2004 m. veiklos ataskaita

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2004 metų veiklos ataskaita

2005 m. vasario 21 d.
Vilnius

I. Misija ir strateginiai tikslai

Misija.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti Lietuvos transporto ir ryšių politiką, koordinuojanti kitų institucijų veiklą šioje srityje. Ministerijos uždavinys – sukurti transporto sistemą, atitinkančią ES transporto politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausias magistrales integruoti į transeuropinius tinklus; sudaryti sąlygas transporto verslo plėtrai, skaidriai konkurencijai, kuri pagrįsta tais pačiais principais kaip ir ES.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra pagrindinė Lietuvos Respublikos institucija, formuojanti ir įgyvendinanti Lietuvos transporto ir ryšių politiką, koordinuojanti kitų institucijų veiklą šioje srityje. Ministerijos uždavinys – sukurti transporto sistemą, atitinkančią ES transporto politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausias magistrales integruoti į transeuropinius tinklus; sudaryti sąlygas transporto verslo plėtrai, skaidriai konkurencijai, kuri pagrįsta tais pačiais principais kaip ir ES.

Strateginiai tikslai

  1. Modernizuoti transporto infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų ES techninius standartus ir transportavimo poreikius.
  2. Skatinti tranzito per Lietuvą paslaugų plėtrą.
  3. Užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.
  4. Aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje formuojant ir įgyvendinant transporto ir ryšių politiką.
  5. Tobulinti transporto ir ryšių sistemų institucinį valdymą.

II.Programų, numatytų strateginiame veiklos plane, aprašymas

1 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Transporto ir ryšių politikos formavimas bei įgyvendinimas. Programai įgyvendinti skirta 11 826 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Transporto ir ryšių politikos formavimas bei įgyvendinimas. Programai įgyvendinti skirta 11 826 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslai

  1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti.
  2. Tobulinti esamą teisinę bazę, derinant ją su transporto ir ryšių acquis.
  3. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, atskiromis darbo grupėmis bei transporto ir ryšių srityje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis.
  4. Tvarkyti ir koordinuoti valstybės rezervą.
  5. Pasirengti ir administruoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą transporto sektoriui.

1 programos uždavinys. Formuoti bendrą valstybės transporto ir ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką.

. Formuoti bendrą valstybės transporto ir ryšių strategiją ir politiką, nustatyti bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, koordinuoti visų rūšių transporto bei ryšių tinklų ir sistemų sąveiką.
Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė (227). Parengti ilgalaikės Lietuvos nacionalinės transporto sistemos plėtros strategijos projektą.

Tikslas – sukurti ilgalaikę (25 metų) Lietuvos nacionalinės transporto sistemos ir atskirų transporto šakų plėtros strategiją, atitinkančią Europos bendrosios transporto politikos strateginius tikslus.

sukurti ilgalaikę (25 metų) Lietuvos nacionalinės transporto sistemos ir atskirų transporto šakų plėtros strategiją, atitinkančią Europos bendrosios transporto politikos strateginius tikslus.

Parengta Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija. Šiuo vientisu dokumentu siekiama stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Ilgalaike strategija bus remiamasi rengiant transporto šakines strategijas ir formuojant šalies transporto ir tranzito politiką. Šios strategijos projektui 2005-01-13 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tranzito komitetas (protokolas Nr. 11-1T, 2p.).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

2 priemonė (234). Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią tranzitinių krovinių judėjimą.

Tikslas – rengti teisinę bazę tranzitinių krovinių judėjimo „žaliesiems koridoriams“ suformuoti.

rengti teisinę bazę tranzitinių krovinių judėjimo „žaliesiems koridoriams“ suformuoti.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2004 m. parengė šiuos teisės aktus:

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 507 „Dėl Bendrijos tranzito procedūros atlikimo supaprastinta tvarka gabenant prekes Lietuvos Respublikoje geležinkelių transportu su SMGS važtaraščiais“;

- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 3-210 „Dėl leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklių bei leidimo formos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 3-210 „Dėl leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklių bei leidimo formos patvirtinimo“;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 532 „Dėl tikrinimą atliekančių valstybės institucijų darbo vežant krovinius geležinkelių transportu per 
Stasylų–Vaidotų geležinkelio stotis taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 532 „Dėl tikrinimą atliekančių valstybės institucijų darbo vežant krovinius geležinkelių transportu per 
Stasylų–Vaidotų geležinkelio stotis taisyklių patvirtinimo“;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1514 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 507 „Dėl Bendrijos tranzito procedūros atlikimo supaprastinta tvarka gabenant prekes Lietuvos Respublikoje geležinkelių transportu su SMGS važtaraščiais“ pakeitimo“.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

3 priemonė (237). Parengti Europos standarto geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos siena-Kaunas (I-ajame Kretos koridoriuje) privalomuosius dokumentus.

Tikslas – dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose.

dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose.

Tai integracija į ES, bendradarbiavimas su Baltijos regiono šalimis, ryšiai su Rusijos Federacija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis.

TEN-T plėtros gairių naujoje redakcijoje, patvirtintoje Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 sprendimu Nr. 884/2004/ES, „Rail Baltica“ projektas įvardytas kaip Europos lygio prioritetinis projektas. Iki 2010 m. „Rail Baltica“ projektą numatyta įgyvendinti sekcijoje Varšuva–Kaunas, o iki 2014 m. – Kaunas–Ryga.

Tranzito komitetas 2004 metų liepos 1 dieną vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą dėl „Rail Baltica“ trasos tiesimo pro Kauno miestą, numatydamas rytinį Kauno apvažiavimą.

