporto srityje, liberalizuojant geležinkelių transportą, sukuriant konkurencingą geležinkelių transporto sektorių, sudarant teisines ir ekonomines sąlygas efektyviai geležinkelių transporto sektoriaus veiklai rinkos sąlygomis, integruojantis į ES geležinkelių transporto sistemą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2074 pritarta akcinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ (LAL) privatizavimo programai, kurią rengiant buvo išanalizuoti privatizacijos padariniai.

Neįvykus skelbtam AB „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo konkursui, Susisiekimo ministerija, suderinusi su VĮ Valstybės turto fondu, 2003-06-27 raštu Nr. 2-23-2570 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl aviakompanijos pertvarkymo. Tam, kad aviakompanija galėtų sėkmingai veikti rinkoje ir būti privatizuota, pasiūlyta atlikti šiuos veiksmus: restruktūrizuoti bendrovės diversifikuotas sritis, atnaujinti verslo planą, numatyti lėktuvų „Boeing 737-200“ tolimesnio panaudojimo galimybę bei parengti naują privatizavimo programą. Atlikus šiuos pertvarkymus, LAL turėtų tapti lanksčia ir patrauklia bendrove, kurios visos pastangos būtų nukreiptos pagrindinio produkto – keleivių ir krovinių pervežimo – teikimui. Pagreitėtų kapitalo apyvarta, pagerėtų paslaugų kokybė bei padidėtų konkurentabilumas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

11 priemonė (251). Parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso nuostatų naują redakciją.

Tikslas – tobulinti keleivių ir krovinių vežimą pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus.

Susisiekimo ministerija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos nuostatų redakciją. Susisiekimo ministro 2004-01-30 įsakymu Nr. 3-49 buvo patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygos.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

12 priemonė (252). Parengti ratifikuotinų teisės aktų projektus.

Tikslas – tobulinti keleivių ir krunių vežimą pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus.

Ratifikuotini šie teisės aktai:

  1. 1976 m. tarptautinė konvencija dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo. Susisiekimo ministerija parengė, nustatyta tvarka suderino ir 2003-10-08 raštu Nr. 2-22-3954 pateikė Vyriausybei reikiamus šiai konvencijai ratifikuoti teisės aktus. Vyriausybė 2003-11-11 nutarimu Nr. 1402 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu teikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti šią konvenciją. 2003-12-16 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė konvencijos ratifikavimo įstatymą.

Ratifikavus konvenciją, bus sureguliuoti teisiniai santykiai, kylantys iš atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus, nustatyti asmenys, turintys teisę riboti atsakomybę, bei reikalavimai, kuriems taikomas atsakomybės ribojimas, taip pat atsakomybės ribos.

  1. 1996 metų tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir atlyginimo už žalą, padarytą gabenant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas.

Susisiekimo ministerija parengė, nustatyta tvarka suderino ir 2003-12-10 pateikė Vyriausybei reikiamų šiai konvencijai ratifikuoti teisės aktų projektus. Ratifikavus konvenciją, bus reglamentuoti teisiniai santykiai, kylantys dėl žalos, susijusios su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, nustatyta, kada kyla atsakomybė pagal šią konvenciją, kaip ji gali būti ribojama, kokio dydžio kompensacijos turi būti mokamos. Šiuo metu šios konvencijos ratifikavimo klausimas svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

13 priemonė (262). Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplauką – pratęsti pietinį ir šiaurinį molus.

Tikslas – modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kitų uostų infrastruktūrą ir superstruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją.

Rekonstruota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplauka: pratęsti pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, suremontuoti esami bangolaužiai bei pagilintas iki 14 m gylio įplaukos kanalas nuo krantinės Nr. 10 iki jūros, o išorinis įplaukos kanalas pagilintas iki 14,5 m. Atlikti šie darbai:

– 278 metrais pratęstas pietinis ir 205 metrais šiaurinis bangolaužis;

– suremontuota 1480 metrų (pagal perimetrą) senojo pietinio ir 150 metrų (pagal perimetrą) senojo šiaurinio bangolaužio.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

14 priemonė (267). Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.

Tikslas – modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kitų uostų infrastruktūrą ir superstruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją

Rekonstruota 858 metrai uosto krantinių (Nr. 5, 6, 68, 69-70, 71-72), investuota 58,9 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

15 priemonė (270). Plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių tinklą.

Tikslas – gerinti uostų ir kitų transporto šakų veiklos sąveiką, modernizuoti privažiuojamųjų kelių ir geležinkelių infrastruktūrą.

Per 2003 metus nutiesta: 1,03 km geležinkelio kelių į krantines Nr. 5, 6; 0,769 km geležinkelio kelių į krantines Nr. 69-70; 0,911 km geležinkelio kelio į JKK „Bega“; 0,521 km geležinkelio kelio į AB „Klaipėdos Smeltė“. Suremontuota 439 m geležinkelio kelio. Iš viso pastatyta, rekonstruota ir atiduota naudoti 2619 m uosto geležinkelio kelių, investuota 2,66 mln. Lt.

Nuosekli ir planinga uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių plėtra sudaro krovos kompanijoms palankias sąlygas didinti krovinių apimtis uoste. 2001 m. buvo perkrauta 17,24 mln. t, 2002 m. – 19,74 mln. t., 2003 m. – 21,19 mln. tonų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

16 priemonė (273). Sukurti uosto informacinę sistemą, kurios reikia saugios laivybos ACQUIS įgyvendinti.

Tikslas – užtikrinti krovinių saugumą ir laivybos kontrolę.