Europos Komisija 2004 m. pradžioje EK viceprezidentės Ms. L. De Palacio ir EK atstovo M. Barnier pasirašytu laišku pritarė „Rail Baltica“ projekto suinteresuotų šalių kreipimuisi dėl bendros galimybių studijos parengimo, kartu pasiūlydama savo paramą rengiant šios galimybių studijos techninę užduotį. Minėta studija bus atlikta iki 2006 m. vidurio. Tik atlikus šią studiją ir LR Vyriausybei priėmus reikiamus sprendimus, bus galima toliau rengti projekto privalomuosius dokumentus.

Šią priemonę siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programą bei numatyti jos įgyvendinimo terminus.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

4 priemonė (238). Parengti projekto 2K (Klaipėda–Kaliningradas) koncepciją ir ją įgyvendinti.

Tikslas – dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose.

– dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose.
Projekto „2K“ koncepcija buvo parengta ir patvirtinta 2001 m. spalio 25 d. Maskvoje įvykusioje I krovinių savininkų konferencijoje. Įgyvendinant koncepcijos nuostatas buvo parengti pasirašyti susitarimai tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Kaliningrado jūrų uosto administracijų dėl bendradarbiavimo vykdant paieškos ir gelbėjimo bei išsiliejusios naftos likvidavimo darbus Baltijos jūroje, organizuotos II ir III krovinių savininkų konferencijos, daugiau nei 30 įvairių susitikimų ir pasitarimų projekto „2K“ realizavimo klausimais. Parengtas tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendradarbiavimo, įgyvendinant projekto „2K“ nuostatas, tekstas. Tačiau Rusijai pateikus susitarimo teksto pakeitimų, klausimas dėl šio susitarimo pasirašymo buvo perduotas svarstyti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės prekybinio ekonominio, mokslinio techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos posėdyje. 2004 m. gruodžio 

14 d. Maskvoje įvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Rusijos Federacijos transporto ministerijos delegacijų susitikimas, kuriame buvo nuspręsta sudaryti ekspertų grupę galutiniam susitarimo projektui rengti ir teikimui pasirašyti.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

5 priemonė (243). Įdiegti geležinkelio transporto verslo ir geležinkelio infrastruktūros valdymo šiuolaikines informacines sistemas.

Tikslas – įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą, kuo daugiau liberalizuoti kontroliuojančių tarnybų (muitinės, pasienio, veterinarijos ir t.t.) funkcijas, kad jų vykdymas netrukdytų laisvam krovinių srautų judėjimui, šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias didinti tranzitinių krovinių srautą.

– įdiegti bendrą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą, kuo daugiau liberalizuoti kontroliuojančių tarnybų (muitinės, pasienio, veterinarijos ir t.t.) funkcijas, kad jų vykdymas netrukdytų laisvam krovinių srautų judėjimui, šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias didinti tranzitinių krovinių srautą.

Didinant geležinkelio verslo valdymo efektyvumą 2001–2004 m. buvo įdiegtos šios verslo valdymo informacinės sistemos sudedamosios dalys: operatyvi vežimų kompiuterinė informacinė sistema (OPKIS), vagonų duomenų bazės palaikymo sistema (SOSVAG), konteinerių duomenų bazės palaikymo sistema (KONT), vagonų perdavimo stoties kompiuterinės informacinės sistemos Radviliškyje ir Vaidotuose (VPS KIS-R, KIS-V), įdiegta supaprastintų muitinio tranzito procedūrų informacinė sistema, leidžianti operatyviai teikti duomenis apie tranzitinių traukinių ir krovinių judėjimą muitinės tarnyboms.

Geležinkelių infrastruktūros valdymo informacinės sistemos įdiegtos kartu su geležinkelių infrastruktūros valdymo sistemomis pagal du pagrindinius projektus: „Signalizacijos modernizavimas Kaišiadorių–Radviliškio ruože“ bei „Riedmenų automatinės kontrolės priemonių įrengimas“. Šios sistemos leidžia centralizuotai sekti bei valdyti traukinių eismą ruožuose tarp stočių ir kontroliuoti geležinkelio riedmenų būklę eismo metu. Infrastruktūros valdymo projektai skirti traukinių eismui ir eismo saugumui užtikrinti.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

6 priemonė (246). Įvertinti buvusias investicijas ir tikslinti Lietuvos nacionalinę transporto plėtros strategiją siekiant maksimalios finansinės pagalbos iš ES paramos fondų ir numatant jų poreikį.

Tikslas – įvertinti investicinių lėšų poreikį transporto plėtojimo priemonėms įgyvendinti ir užtikrinti maksimalų ES finansinės paramos panaudojimą.

– įvertinti investicinių lėšų poreikį transporto plėtojimo priemonėms įgyvendinti ir užtikrinti maksimalų ES finansinės paramos panaudojimą.
Parengtas Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos projektas. kuris 2004-10-26 raštu Nr. 2-19-1-4466 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tranzito komitetui. Šios strategijos projektui 2005-01-13 iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tranzito komitetas (protokolas Nr. 11-1T, 2p.).

Europos Sąjungos paramai gauti parengta Bendrojo programavimo dokumento (BPD) transporto sektoriaus dalis. BPD patvirtintas 2004-06-18 ES Komisijos sprendimu Nr. C(2004)-2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-02 nutarimu Nr. 935.

Susisiekimo ministerija kartu su Finansų ir Aplinkos ministerijomis parengė Sanglaudos fondo strategiją, kuri 2004 m. vasario 20 d. patvirtinta bendru Lietuvos Respublikos finansų, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymu Nr. 1K-054/T1-79/3-99.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

7 priemonė (247). Rengti pasiūlymus dėl svarbių Lietuvos ūkiui transporto objektų privatizavimo, numatyti galimus padarinius atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.

Tikslas – prieš privatizuojant svarbius Lietuvos ūkiui transporto objektus, numatyti galimus privatizavimo padarinius ir įtaką nacionalinio saugumo būklei.

prieš privatizuojant svarbius Lietuvos ūkiui transporto objektus, numatyti galimus privatizavimo padarinius ir įtaką nacionalinio saugumo būklei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 strategiją. Strategijoje numatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2006 metų pabaigos nebus privatizuojama. Vadovaujantis patvirtinta strategija, 2003 metais buvo pradėtas Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus pertvarkymas. Šis dokumentas numatė Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus pertvarkymą vadovaujantis ES direktyvomis geležinkelių transporto srityje, liberalizuojant geležinkelių transportą, sukuriant konkurencingą geležinkelių transporto sektorių, sudarant teisines ir ekonomines sąlygas efektyviai geležinkelių transporto sektoriaus veiklai rinkos sąlygomis, integruojantis į ES geležinkelių transporto sistemą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė akcinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ (LAL), kurios 100 % akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise valdo VĮ Valstybės turto fondas, privatizavimo programai. Rengiant šią programą buvo išanalizuoti privatizacijos padariniai. Neįvykus skelbtam LAL privatizavimo konkursui, Susisiekimo ministerija, suderinusi su VĮ Valstybės turto fondu, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl aviakompanijos pertvarkymo. Tam, kad aviakompanija galėtų sėkmingai veikti rinkoje ir būtų privatizuota, pasiūlyta restruktūrizuoti bendrovės diversifikuotas sritis, atnaujinti verslo planą, numatyti orlaivių „Boeing 737-200“ tolesnio panaudojimo galimybę bei parengti naują privatizavimo programą. Atlikus šiuos pertvarkymus, LAL turėtų tapti lanksčia ir patrauklia bendrove, kurios visos pastangos būtų nukreiptos pagrindinio produkto – keleivių ir krovinių pervežimo – teikimui. Pagreitėtų kapitalo apyvarta, pagerėtų paslaugų kokybė bei padidėtų konkurentabilumas. 2004 m. gruodžio 15 d. Susisiekimo ministerija (raštas Nr.2-23-5225) VĮ Valstybės turto fondui pateikė pasiūlymus dėl privatizavimo sąlygų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

8 priemonė (248). Rekonstruoti iki 80 kilometrų europinio tinklo kelių.

Tikslas – plėtoti automagistralių ir krašto kelių tinklą, miestuose didinti gatvių pralaidumą. Skatinti keleivinio ir krovininio transporto atnaujinimo programas, užtikrinti saugų keleivių vežimą, transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.

plėtoti automagistralių ir krašto kelių tinklą, miestuose didinti gatvių pralaidumą. Skatinti keleivinio ir krovininio transporto atnaujinimo programas, užtikrinti saugų keleivių vežimą, transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.

Rekonstruojant E kategorijos kelius, padidintas rekonstruojamos kelio dangos stiprumas iki didžiausios leistinos ašies apkrovos – 11,5 tonos, paplatinta dabartinė asfaltbetonio danga nuo 6 iki 8–9 m ir atskiruose ruožuose išplatinta kelio sankasa iš abiejų pusių 0,5–1,25 m, kad rekonstruoti kelių ruožai atitiktų AII arba AIII techninės kelių kategorijos parametrus.

2001–2004 metais rekonstruota 82 km europinio tinklo kelių, iš jų 2004 metais – 22 km. 
2004 metais pradėti rekonstrukcijos darbai transeuropinio tinklo keliuose E283 (Vilnius–Prienai–Marijampolė), E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga), kurie bendrai finansuojami ES Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

9 priemonė (257). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių projektą.

Tikslas – liberalizuoti vežimo rinką (įtvirtinti lygias visų vežėjų geležinkeliais veiklos sąlygas).

Tikslas – liberalizuoti vežimo rinką (įtvirtinti lygias visų vežėjų geležinkeliais veiklos sąlygas).

liberalizuoti vežimo rinką (įtvirtinti lygias visų vežėjų geležinkeliais veiklos sąlygas).
Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

10 priemonė (257¹). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl mokesčio už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra projektą.

Tikslas – liberalizuoti vežimo rinką (įtvirtinti lygias visų vežėjų geležinkeliais veiklos sąlygas).

liberalizuoti vežimo rinką (įtvirtinti lygias visų vežėjų geležinkeliais veiklos sąlygas).
Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisyklės.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

11 priemonė (263). Parengti giliavandenio (iki 17 metrų) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros koncepciją.

). Parengti giliavandenio (iki 17 metrų) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros koncepciją.
Tikslas – modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją.

modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją.
Su Japonijos Vyriausybės pagalba Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros studiją iki 2025 metų, kurios sudėtinė dalis yra giliavandenio uosto plėtros koncepcija.

Studija 2004 m. birželio mėn. buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Giliavandenio uosto plėtros koncepcija 2004 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2-22-4108 pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2005 m. sausio 21 d. iš esmės pritarė giliavandeniouosto plėtros koncepcijai (posėdžio protokolas Nr. 5).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

12 priemonė (267). Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.

Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantines.
Tikslas – modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją.

modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą: sudaryti sąlygas statyti naujas ir rekonstruoti esamas krantines, uosto vartus, gilinti uosto akvatoriją.
2004 metais rekonstruota 520 m krantinių ir pradėti krantinių Nr. 82–89 statybos bei krantinių 
Nr. 23a–24, 105–106, 118–119 rekonstrukcijos darbai. Iš viso 2001–2004 m. pastatyta ir rekonstruota 3268 m uosto krantinių, investuota daugiau kaip 197 mln. litų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

13 priemonė (270). Plėsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių tinklą.

Tikslas – gerinti uostų ir kitų transporto šakų veiklos sąveiką, modernizuoti privažiuojamųjų kelių ir geležinkelių infrastruktūrą.

gerinti uostų ir kitų transporto šakų veiklos sąveiką, modernizuoti privažiuojamųjų kelių ir geležinkelių infrastruktūrą.
2004 metais rekonstruota 1320 metrų geležinkelio kelių. 2001–2004 m. pastatyta, rekonstruota ir atiduota naudoti 16445 m uosto geležinkelio kelių, investuota daugiau kaip 39,9 mln. Lt.
Nuosekli ir planinga uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių plėtra sudaro krovos kompanijoms palankias sąlygas didinti kraunamų krovinių apimtis uoste, kurios kiekvienais metais augo: 2001 m. – 17,24 mln. t, 2002 m. – 19,74 mln. t, 2003 m. – 21 mln. t, 2004 m. perkrauta 20,25 mln. t.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

14 priemonė (274). Parengti projektus teisės aktų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto įstatyme numatytą laisvojo uosto statusą.

Parengti projektus teisės aktų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto įstatyme numatytą laisvojo uosto statusą.
Tikslas – užtikrinti, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste iš tikrųjų pradėtų veikti laisvojo uosto statusas, sudaryti palankias sąlygas kurtis laivininkystės ir žvejybos kompanijoms Lietuvoje.

užtikrinti, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste iš tikrųjų pradėtų veikti laisvojo uosto statusas, sudaryti palankias sąlygas kurtis laivininkystės ir žvejybos kompanijoms Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija 2004 m. parengė šiuos teisės aktus:

- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 3-210 „Dėl Leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklių bei leidimo formos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklės bei leidimo veiklai laisvajame uoste forma;

- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 3-323 „Dėl Leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo nagrinėjimo komisijos sudarymo“, kuriuo buvo sudaryta ir patvirtinta Leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo nagrinėjimo komisija.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

15 priemonė (280). Modernizuoti valstybės įmonės ,,Oro navigacija“ nusileidimo (tūpimo) kontrolės sistemas.

Modernizuoti valstybės įmonės ,,Oro navigacija“ nusileidimo (tūpimo) kontrolės sistemas.
Tikslas – modernizuoti orlaivių nusileidimo kontrolės sistemas, skrydžių saugos priemones tarptautiniuose oro uostuose pagal Jungtinės aviacijos administracijos reikalavimus.

– modernizuoti orlaivių nusileidimo kontrolės sistemas, skrydžių saugos priemones tarptautiniuose oro uostuose pagal Jungtinės aviacijos administracijos reikalavimus.
Valstybės įmonė ,,Oro navigacija“, vykdydama orlaivių nusileidimo (tūpimo) kontrolės sistemų modernizavimą, paskelbė konkursą tūpimo pagal prietaisus sistemai pirkti. Konkursą laimėjo bendra Vokietijos, Prancūzijos ir JAV firma „Thales ATM“. Bendra projekto kaina – 2014 tūkst. Lt. Sistema, kuri atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos I kategorijos reikalavimus, įdiegta 2004 m.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

16 priemonė (281). Parengti oro navigacijos žemėlapius pagal ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) standartus.

Tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi oro navigacijos saugumo tarptautinių konvencijų reikalavimų.

– užtikrinti, kad būtų laikomasi oro navigacijos saugumo tarptautinių konvencijų reikalavimų.
Valstybės įmonė „Oro navigacija“ dalyvavo rengiant žemėlapius rengimo procese. Žemės ūkio ministerija parengė žemėlapius, kurių mastelis 1:250 000. Išleisti dviejų serijų žemėlapiai 1501 ir 1501 Air.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

17 priemonė (306). Parengti Stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms; atnaujinti Lietuvos teritorijos valstybinio geodezinio pagrindo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo programas.

Tikslas – sukurti kadastro žemėlapių rengimo, žemės informacinės sistemos kūrimo, teritorijų planavimo ir valstybės turto valdymo bazę.

– sukurti kadastro žemėlapių rengimo, žemės informacinės sistemos kūrimo, teritorijų planavimo ir valstybės turto valdymo bazę.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dalyvavo rengiant Stambaus mastelio kartografavimo programą urbanizuotoms teritorijoms.

Lietuvos saugios laivybos administracija vykdė Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos gylių matavimus. Parengti ir atspausdinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, uosto prieigų (Baltijos jūros vidurinės dalies) bei Lietuvos pakrantės ir išskirtinės ekonominės zonos jūrlapiai. Taip pat yra parengta šių jūrlapių ir skaitmeninė forma (elektroniniai navigaciniai jūrlapiai).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

18 priemonė (310). Išasfaltuoti valstybinės reikšmės kelius, jungiančius kaimus, gyvenvietes, miestelius su administracinių vienetų centrais pagal Žvyrkelių programą.

Tikslas – išsaugoti būtinų paslaugų kaime tinklą, gerinti infrastruktūrą, ypač kaimo kelius.