2002 metais Klaipėdos uoste įdiegta kompiuterizuota sistema, kuri leidžia kaupti informaciją apie pavojingų ir taršių medžiagų transportavimą, saugojimą. Tai palengvina paiešką ir gelbėjimą, taip pat eliminuoja neatitinkančius nustatytų standartų laivus, todėl sumažėja pavojus žmonių gyvybei ir aplinkai. Ši sistema leidžia kaupti informaciją apie keleivius laivuose, tai ypač palengvina paiešką ir gelbėjimą įvykus nelaimei jūroje, suteikia daugiau galimybių operatyviai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje bei koordinuoti įvairių valstybių ir institucijų pajėgų veiksmus.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonės nuostatas, Susisiekimo ministro įsakymais 2003 m. buvo patvirtinta: Locmano liudijimo išdavimo tvarka (2003-04-28 įsakymas Nr. 3-284); LR įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemos vertinimo tvarka (2003-04-29 įsakymas Nr. 3-295), Laivuose susidariusių atliekų ir krovinio likučių tvarkymo nuostatai (2003-07-09 įsakymas Nr. 3-414); Žvejybos laivų ženklinimo tvarka (2003-07-09 įsakymas Nr. 3-415); Laisvojo uosto įrengimo sutarties forma (2003-09-01 įsakymas Nr. 3-495); Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programa 2003, 2004-2006 metams ir laikotarpiui iki 2015 metų (2003-09-15 įsakymas Nr. 3-509); Informacijos apie likimo valiai paliktus jūrininkus kaupimo ir teikimo Tarptautinei jūrų organizacijai taisyklės (2003-11-05 įsakymas Nr. 3-610). Be to, LR Seimo 2003-07-03 įstatymu Nr. IX-1680 patvirtintas LR prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Buvo suderintos įstatymo nuostatos su ratifikuotų tarptautinių konvencijų bei ES Tarybos reglamento Nr. 4055/86 reikalavimais.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais –rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

17 priemonė (279). Modernizuoti Kauno oro uostą.

Tikslas – modernizuoti skrydžių saugos priemones tarptautiniuose oro uostuose pagal Jungtinės aviacijos administracijos reikalavimus.

Siekiant užtikrinti Kauno oro uoste skrydžių saugą 2003 metais buvo įsigytos pasienio tikrinimui skirtos kabinos, metalo detektoriai, kompiuterinė bei programinė įranga, orlaivių antiledodaros mašina LMD 2000, pastatytas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas (sąmatinė vertė 3.2 mln. Lt).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą; rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

18 priemonė (280). Modernizuoti valstybės įmonės ,,Oro navigacija“ nusileidimo (tūpimo) kontrolės sistemas.

Tikslas – modernizuoti orlaivių nusileidimo kontrolės sistemas, skrydžių saugos priemones tarptautiniuose oro uostuose pagal Jungtinės aviacijos administracijos reikalavimus.

VĮ „Oro navigacija“ 2003 m. birželio mėnesį paskelbė konkursą tūpimo pagal prietaisus sistemai pirkti. Konkursą laimėjo bendra Vokietijos, Prancūzijos ir JAV firma „Thales ATM“, kuri pradėjo gaminti Palangos aerodromo tūpimo pagal prietaisus sistemos įrangą. Planuojama, kad projektas galutinai bus įdiegtas 2004 m. III ketvirčio pabaigoje.

Be minėto projekto, VĮ „Oro navigacija“ vykdo Vilniaus regiono bei Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centrų modernizavimo projektą.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą; rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

19 priemonė (310). Išasfaltuoti valstybinės reikšmės kelius, jungiančius kaimus, gyvenvietes, miestelius su administracinių vienetų centrais pagal Žvyrkelių programą.

Tikslas – išsaugoti būtinų paslaugų kaime tinklą, gerinti infrastruktūrą, ypač kaimo kelius.

Buvo asfaltuojami valstybinės reikšmės keliai, jungiantys kaimus, gyvenvietes, miestelius su administraciniais centrais. 2003 metais išasfaltuota 215 km valstybinės reikšmės kelių, daugiausia kelių išasfaltuota Kauno, Panevėžio, Utenos, Šiaulių ir Vilniaus regionuose. Pagal Žvyrkelių programą 2001-2003 metais išasfaltuota 320 km.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, kurių įvykdymo terminas atidėtas arba jos išbrauktos iš priemonių sąrašo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-02 nutarimu Nr. 1497 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priemonių (263 ir 265) – „Parengti giliavandenio (iki 17 metrų) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros koncepciją“ ir „Įrengti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę“ – įvykdymo terminas atidėtas iki 2004 metų III ketvirčio bei viena priemonė (252 priemonės 1 dalis) „Ratifikuoti 1974 metų Atėnų konvenciją dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra“ išbraukta iš Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo sąrašo.

Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vygdymas

1 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos geležinkelių eismo saugos įstatymo projektą.

Tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų priežiūros, eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus, reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, taip pat kitiems asmenims bei teisinius pagrindus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą.

2003 m. gruodžio 16 d. priimtas LR geležinkelių eismo saugos įstatymas (IX-1905).

Rezultatas – bus apsaugotos su geležinkelių transportu susijusių asmenų bei kitų asmenų gyvybės, sveikata ir turtas, pagerės geležinkelių transporto eismo sąlygos, taip pat mažės neigiamas vežimo priemonių poveikis aplinkai.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Tikslas – įgyvendinti šių ES dokumentų nuostatas: 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento EEB Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių, 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento EEB Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas jūrų transportui valstybėse narėse principą (jūrų kabotažas) ir 1999 m. liepos 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/63/EB dėl susitarimo dėl jūrininkų darbo laiko, sudaryto tarp Europos Bendrijų laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Transporto darbuotojų sąjungų federacijos.

2003 m. kovo 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 85, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 40 ir 57 straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymas (Nr. IX-1680).

Rezultatas – reglamentuoti santykiai, atsirandantys vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, taip pat laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribos, darbo laive ypatumai ir socialinės garantijos jūrininkams tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo projektą.

Tikslas – Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais, reikiama infrastruktūra ir paslaugomis, elektroninių ryšių infrastruktūra ir su ja tiesiogiai susijusias paslaugas, taip pat santykius, susijusius su radijo dažnių naudojimu ne elektroninių ryšių veiklai, radijo ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu.

Įstatymo projektas (Nr. IXP-3224) šiuo metu yra svarstomas Seime. 2004-02-12 įstatymo projektas buvo pristatytas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės posėdyje. Iki vasario 27 d. tikimasi gauti Seimo narių išvadas ir pakartotinai svarstyti įstatymo projektą.

Rezultatas – bus supaprastintos naujų ūkio subjektų įėjimo į šį sektorių taisyklės ir tokiu būdu skatinama konkurencija; nustatytos specifinės rinkos reguliavimo priemonės leis tiksliau reaguoti į elektroninių ryšių rinkose esančius trūkumus; neliks skirtumų reguliuojant skirtingas technologijas ir pagal jas teikiamas paslaugas akcentuojant skirtumus tarp didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių ir tokių, kurie tokios įtakos neturi; užtikrinamas efektyvus elektroninių ryšių išteklių (numerių, radijo dažnių) valdymas; institucinė sektoriaus reguliavimo sistema atitiks tuos reikalavimus, kurie nustatyti ES teisės aktuose.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

4 priemonė. Parengti LR geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projektą.