– išsaugoti būtinų paslaugų kaime tinklą, gerinti infrastruktūrą, ypač kaimo kelius.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos kelių tinklo plėtros strategiją, parengta Lietuvos valstybinės reikšmės 2002–2015 metų kelių tinklo tobulinimo programa. Pagal šią programą buvo parengta Lietuvos kelių (žvyrkelių) asfaltavimo programa. Įgyvendinus Lietuvos kelių (žvyrkelių) projektą, 2001–2004 metais išasfaltuota 447 km kelių (iš 146 km 2004 m.), pagerintos eismo saugos sąlygos valstybinės reikšmės keliuose ir susisiekimas tarp gyvenviečių, žemės ūkio bei administracinių centrų, sumažintas avaringumas bei kelių priežiūros išlaidos. Be to, žvyrkelių asfaltavimui iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų 2001–2004 metais papildomai buvo skirta 65,55 mln. Lt, už kuriuos buvo išasfaltuota dar 71 km žvyrkelių. Buvo asfaltuojami valstybinės reikšmės keliai, jungiantys kaimus, gyvenvietes, miestelius su administraciniais centrais. Daugiausia žvyrkelių išasfaltuota Šiaulių (53,18 km), Panevėžio (51,03 km), Vilniaus (47 km), Kauno (46,12 km), Utenos (44,32 km) regionuose.
2001–2004 m. asfaltuojant žvyrkelius atlikta darbų už 223 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

19 priemonė (502). Tobulinti infrastruktūrą, kad ji tiktų priimti partnerių pajėgas – parengti 1-ąją aviacijos bazę Šiauliuose ir Klaipėdos jūrų uostą.

Tikslas – tobulinti kariuomenės parengtį, rūpintis modernios ginkluotės ir technikos įsigijimu, gerinti sąveiką su NATO ginkluotosiomis pajėgomis.

– tobulinti kariuomenės parengtį, rūpintis modernios ginkluotės ir technikos įsigijimu, gerinti sąveiką su NATO ginkluotosiomis pajėgomis.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įrengtame kruizinių laivų terminale 260 metrų krantinių pritaikytos Lietuvos ir NATO karo laivų priėmimui, stovėjimui ir jų aprūpinimui.

2002 m. Krašto apsaugos, Finansų ir Susisiekimo ministerijų valstybės sekretoriai patvirtino Zoknių oro uosto turto perdavimo Krašto apsaugos ministerijai veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis įvyko turto perdavimas Lietuvos kariuomenei. Nuo 2004 m. balandžio 2 d., atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kariniame aerodrome dislokuotos NATO oro pajėgos, valstybės įmonė „Oro navigacija“, siekdama užtikrinti tinkamą oro eismo paslaugų teikimą, pradėjo dirbti visą parą ir padidino skrydžių vadovų skaičių.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.

plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.

20 priemonė (506). Sudaryti nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę arba įsteigti strateginių tyrimų ir analizės centrą.

Tikslas – geriau koordinuoti nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą.

– geriau koordinuoti nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą.
Ministro Pirmininko 2004 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 30 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengti pasiūlymams dėl bendros civilinės saugos, gelbėjimo ir krizių valdymo sistemos tobulinimo. Šios darbo grupės darbe dalyvavo Susisiekimo ministerijos atstovas. 2004 m. balandžio 28 d. darbo grupė pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui peržiūrėti ir įvertinti Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos uždavinius ir funkcijas bei pavesti šiam centrui vykdyti ir Strateginių tyrimų ir analizės centro funkcijas. Lietuvos Respublikos Respublikos Strateginio planavimo komitetas (2004-05-26 posėdžio protokolas Nr. 12 punktas 1.4) pavedė Krizių valdymo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos vykdyti Strateginių tyrimų ir analizės centro funkcijas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.

plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.

21 priemonė (530). Siekti pasirašyti su Rusija rūpimas Lietuvai sutartis (dėl bendradarbiavimo naftos ir dujų tiekimo srityje, tarifų politikos derinimo ir kitas), siekti, kad įsigaliotų jau pasirašytos sutartys (dėl sienos, investicijų apsaugos).

Tikslas – gerinti santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą.

– gerinti santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą.
Susisiekimo ministerija dalyvavo rengiant ir pasirašant tarptautines sutartis su Rusijos Federacija. Parengti šie susitarimų projektai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vandens keliais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje; AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijos sutartis dėl tiesioginio tarptautinio susisiekimo geležinkeliais; Pasienio geležinkelių susitarimas tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl dvišalio bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „2K“.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

22 priemonė (539). Vykdyti OECD Baltijos regioninę programą.

Tikslas – plėtoti politinį Lietuvos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) dialogą.

– plėtoti politinį Lietuvos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) dialogą.

Susisiekimo ministerijos atstovai dėl bendradarbiavimo su OECD 2003 m. gegužės 30 d. dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos organizuotame pasitarime. Transporto srityje bendradarbiaujama su Europos transporto ministrų konferencija (ECMT). Susisiekimo ministerijos sekretoriaus vadovaujama delegacija 2004 m. gegužės 26–27 d. Liublianoje dalyvavo kasmetinėje transporto ministrų sesijoje, kurioje sekretorius perskaitė pranešimą. Susisiekimo ministerijos specialistai nuolat dalyvauja šios organizacijos įvairiose darbo grupėse, teikia organizacijai jos prašomą statistinę informaciją.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

23 priemonė (544). Įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus PPO ir prižiūrėti jų vykdymą.

Tikslas – užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.

– užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.
Lietuva 2001 metais tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Pagal Užsienio reikalų ministerijos kreipimąsi teikta informacija apie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų vykdymą (Susisiekimo ministerijos 2004-09-16 raštas Nr. 2-17-3-3876 Užsienio reikalų ministerijai).

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

24 priemonė (545). Parengti ir vykdyti PPO notifikavimo planą (informacinius pranešimus).

Tikslas – užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.

– užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.
Pagal Užsienio reikalų ministerijos pavedimus „Dėl techninės pagalbos informacijos keitimosi biuro veiklos“ Susisiekimo ministerijoje sudaryta techninių projektų ir reglamentų keitimosi su Standartizacijos departamentu grupė, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 
2002-02-22 įsakymu Nr. 3-71.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

25 priemonė (546). Parengti Lietuvos derybines pozicijas naujajame daugiašaliame PPO derybų rate, taip pat dėl naujų narių priėmimo į PPO.

Tikslas – užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.

– užtikrinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsipareigojimų vykdymą ir Lietuvos interesų PPO gynimą.
Užsienio reikalų ministerijai pateiktos pastabos dėl naujų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių stojimo ir jų įsipareigojimų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, kurių įvykdymo terminas atidėtas arba jos išbrauktos iš priemonių sąrašo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ pakeitimo“ priemonė 265 (Įrengti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę) pripažinta netekusia galios.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas 2004 m. planas 2004 m. įvykdymas*
Įvykdyta priemonių iš viso: 15 25
LRV 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių vykdymas 12 18
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktai, (pagal patvirtintas LRV 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones), reglamentuojantys transporto ir ryšių veiklą 3 7

* 2004-2006 m. Susisiekimo ministerijos strateginio veiklos plano 4 lentelėje „Vertinimo kriterijų suvestinė“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių skaičius buvo nurodytas tik tų priemonių, kur Susisiekimo ministerija buvo pirmoji atsakinga už priemonės vykdymą. Kitų 10 priemonių (234, 281, 306, 502, 506, 530, 539, 544, 545, 546) vykdyme Susisiekimo ministerija dalyvavo kartu su kitomis institucijomis.

2 programos uždavinys. formuoti bendrą valstybės transporto, pašto ir ryšių sistemos politiką, kuri užtikrintų pasirengimą Lietuvos narystei Europos Sąjungoje

Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

ES TEISĖS PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PLANO PRIEMONIŲ VYKDYMAS

1  priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 228, 324, 325, 328 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 117-2, 117-3, 117-4 straipsniais įstatymo projektą.

Tikslas – suderinti galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatomis ir suteikti Lietuvos saugios laivybos administracijai teisę taikyti administracinę atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų pažeidimus. Lietuvos saugios laivybos administracijai pavesta saugios laivybos reikalavimų Lietuvoje kontrolės funkcija. Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracijai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo suteiktos teisės taikyti administracinę atsakomybę už teisės pažeidimus saugios laivybos srityje. Todėl, siekiant užtikrinti bendrą, efektyvią ir teisėtą saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje kontrolės sistemą, keičiami bei papildomi atitinkami kodekso straipsniai, suteikiant Lietuvos saugios laivybos administracijai atitinkamas teisės taikyti administracinę atsakomybę.

– suderinti galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatomis ir suteikti Lietuvos saugios laivybos administracijai teisę taikyti administracinę atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų pažeidimus. Lietuvos saugios laivybos administracijai pavesta saugios laivybos reikalavimų Lietuvoje kontrolės funkcija. Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracijai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo suteiktos teisės taikyti administracinę atsakomybę už teisės pažeidimus saugios laivybos srityje. Todėl, siekiant užtikrinti bendrą, efektyvią ir teisėtą saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje kontrolės sistemą, keičiami bei papildomi atitinkami kodekso straipsniai, suteikiant Lietuvos saugios laivybos administracijai atitinkamas teisės taikyti administracinę atsakomybę.
Pakeitimai įstatymo projektui, nustatant atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų pažeidimus, padaryti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/106/EB, kuri papildė Tarybos direktyvą 95/21/EB 19a straipsniu „Baudos“. Straipsnyje nurodyta, kad už Direktyvos nuostatų nesilaikymą nacionalinės teisės aktuose turi būti numatytos baudos. Baudos turi būti veiksmingos, atitinkančios padarytus pažeidimus ir pakankamai didelės, kad pažeidimai nesikartotų.

2004 m. spalio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1268 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 228, 324, 325, 328 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 117-2, 117-3, 117-4 straipsniais įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Šiuo metu įstatymo projektas (Nr. IXP-3907) svarstomas Seime.

Rezultatas – teikiamo projekto įgyvendinimas leistų Lietuvos saugios laivybos administracijai veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su Saugios laivybos įstatymo pažeidimais bei jų prevencija.

– teikiamo projekto įgyvendinimas leistų Lietuvos saugios laivybos administracijai veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su Saugios laivybos įstatymo pažeidimais bei jų prevencija.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nuostatas su 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (EEB)Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (su vėlesniais pakeitimais), 1991 m. vasario 4 d. Tarybos reglamento (EEB) 
Nr. 295/91, nustatančio bendras kompensavimo keleiviams taisykles atsisakymo vežti reguliariuoju oro transportu atveju (su vėlesniais pakeitimais), 1989 m. liepos 24d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso (su vėlesniais pakeitimais) bei nuo 2005 m. balandžio 30 d. įsigaliosiančio 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimais.

– suderinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nuostatas su 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (EEB)Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (su vėlesniais pakeitimais), 1991 m. vasario 4 d. Tarybos reglamento (EEB) 
Nr. 295/91, nustatančio bendras kompensavimo keleiviams taisykles atsisakymo vežti reguliariuoju oro transportu atveju (su vėlesniais pakeitimais), 1989 m. liepos 24d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso (su vėlesniais pakeitimais) bei nuo 2005 m. balandžio 30 d. įsigaliosiančio 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimais.