Tikslas – nustatyti geležinkelių transporto sektoriaus reformos tikslus, reformos įgyvendinimo tvarką ir etapus, geležinkelio infrastruktūros valdytojo veiklos bei šios veiklos priežiūros reformos metu ypatumus, taip pat viešosios geležinkelio infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimo šaltinius.

Parengtas LR geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projektas 2004-02-04 buvo svarstomas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, 2004-02-12 įstatymo projektui minėtame komitete buvo pritarta. 2004-02-11 įstatymo projektas buvo svarstytas Seimo Biudžeto komitete, 2004-02-18 Biudžeto komitete pritarta įstatymo projektui.

Rezultatas – bus sukurtos reikiamos teisinės sąlygos, reikalingos geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkai liberalizuoti pagal ES reikalavimus. Geležinkelių transportas galės konkuruoti su kitomis transporto šakomis bei bus pasirengęs dirbti Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Bus reglamentuoti svarbūs geležinkelių transporto sektoriaus reformos klausimai, kuriuos tikslinga įtvirtinti teisės akte, turinčiame įstatymo galią.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

5 priemonė. Parengti LR geležinkelio transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Tikslas – patvirtinti naują Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą bei reglamentuoti šio kodekso įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Taip pat siekiama: 1) įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, susijusius su geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkos liberalizavimu bei geležinkelių transporto sektoriaus funkcionavimu šioje rinkoje; 2) nustatyti geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams; 3) reguliuoti santykius, kylančius iš keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių transportu.

2004 m. vasario 19 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 184 dėl geležinkelių transporto kodekso projekto pateikimo LR Seimui.

Rezultatas – bus sukurtos reikiamos teisinės sąlygos, reikalingos geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkai liberalizuoti pagal ES reikalavimus. Geležinkelių transportas galės konkuruoti su kitomis transporto šakomis bei bus pasirengęs dirbti Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje. Įstatymo priėmimas padės išspręsti viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymo klausimą, nustatys reikalavimus geležinkelio įmonėms (vežėjams) apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu ir kitus svarbius klausimus, kurie šiuo metu nevienodai reglamentuojami atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

6 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ 2 ir 4 priedų pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su ES Tarybos direktyvos 70/156/EEB ir direktyvos 2002/24/EB reikalavimais bei jų papildymais.

2003 m. gruodžio 4 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-657 „Dėl LR susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“.

Rezultatas – nustatyti reikalavimai transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių tipo pripažinimui, patvirtinimui ir priskyrimui.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

7 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 126/44 „Dėl tachografų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo projektą.

Tikslas – nustatyti reikalavimus tachografams ir jų įrengimui, remontui, naudojimui bei patikrai, taip pat įgyvendinti ES Tarybos 1998 m. rugsėjo 24 d. reglamento 2135/98/EB, papildančio reglamentą 3821/85/EEB dėl kelių transporte naudojamos registravimo įrangos ir direktyvą 88/599/EEB dėl reglamentų 3820/85/EEB ir 3821/85/EEB įgyvendinimo, bei Komisijos 2002 m. birželio 13 d. reglamento 1360/2002/EB, derinančio prie technikos pažangos Tarybos reglamentą 3821/85/EEB, nuostatas.

2003 m. gruodžio 31 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-736 „Dėl tachografų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

Rezultatas – nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikoje pirmą kartą registruojamos naujos motorinės kelių transporto priemonės, kuriose turi būti įrengta registruojanti įranga, kaip nurodyta 1985 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamente 3821/85/EEB, papildytame Komisijos 2002 m. birželio 13 d. reglamentu 1360/2002/EB dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, privalo būti su įrengtais skaitmeniniais tachografais.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

8 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 1994 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl techninių reikalavimų tvirtinimo“ papildymo projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos 2001 m. vasario 14 d. direktyvos 2001/11/EB, derinančios prie technikos pažangos Tarybos direktyvą 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių autotransporto priemonių ir jų priekabų tinkamumo eksploatuoti keliuose patikrinimą nuostatomis.

2003 m. balandžio 8 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-241 „Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms“.

Rezultatas – nustatyti nauji techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti naudojamos kelių transporto priemonės atliekant jų valstybinę techninę apžiūrą, apibrėžti apžiūros atlikimo metu taikomi kontrolės būdai ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijai, transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacinės savybės.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

9 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 497 „Dėl krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti ES Tarybos 1992 m. kovo 26 d. reglamento (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką gabenant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas nuostatas.

2003 m. rugsėjo 23 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-521 „Dėl susisiekimo ministro 1998-12-24 įsakymo Nr. 497 „Dėl krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ pakeitimo“.

Rezultatas – patvirtinta Bendrijos leidimo verstis tarptautiniu krovinių vežimu kelių transporto priemonėmis forma bei Valstybinė kelių transporto inspekcija įgaliota patvirtinti Bendrijos leidimų išdavimo kontrolės ir naudojimo kontrolės tvarką.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

10 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 505 „Dėl keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklių“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti Tarybos 1992 m. kovo 16 d. reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo paprastais ir ištaigingais autobusais taisyklių ir Tarybos 1997 m. gruodžio 11 d. reglamento (EB) Nr. 11/98, iš dalies pakeičiančio reglamentą (EEB) Nr. 684/92 dėl keleivių tarptautinio vežimo paprastais ir ištaigingais autobusais bendrųjų taisyklių nuostatas.

2003 m. gruodžio 31 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-735 dėl keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklių pakeitimo.

Rezultatas – patvirtinti pavyzdžiai: Bendrijos licencijos; Bendrijos licencijos kopijos; liudijimo vežimui savo sąskaita; leidimo; kelionės lapų knygos viršelio ir kelionės lapo. Valstybinė kelių transporto inspekcija įgaliota organizuoti patvirtintų dokumentų gamybą ir jų išdavimą.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

11 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro įsakymo dėl suderinto saugos režimo nustatymo žvejybos laivams, ilgesniems kaip 24 metrai, projektą.

Tikslas – suderinti su Tarybos 1997 m. gruodžio 11 d. direktyvos 97/70/EB dėl suderinto saugos režimo nustatymo žvejybos laivams, ilgesniems kaip 24 metrai, nuostatomis.

2004 m. sausio 14 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-17 „Dėl žvejybinių laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“.

Rezultatas – pavesta Lietuvos saugios laivybos administracijai patvirtinti reikalavimus žvejybos laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai, laivo stovumui, mechanizmams ir elektros įrangai, priešgaisrinei ir laivo įgulos apsaugai, gelbėjimo priemonėms ir įrenginiams, navigacinei įrangai ir įrenginiams bei radijo ryšiui, žvejybos laivo atitikties liudijimo bei išimties liudijimo pavyzdžius.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

12 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 210 „Dėl Įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su tarptautinių konvencijų reikalavimais bei Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodžio 19 d. direktyvos 2001/105/EB, pakeičiančios Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir patikrinimo organizavimo bendrųjų taisyklių ir standartų, nuostatomis.

2003 m. gruodžio 23 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-711 „Dėl organizacijų, atliekančių su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų inspektavimus bei apžiūras, veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“.

Rezultatas – reglamentuota įgaliotų pripažintųjų organizacijų veiklos priežiūros tvarka ir nustatyta, jog šių organizacijų priežiūrą vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

13 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 92 „Dėl užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodžio 19 d. direktyvos 2001/106/EB, pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/21/EB dėl tarptautinių laivų saugumo, taršos prevencijos, gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų užtikrinimo naudojantis Bendrijos uostais ir plaukiojant valstybių narių jurisdikcijoje esančiais vandenimis, nuostatomis.

2004 m. sausio 8 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-06 patvirtintos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklės.

Rezultatas – nustatyta, kad Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinę vėliavos kontrolę Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

14 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 480 „Dėl laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos 2002 m. rugsėjo 2 d. direktyvos 2002/75/EB, pakeičiančios Tarybos direktyvas 2001/53/EB ir 96/98/EB dėl jūrinės įrangos, nuostatomis.

2003 m. kovo 28 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-231 „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 480 „Dėl laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Rezultatas – laivų įrenginiai, naudojami laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava ar teikiami į Lietuvos rinką, turės būti pagaminti ir įvertinti laikantis Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų bei kitų teisės aktų ir Europos Sąjungos Tarybos 1996 m. gruodžio 20 d. direktyvos

Nr. 96/98 EEB „Dėl jūrinių įrenginių“ bei Europos Komisijos 2002 m. rugsėjo 2 d. direktyvos

Nr. 2002/75/EB, keičiančios Tarybos direktyvą Nr. 96/98 EEB, nuostatų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

15 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 165 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ ir LR susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 110 „Dėl mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektus.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. direktyvos 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų mokymo lygio, pakeičiančios direktyvas 94/58/EB ir 98/35/EB, nuostatomis.

Patvirtinti: 2003 m. sausio 28 d. LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-41 „Dėl Susisiekimo ministerijos 1998 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 165 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2003 m. gruodžio 22 d. susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-706 „Dėl mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“.

Rezultatas – sutvarkyta administracinė diplomų išdavimo struktūra (atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reorganizavimą), patobulinta jūrininkų diplomų, turinčių užsienio valstybės mokymo įstaigų diplomus, pripažinimo tvarka, įvertintos mokymo įstaigų plėtros galimybės, papildant mokymo programas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

16 priemonės. Parengti LR susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 27 d. direktyvos 2002/59/EB, nustatančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB, nuostatomis.

2004 m. sausio 28 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-44 „Dėl LR susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Rezultatas – reglamentuota laivų įplaukimo į terminalą, išplaukimo iš jo tvarka, nustatyta, kad kapitonas privalo pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui ir terminalo dispečerinei apie visus pavojus laivo, jo įgulos narių, krovinių ar navigacinių įrenginių saugumui.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

17 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 27 d. direktyvos 2002/59/EB, nustatančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB, nuostatomis.

2003 m. lapkričio 3 d. patvirtintas susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-599 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“.

Rezultatas – reglamentuota laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir reiduose, plaukiojimo akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarka.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

18 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro įsakymo dėl keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių ir standartų patvirtinimo projektą.

Tikslas – suderinti su Tarybos 1998 m. kovo 17 d. direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų ir Komisijos 2002 m. kovo 5 d. direktyvos 2002/25/EB, patikslinančios Tarybos direktyvą 98/18/EB, nuostatomis.

2004 m. vasario 6 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-87 „Dėl keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“.

Rezultatas – nustatyti gyvybės ir turto saugos reikalavimai, taip pat reikalavimai naujiems ir eksploatuojamiems keleiviniams laivams bei greitaeigėms keleivinėms plaukiojimo priemonėms, kai jos atlieka vidinius jūrinius reisus, bendrieji reikalavimai laivų saugai bei laivų apžiūrų vykdymui ir l Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

19 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl vienodų saugios balkerių krovos procedūrų ir reikalavimų projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodžio 4 d. direktyvos 2001/96/EB, nustatančios vienodas saugios balkerių (sausakrūvių laivų) krovos procedūras ir reikalavimus, nuostatomis.

2004 m. sausio 15 d. patvirtintas LR susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-24 „Dėl saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo taisyklių patvirtinimo“.

Rezultatas – pavesta Lietuvos saugios laivybos administracijai kontroliuoti kaip laikomasi saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo taisyklių.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

20 priemonė. Parengti Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti Komisijos 2002 m. birželio 4 d. reglamento (EB) Nr. 980/2002 dėl reglamento (EB) Nr. 2082/2000, nustatančio eurokontrolės standartus, pakeitimo nuostatas.

2003 m. gruodžio 11 d. patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 4R-182 „Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų pakeitimo“.

Rezultatas – Civilinės aviacijos administracija įgaliota kontroliuoti skrydžių valdymo įrenginių įsigijimą.

21 ir 22 priemonės. Parengti Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus įsakymų dėl reikalavimų oro sraigtams ir reikalavimų pagalbinėms jėgainėms projektus.