Rezultatas – 2004 m. gruodžio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1676 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 1, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.2005 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas priimtas.

2004 m. gruodžio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1676 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 1, 43, 70, 71 ir 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.2005 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas priimtas.

Įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimo oro uostuose sąlygas ir tvarką, skiria oro uosto tvarkaraščių sudarytoją arba oro uosto laiko tarpsnių koordinatorių, koordinuojamame oro uoste sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą. Be to, nustatyta, kad laiko tarpsnių koordinatorius yra apsaugotas nuo ieškinių dėl žalos, susijusios su jo funkcijų vykdymu pagal nurodytą reglamentą, išskyrus didelio neatsargumo ar sąmoningo nusižengimo atvejus. Nustatyta, jog Civilinės aviacijos administracija kontroliuos, kaip laikomasi bendrų kompensavimo keleiviams taisyklių nuostatų tuo atveju, kai atsisakoma vežti reguliariuoju oro transportu.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 
Nr. 793/2004, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių, reikalavimus.

– įgyvendinti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 
Nr. 793/2004, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių, reikalavimus.
Rezultatas – 2004 m. spalio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1280 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos

– 2004 m. spalio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1280 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1117 „Dėl Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, 2004 m. gruodžio mėnesį parengta nauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų redakcija, kuri išsiųsta derinti kitoms ministerijoms.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įgaliota nustatyti orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimo oro uostuose sąlygas ir tvarką, skirti oro uosto tvarkaraščių derintoją arba oro uosto laiko tarpsnių koordinatorių bei sudaryti koordinuojamame oro uoste laiko tarpsnių koordinavimo komitetą.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo tikrinimo“ projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 88/599/EEB dėl reglamento (EEB) Nr.3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir reglamento (EEB) Nr.3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų nuostatas.

– įgyvendinti 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 88/599/EEB dėl reglamento (EEB) Nr.3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir reglamento (EEB) Nr.3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų nuostatas.
Rezultatas – 2004 m. lapkričio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1467 „Dėl kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo tikrinimo“.

– 2004 m. lapkričio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1467 „Dėl kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo tikrinimo“.
Nutarime nustatyta, kad kasmet turi būti patikrinta ne mažiau kaip 1 procentas kelių transporto priemonių vairuotojų, kurie patenka į reglamentų (EEB) Nr.3820/85 ir (EEB) Nr.3821/85 reguliavimo sritį, darbo dienų vairavimo ir poilsio režimo, iš jų ne mažiau kaip 15 procentų transporto priemonių vairuotojų darbo dienų turi būti patikrinta keliuose ir ne mažiau kaip 25 procentai – įmonėse. Nustatyta, kad patikrinimus atlieka šios institucijos: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos – ne mažiau kaip 50 procentų; Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – ne mažiau kaip 30 procentų; Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija – ne mažiau kaip 20 procentų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

5 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ projektą.

Tikslas –įgyvendinti 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas. Taip pat įsteigti valstybėsregistrą – Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registrą, patvirtinti Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatus, nustatyti šiuo nutarimu įsteigto Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro veiklos pradžią – 2006 m. sausio 1 dieną. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatais reglamentuojama Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro paskirtis, registro objektai ir jų registravimo duomenys, registro duomenų tvarkymas ir sauga, registro sąveika su susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, reorganizavimas ir likvidavimas, nustatoma registro tvarkymo įstaigos, registro duomenų teikėjai, jų teisės ir pareigos.

–įgyvendinti 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas. Taip pat įsteigti valstybėsregistrą – Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registrą, patvirtinti Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatus, nustatyti šiuo nutarimu įsteigto Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro veiklos pradžią – 2006 m. sausio 1 dieną. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatais reglamentuojama Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro paskirtis, registro objektai ir jų registravimo duomenys, registro duomenų tvarkymas ir sauga, registro sąveika su susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, reorganizavimas ir likvidavimas, nustatoma registro tvarkymo įstaigos, registro duomenų teikėjai, jų teisės ir pareigos.

Rezultatas – 2004 m. lapkričio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1468 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatais bus registruojami registro objektai, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenų gavėjams duomenys apie registro objektus, registro objekto savininkus ir registro objekto valdytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

– 2004 m. lapkričio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1468 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatais bus registruojami registro objektai, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenų gavėjams duomenys apie registro objektus, registro objekto savininkus ir registro objekto valdytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl 2002 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – patikslinti nutarimo preambulę, kadangi pagal Tarybos direktyvos 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais suderinimo, kurios nuostatos ir įgyvendinamos minėtuoju nutarimu, 10 straipsnį valstybės narės direktyvą įgyvendinančiuose teisės aktuose privalo duoti nuorodą į įgyvendinamą direktyvą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-22 nutarime Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ to padaryta nebuvo.

– patikslinti nutarimo preambulę, kadangi pagal Tarybos direktyvos 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais suderinimo, kurios nuostatos ir įgyvendinamos minėtuoju nutarimu, 10 straipsnį valstybės narės direktyvą įgyvendinančiuose teisės aktuose privalo duoti nuorodą į įgyvendinamą direktyvą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-22 nutarime Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ to padaryta nebuvo.
Rezultatas – 2005 m. sausio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 52 „Dėl 2002 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.

2005 m. sausio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 52 „Dėl 2002 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.
LR Vyriausybės nutarimo pakeitimas yra redakcinio pobūdžio.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

7 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo „Dėl specialiųjų reikalavimų ro-ro keleiviniams laivams“ projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 2003/75/EB) nuostatas ir pavesti Lietuvos saugios laivybos administracijai patvirtinti riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus keleiviniams laivams, taip pat reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms bei keleivinio laivo saugaus liudijimo pavyzdį.