Tikslas – suvienodinti civilinės aviacijos techninius reikalavimus ir administracines procedūras su Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimais (JAR) bei įgyvendinti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinių procedūrų derinimo civilinės aviacijos srityje, pakeisto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2176/96, nuostatas.

Buvo priimti Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus įsakymai: 2003-09-08 Nr. 4R-124 „Dėl JAR-P“ ir 2003-09-08 Nr. 4R-125 „Dėl JAR-APU“.

Rezultatas – 2003 m. rugsėjį Lietuvoje lankėsi Jungtinės Aviacijos Administracijos (JAA) komisija, kuri atliko Lietuvos pasirengimo tapti JAA nare auditą. Komisija tikrino Civilinės aviacijos administracijos (CAA) gebėjimus diegti JAA reikalavimus (JAR) ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi, domėjosi, kaip taikomi JAR aviacijos įmonėse – aviakompanijose, patvirtintose techninės priežiūros bei mokymo organizacijose. Administracijos veikla įvertinta teigiamai, todėl Lietuva JAA nare turėtų tapti artimiausiu metu – 2004 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. JAA komisija pažymėjo, kad Lietuva pasiekė didelę pažangą diegdama Jungtinius aviacijos reikalavimus ir kad šioje srityje Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas 2003 m. planas 2003 m. įvykdymas
Įvykdyti priemonių iš viso:
  1. LRV 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
  2. Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo priemonių vykdymas
50 43
22 21
28 22
Transporto įmonių, įstaigų ir organizacijų veiksmų koordinavimas 100 % 100 %

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos priemonės

(LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS)

1 priemonė (249). Parengti visuomeninio keleivinio transporto priemonių (autobusų, troleibusų) atnaujinimo programą.

Ministerija parengė Visuomeninio keleivinio transporto priemonių (autobusų, troleibusų) atnaujinimo programos projektą, tačiau jam nepritarė Finansų ministerija. Susisiekimo ministerija nustatyta tvarka parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėtos priemonės (249) išbraukimo iš Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių sąrašo.

(Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos)

1 priemonė (tai kartu ir 257 LRV programos priemonė). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo taisyklių projektą.

Tikslas – reglamentuoti geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, kadangi šiuo metu viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumų skyrimo bendrieji principai nėra nustatyti nė viename Lietuvos Respublikos teisės akte, suderinti su Tarybos direktyvos 2001/14 nuostatomis.

Buvo įvertintos gautos pastabos iš suinteresuotų institucijų ir 2004-02-06 raštu Nr. 2-19-3-469 nutarimo projektas išsiųstas LR Vyriausybei.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo, Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 ir Integruotos civilinės ir karinės oro eismo vadybos (ATMAS) projekto nuostatas, sukurti integruotą civilinės karinės oro eismo vadybos sistemą, kuri būtų efektyvi skrydžių saugos ir ekonominiu požiūriu (nebereikės dviejų atskirų – karinės ir civilinės – oro eismo vadybos sistemų).

Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir siekdama tinkamai parengti projektą, parengė Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – sudaryti teisines prielaidas Civilinės aviacijos administracijai vykdyti leidimų oro susisiekimui išdavimo funkciją. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1744 buvo priimtas 2003 m. rugsėjo 23 d.

Civilinės aviacijos administracija kartu su Karinėmis oro pajėgomis, kaip numatyta Aviacijos įstatymo 14 straipsnyje, taip pat parengė 1997 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 38 “Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo projektą. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos patvirtinimo“, projektas buvo pataisytas ir 2004 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2-23-408 buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Atsižvelgus į pateiktas pastabas, projektas pakartotinai teiktas 2004 m. vasario 20 d. LR Vyriausybei.

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti Tarybos 1992 m. liepos 23 d. reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl Bendrijos vidaus maršrutų prieinamumo Bendrijos vežėjams oru nuostatas.

Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir siekdama tinkamai parengti LRV 1997 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, parengė Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – sudaryti teisines prielaidas Civilinės aviacijos administracijai vykdyti oro vežėjų licencijavimo funkciją. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1744 buvo priimtas 2003 rugsėjo 23 d. Taip pat buvo parengtas LRV 1997 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 226 „Dėl Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas, kuriame numatyta, kad licencijas oro susisiekimui vykdyti išdavinės Civilinės aviacijos administracija. LR Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą

Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis šio nutarimo ir reglamento 2407/92/EEB nuostatomis, parengtas ir suderintas su suinteresuotomis institucijomis LRV 1997 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 226 “Dėl Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo projektas 2004 m. sausio 19 d. raštu Nr. 2-23-176 buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2004-01-29 LR Vyriausybė grąžino nutarimo projektą su pastabomis. Šiuo metu projektas tobulinamas ir iki 2004 m. kovo mėn. planuojama jį pateikti LR Vyriausybei.

4 priemonė. Parengti LR susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro projektą.

Tikslas – įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. kovo 19 d. direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas.

Projektą rengė Valstybinė geležinkelio inspekcija ir 2004-01-29 pateikė Susisiekimo ministerijai. Buvo gautos pastabos iš Susisiekimo ministerijos departamentų. Pataisius projektą pagal pateiktas pastabas, iki 2004 m. kovo mėn. jis bus pateiktas derinti Vidaus reikalų ministerijai, Valstybinei duomenų apsaugos tarnybai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Planuojama iki kovo 15 d. įsakymo projektą pateikti tvirtinti susisiekimo ministrui

5 priemonė. Parengti susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 134/217 „Dėl Lietuvos Respublikos orlaivių triukšmo ribojimo taisyklių patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 26 d. direktyvos 2002/30/EB, nustatančios Bendrijos oro uostuose taikomų su triukšmu susijusių apribojimų įvedimo taisykles ir procedūrą, nuostatomis.

Civilinės aviacijos administracija laiku nepateikė reikiamo susisiekimo ministro ir aplinkos ministro įsakymo projekto pakeitimo, nes buvo kilę abejonių dėl šios direktyvos nuostatų perkėlimo tikslingumo. Direktyvos reikalavimai taikomi oro uostams, kuriuose per kalendorinius metus atliekama daugiau kaip 50 000 civilinių ikigarsinių orlaivių skrydžių, o tuo tarpu didžiausiame Lietuvoje Tarptautiniame Vilniaus oro uoste per metus atliekama tik kiek daugiau nei 17 000 skrydžių.

2004-01-09 ministerija kreipėsi į Europos teisės departamentą su prašymu pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/30/EB „Dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančios triukšmingų operacijų apribojimų įvedimą bendrijos oro uostuose, nustatymo“ perkėlimo į nacionalinę teisę bei atitinkamo teisės akto pakeitimo tikslingumo. Kadangi buvo gautas atsakymas, kad reikia rengti įsakymo pakeitimo projektą, Civilinės aviacijos administracija įpareigota parengti įsakymo pakeitimo projektą.

6 priemonė. Įteisinti Europos geležinkelių sąveikos technines specifikacijas Lietuvos standartizacijos registre.

Techninės specifikacijos (6 dokumentai) bus įteisintos, kai bus užbaigtas jų autentifikavimas. 2003 m. gruodžio 15 d. techninių specifikacijų (5 dokumentų) vertimus (apie 600 lapų) baigė peržiūrėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai ir pateikė Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centrui. Šiuo metu yra autentifikuoti 5 dokumentų vertimo tekstai.

2 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Keleivių vežimo gerinimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 458 tūkst. Lt, skirta 169 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti keleivių saugų ir patogų vežimą naujais autobusais.

Programos uždavinys. Užtikrinti, kad laiku ir visiškai būtų atsiskaityta už gautus kreditus, už kuriuos buvo pirkti nauji autobusai bei atsarginės dalys.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Nuolat kontroliuoti gautų biudžetinių lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

Patikslinus 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (2003.06.03 Nr. IX-1678), šios programos vykdymą perėmė Finansų ministerija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2003 metais planuota grąžinti 100% kreditų, grąžinta 100%.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti tolimesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

3 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Avarijų ir incidentų civilinėje aviacijoje tyrimas. Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 83 tūkst. Lt, skirta 59,6 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Civilinių orlaivių avarijų bei incidentų prevencija.

Programos uždavinys. Užtikrinti visišką ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas.

2003 m. Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų buvo įregistruoti 24 aviacijos įvykiai, susiję su orlaiviais, registruotais LR orlaivių registre. Iš jų: 15 avarijų, 3 pavojingi incidentai ir 6 incidentai. Juose 2 žmonės žuvo, 3 susižeidė.

Komercinėje aviacijoje 2003 metais įvyko 9 aviacijos įvykiai, iš jų su orlaiviais: SAAB-2000 –

4 aviacijos įvykiai, ATR42-300 – 2 aviacijos įvykiai, B737-300 – 1 aviacijos įvykis, L410UVPE – 1 aviacijos įvykis. Žmonės juose nenukentėjo.

Bendrojoje aviacijoje įvyko 15 aviacijos įvykių, tame skaičiuje 7 orlaivių ir 8 sklandytuvų avarijos. 2003-08-27 Vokietijos Rechling-Larz vietovėje įvyko orlaivio JAK-52 LY-ABP avarija, kurios metu žuvo lėktuvo pilotas ir keleivis. Dviejuose sklandytuvų L-13 ir LAK-16A bei vienoje orlaivio JAK-52 avarijose, buvo sužeisti 3 orlaivių pilotai.

2003 metais ištirta 18 aviacijos įvykių. Likusių 6 aviacijos įvykių tyrimas vyksta, iš jų: 4 ne Lietuvos teritorijoje registruotus aviacijos įvykius tiria užsienio valstybių avarijų tyrimo institucijos, 2 aviacijos įvykių tyrimas nebaigtas dėl užsienyje atliekamų ekspertizių.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Vidutinis avarijos tyrimo laikas planuotas 3 mėn., 2003 m. vidutinis avarijos tyrimo laikas buvo 3 mėn.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

4 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Geležinkelio želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“). Programai vykdyti numatyta skirti 2862 tūkst. Lt biudžeto lėšų, skirta 2862 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Prižiūrėti geležinkelio viešojo naudojimo kelių apsaugos zoną – sodinti vėjo greitį mažinančias želdinių juostas ir kirsti želdinius, keliančius pavojų eismo saugai, įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti dirvą. Šalinti vėjovartas ir kenkėjų sunaikintus medžius, atlikti priešgaisrinės juostos arimus.

Programos uždavinys. Tinkamai prižiūrėti geležinkelio viešojo naudojimo kelių apsaugos zonoje želdinius, inžinerinius įrenginius, siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas. Geležinkelio viešojo naudojimo kelių apsaugos zonoje 2003 metais tinkamai buvo vykdomi želdinių retinimo darbai, mišrių želdinių sanitariniai kirtimai, tvarkomi vandens telkinių krantai, tvarkomos (įrengiamos) užtvaros nuo sniego, vėjo, smėlio, prižiūrimos lapuočių gyvatvorės, valomi želdiniai nuo savaiminio krūmyno, išvalytos senos priešgaisrinės juostos, mineralizuota (suarta) geležinkelio apsauginė juosta ir kiti darbai, siekiant užtikrini geležinkelių transporto eismo saugą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Išvengta gaisrų, negauta pretenzijų dėl bendrovės veiklos iš geležinkelio viešojo naudojimo kelių kelių naudotojų.

2003 m. planuoti ir atlikti darbai:

1. numatyta atlikti eksploatacijos priežiūros darbus 3498,8 sąlyg. ha., faktiškai atlikti eksploatacijos priežiūros darbai 3498,8 sąlyg. ha.

2. mineralizuoti (išarti) 3260 km priešgaisrinės juostos, mineralizuota (išarta) 3260 km;

3. atlikti 2691 sąlyg. ha juostoje geležinkelio apsauginių želdinių priežiūros darbus (sanitariniai kirtimai, retinimo darbai, krūmų kirtimas savybėms pagerinti), faktas – 2691 sąlyg. ha;

4. kiti priežiūros darbai (senų priešgaisrinių juostų tvarkymas, krūmyno valymai, lapuočių gyvatvorės karpymas): planas – 710 sąlyg. ha, faktas – 710 sąlyg. ha.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

5 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija). Programai vykdyti buvo numatyta skirti 6974 tūkst. Lt, skirta 6849 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Vidaus vandenų kelių laivybinės būklės užtikrinimas.

Programos uždavinys. Vidaus vandenų kelių garantinių matmenų išlaikymas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas. 2003 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, prižiūrėdama vidaus vandenų kelius ir išlaikydama jų būklę pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliko farvaterio ženklinimo, vagos valymo, vagos reguliavimo, povandeninius techninius, vidaus vandenų kelių infrastruktūros aptarnavimo, hidrografinius darbus bei laivų ir mechanizmų remontą.

2003 metų faktinė navigacija Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose nuo Kauno iki Klaipėdos prasidėjo kovo 25 d. ir tęsėsi iki lapkričio 9 d. Jos trukmė sudarė 230 parų.

Navigacijos metu buvo eksploatuojama 447,8 km vidaus vandens kelių. Eksploatuojamų kelių su paženklintu farvateriu ilgis sudarė 382,8 km, iš jų 74,0 km Kuršių mariose su šviečiančiais navigacijos ženklais, 215,0 km ruože Kauno krovininė prieplauka–Atmatos žiotys su nešviečiančiais navigacijos ženklais ir 93,8 km kituose keliuose. 65,0 km ilgio vidaus vandenų keliuose buvo nuolat tikrinama farvaterio būklė. Garantiniai kelio matmenys visą navigaciją buvo palaikomi 290,0 km vidaus vandenų kelių. Vidaus vandenų kelių farvaterio ženklinimui pagerinti buvo papildomai pastatyta 45 vnt. navigacinių ženklų, iš kurių 36 vnt. Nemuno upėje ir 9 vnt. Kuršių mariose. Vykdant vagos valymo darbus, įmonės žemkasės dirbo 2761,3 tūkst. m3-val. ir iškasė 1540,3 tūkst. m3 grunto, iš kurių 1128,8 tūkst. m3 ruože Kaunas-Jurbarkas, 355,6 tūkst. m3 ruože Jurbarkas-Tilžė ir 55,9 tūkst. m3 ruože Tilžė-Atmatos žiotys. Iš viso įmonės žemkasės išvalė 61 seklumą.

Povandeninių techninių darbų, vykdomų plaukiojančio krano su narų stotimi pagalba, pagrindinė užduotis buvo vidaus vandenų uostų akvatorijų tralavimas šalinant povandenines kliūtis, vidaus vandenų uostų krantinių, prieplaukų apžiūros ir remonto darbai, vidaus vandenų uostų laivų pakėlimo - nuleidimo aikštelių ir bėgių apžiūra bei remonto darbai.

Vykdant vagos reguliavimo darbus buvo atlikti 15 gruntinių bunų tvirtinimo ir remonto darbai. Taip pat suremontuoti pavasario ledonešio metu pažeisti Raudonės uosto šlaitai.

Navigacijos metu sudaryta 155 km upės vagos eksploatacinių batimetrinių nuotraukų ir suprojektuota 76 vagos valymo darbai. Taip pat kartografuojant Lietuvos hidrografinį tinklą, sudaryta ir atnaujinta 215 km locmano žemėlapių.

Vykdant vidaus vandenų kelių infrastruktūros darbus buvo užtikrinta vidaus vandenų uostų apsauga, vykdoma įmonėje naudojamų navigacijos ryšio priemonių priežiūra ir remontas, gelbėjimo priemonių laboratorinis patikrinimas, vidaus vandenų transporto specialistų mokymas.

2003 metais pasiruošimo navigacijai metu atliktas einamasis vidaus vandenų kelių priežiūros darbuose eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų remontas. Tinkamai ir laiku atlikus laivų remonto darbus, navigacijos metu vidaus vandenų kelių priežiūros darbai vyko pagal planą ir be prastovų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2003 metų įmonės vykdoma veikla užtikrino eksploatuojamų vidaus vandenų kelių garantinių matmenų palaikymą. Visi eksploatuojami vidaus vandenų keliai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visą navigacijos laikotarpį vidaus vandenų keliuose buvo užtikrintos saugios ir tinkamos laivybos sąlygos pagal nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius. 2003 m. planuota kartografuoti ir faktiškai kartografuota 125 km LR hidrografinio tinklo.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

6 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 4250 tūkst. Lt, skirta 4234,9 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Vykdant LR įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, vykdyti keleivių vežimo geležinkelių transportu veiklą, teikti lengvatas įstatymu nustatytoms socialiai remtinų gyventojų grupėms.

Programos uždaviniai:

  1. Vežti keleivius saugiai nustatytais maršrutais, patvirtintais tarifais, techniškai tvarkingais riedmenimis ir teikti kitas paslaugas bei gerinti jų kokybę.
  2. Sudaryti sąlygas įstatymu nustatytoms socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu, naudojantis 80 proc. ir 50 proc. nuolaidomis.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

1. Vežti keleivius nustatytais vietinio susisiekimo maršrutais, grafikais ir tarifais.

Buvo siekiama sudaryti sąlygas įstatymų numatytoms socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelio transportu naudojantis 80 proc. ir 50 proc. nuolaidomis.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2003 metais planuota pervežti geležinkelio transportu 6998 tūkst. keleivių, faktiškai vežta 7000 tūkst.; keleivių lengvatinėmis sąlygomis planuota vežti 1650 tūkst., faktiškai važiavo 1547 tūkst.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

7 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacija ir plėtra (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 16027 tūkst. Lt, skirta 15683 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti LR geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą bei Valstybės investicijų programos įgyvendinimą ir paimtų paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą.

Programos uždaviniai:

  1. Likviduoti uždelstą kelių kapitalinį remontą, panaudojant europinius standartus atitinkančius viršutinės kelio konstrukcijos elementus.
  2. Modernizuoti telekomunikacijų signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius I, IXB ir IXD transporto koridorių geležinkelio ruožuose, važiuojančio traukinio techninės būklės automatinės kontrolės priemones (RAKP), krovinių skirstymo stotis.
  3. Renovuoti ir plėtoti geležinkelio pasienio stotis.
  4. Gerinti Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelio sąveiką.
  5. Kasmet pakeisti 200 iešmų.
  6. Užtikrinti paimtų paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atlyginimą iš valstybės biudžeto.
  7. Užtikrinti paimtų paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą laiku.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius buvo atliekamas IX Kretos geležinkelio transporto koridoriaus kelių atnaujinimas; IX Kretos koridoriaus tunelio, tiltų ir viadukų, rūšiavimo stočių rekonstrukcija; pagrindinių linijų kelių atnaujinimas; signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginių modernizavimas; elektros tiekimo linijų modernizavimas ruože Kaišiadorys-Radviliškis; Pauosčio geležinkelio stoties rekonstravimas (Klaipėdos naftos terminalo aptarnauti); Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų, peronų ir tunelių rekonstrukcija; važiuojančio traukinio techninės kontrolės sistemos įdiegimas; Kybartų pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija; privažiavimo geležinkeliu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą rekonstravimas; stočių kelių atnaujinimas.

Buvo atlikta valstybės biudžeto lėšų, skirtų, paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimui ir palūkanų mokėjimui, mokėjimo laiku kontrolė.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2003m. buvo numatyta I, IA, IXB ir IXD tarptautinių geležinkelių transporto koridorių infrastruktūros atitikimas AGS ir AGTS susitarimų bei ES 2001/16/ES direktyvoms dėl transeuropinio paprastojo geležinkelio sistemos sąveikos keliamiems reikalavimams sudarys 40 proc., faktiškai pasiekta 41 proc. Pradelstų dienų, grąžinant paimtas paskolas, skirtas infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, nebuvo. Gautų iš valstybės biudžeto lėšų suma atitinka grąžintų paskolų sumai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

8 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Europos Sąjungos PHARE bendrojo finansavimo programa (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo patvirtinta 15889 tūkst. Lt, skirta 13850 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Integruojantis į ES rekonstruoti Kenos pasienio – perdavimo stotį, kaip būsimą išorinę ES pasienio stotį.

Programos uždavinys:

Renovuoti ir plėtoti geležinkelio pasienio stotis.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

Įvykdyta Kenos pasienio perdavimo stoties I etapo rekonstrukcija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2003 m. numatyta, kad Kenos pasienio perdavimo stotis atitiks 35 proc. ES pasienio stotims keliamų reikalavimų, faktiškai pasiekta 39 procentai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

9 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas (programą vykdė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas). Programai vykdyti valstybės biudžete buvo numatyta skirti 150 tūkst. Lt biudžeto lėšų, skirta 150 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti aukštą paslaugų kokybę aptarnaujant labai svarbius asmenis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

Programos uždavinys. Svarbių asmenų aptarnavimas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas. Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2003 metais buvo numatyta aptarnauti 4466 labai svarbius asmenis, 2003 m. faktiškai aptarnauta 6749 keleiviai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

10 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ Lietuvos paštas). Programai vykdyti buvo numatyta skirti 3440 tūkst. Lt biudžeto lėšų, skirta 3440 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Dengti LRV nustatytų universaliosioms pašto paslaugoms didžiausių tarifų ir realių šių paslaugų išlaidų skirtumą.

Programos uždavinys. Išlaikyti ir didinti universaliųjų pašto paslaugų teikimo dydžius, siūlyti klientams kokybiškas ir patikimas paslaugas už prieinamą visiems vartotojams kainą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

Nenutrūkstamai buvo teikiamos universaliosios pašto paslaugos visiems paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis visoje šalies teritorijoje vienodais tarifais.

Buvo gerinama teikiamų paslaugų kokybė, atliekami rinkos tyrimai, įsteigti klientų aptarnavimo centrai Vilniaus, Kauno ir kt. miestuose.

Per 2003 m. suteikta 45,45 mln. vnt. universaliųjų pašto paslaugų, palyginti su 2002 metais jų padaugėjo 0,2 proc. Papildomai atidarytas vienas kaimo paštas ir 2003 m. gruodžio 31 d. pašto paslaugas teikė 945 paštai, 6 kilnojamieji paštai ir 13 pašto agentų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2003 m. planuota suteikti 43 mln. vnt. universaliųjų pašto paslaugų, suteikta 45,45 mln. vnt.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

11 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Aviacinio saugumo priemonių įgyvendinimas oro uostuose (programą vykdė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas ir VĮ „Kauno aerouostas“). Programai vykdyti buvo numatyta skirti 5635 tūkst. Lt biudžeto lėšų, skirta 5633 tūkst. Lt.

Programos tikslas. Užtikrinti orlaivių skrydžių saugą, aviacijos saugumą Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir oro uostuose bei ES standartų reikalavimų dėl orlaivių keliamo triukšmo poveikio mažinimo įgyvendinimą.

Programos uždavinys. Įdiegti orlaivių keliamo triukšmo stebėsenos sistemą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, modernizuoti įmonių infrastruktūrą, užtikrinant skrydžių saugą bei aviacinį saugumą pagal ES standartus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste įdiegta triukšmo stebėsenos sistema, Kauno oro uoste pastatytas naujas priešgaisrinės gelbėjimo darbų tarnybos pastatas, Tarptautinis Palangos oro uostas įsigijo sniego valymo mašiną, kilimo tūpimo tako sukibimo koeficiento matavimo įrenginį ir kt.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2003 m. planuota įdiegti triukšmo kontrolės stebėsenos sistemą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, sistema įdiegta.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – rengtis narystei Europos Sąjungoje – iki 2004 metų perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Ilgalaikėje transporto ir tranzito plėtros strategijoje numatoma iki 2015 metų Lietuvoje sukurti modernią multimodalinę (įvairiarūšę) transporto sistemą, kuri techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygs Europos lygiui, bus sujungta su Europos Sąjungos transporto sistema ir efektyviai tarnaus išsiplėtusios Europos Sąjungos interesams, stiprindama Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Siekiant tai įgyvendinti, artimiausiu laikotarpiu transporto ir ryšių srityse daugiausia dėmesio bus skiriama šioms prioritetinėms veiklos kryptims:

  • tikrųjų narių statusu įsijungti į Europos Sąjungos institucijų veiklą, formuojant ir įgyvendinant transporto ir ryšių politiką;
  • dalyvauti ES teisės aktų rengimo procese, atstovaujant Lietuvos interesus;
  • toliau integruotis į Baltijos jūros regiono ir visos Europos transporto bei ryšių sistemas;
  • pradėti įgyvendinti ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų finansuojamus transporto sektoriaus projektus;
  • tęsti kitų transporto infrastruktūros objektų modernizavimą;
  • toliau vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reformą;
  • pradėti Lietuvos pašto sektoriaus reformą.
  •  

Ministerijos valstybės sekretoriusAlminas Mačiulis

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-08-26