– įgyvendinti 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 2003/75/EB) nuostatas ir pavesti Lietuvos saugios laivybos administracijai patvirtinti riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus keleiviniams laivams, taip pat reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms bei keleivinio laivo saugaus liudijimo pavyzdį.
Rezultatas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 patvirtintos Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklės bei Saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtinti Reikalavimai keleiviniams laivams.

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 patvirtintos Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklės bei Saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtinti Reikalavimai keleiviniams laivams.
Siekiama užtikrinti keleivinių laivų plaukiojimo saugą. Keleiviniai laivai ar greitaeigės keleivinės plaukiojimo priemonės, vykdydamos vidinius jūrinius reisus, turi atitikti Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių reikalavimus, o užsienio valstybėse registruoti laivai – toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje draudžiama vidiniuose jūriniuose reisuose eksploatuoti kitose valstybėse registruotus laivus, jei jie neatitinka šių taisyklių reikalavimų ir laivas neturi laivo atitikimo reikalavimus patvirtinančių dokumentų. Kiekviename naujame keleiviniame laive, skirtame plaukioti vidiniais jūriniais reisais, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos atlieka šias apžiūras: pirminę apžiūrą prieš pradedant laivą eksploatuoti; periodinę apžiūrą, atliekamą kartą per dvylika mėnesių, ir papildomas apžiūras, atliekamas prireikus.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

8 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo „Dėl reikalavimų jūrinio radijo ryšio įrangai Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose ir plaukiojančiuose A1 ir A2 plaukiojimo rajonuose nekonvenciniuose laivuose nustatymo“ projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1997 m. gruodžio 11 d. Europos Tarybos direktyvos 97/70/EC dėl suderinto saugos režimo nustatymo žvejybiniams laivams, ilgesniems kaip 24 metrai, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (1999/19/EB; 2002/35/EB; 2002/84/EB), nuostatas.

– įgyvendinti 1997 m. gruodžio 11 d. Europos Tarybos direktyvos 97/70/EC dėl suderinto saugos režimo nustatymo žvejybiniams laivams, ilgesniems kaip 24 metrai, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (1999/19/EB; 2002/35/EB; 2002/84/EB), nuostatas.
Rezultatas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 3-315 patvirtinti Reikalavimai radijo ryšio įrangai Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose ir plaukiojančiuose A1 ir A2 plaukiojimo rajonuose nekonvenciniuose laivuose.

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 3-315 patvirtinti Reikalavimai radijo ryšio įrangai Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose ir plaukiojančiuose A1 ir A2 plaukiojimo rajonuose nekonvenciniuose laivuose.
Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui lengviau kontroliuoti situaciją per radijo ryšį ir užkirsti kelią nelaimėms, kadangi žvejybiniams laivams, nekonvenciniams laivams bei visiems Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams nustatyti reikalavimai turėti nurodytą radijo ryšio įrangą arba palydovinį ryšį.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

9 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro projektą.

Tikslas - įgyvendinti 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas.

- įgyvendinti 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas.
Rezultatas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3-317 įsteigtas Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras ir patvirtinti jo nuostatai.

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3-317 įsteigtas Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras ir patvirtinti jo nuostatai.
Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pavesta atlikti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro tvarkymo įstaigos funkcijas ir tuo pačiu perkeltas direktyvos 2001/16/EB reikalavimas, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai, kuriuose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

10 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 "Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ papildymo“ projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, priimtų dėl transporto priemonių ir jų priekabų tipų patvirtinimo, suderinimo (su paskutiniais 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyvos 2001/116/EB pakeitimais), 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EBdėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančios Tarybos direktyvą 92/61/EEB, bei 2003/97, 2003/102, 2004/3, 2004/78 bei 2004/86 direktyvų nuostatas.

– įgyvendinti 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, priimtų dėl transporto priemonių ir jų priekabų tipų patvirtinimo, suderinimo (su paskutiniais 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyvos 2001/116/EB pakeitimais), 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EBdėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančios Tarybos direktyvą 92/61/EEB, bei 2003/97, 2003/102, 2004/3, 2004/78 bei 2004/86 direktyvų nuostatas.
Rezultatas – parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 3-316 „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“.

– parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 3-316 „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“.
2004 m. spalio 15 d. parengtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-500 „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“.

Patvirtinta Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarka, kuri taikoma fiziniams, juridiniams asmenims, taip pat užsienio ūkio subjektų filialams ir atstovybėms Lietuvoje, teikiantiems šalies rinkai (įvežantiems į šalį) naujas ar naudotas transporto priemones bei naujas transporto priemonių sudėtines dalis. Tvarka taip pat taikoma šalies gamintojams, gaminantiems transporto priemones ir (arba) jų sudėtines dalis smulkiaserijiniu ar serijiniu būdu.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

11 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo „Dėl susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 447 „Dėl pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką ir naudoti techninio reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo bei 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/44/EB, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, nuostatas.

– įgyvendinti 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo bei 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/44/EB, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, nuostatas.
Rezultatas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 patvirtintas Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninis reglamentas.

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 patvirtintas Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninis reglamentas.
Šiuo įsakymu patvirtintas Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninis reglamentas, kuriuo užtikrinama pramoginių laivų sauga ir vartotojų interesų apsauga. Jis taip pat nustato Lietuvos rinkai tiekiamų pramoginių laivų svarbiausius saugos reikalavimus bei jų atitikimo šiuos reikalavimus įvertinimo procedūras.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

12 priemonė. Parengti susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3-56 „Dėl Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimų įgyvendinimo“ pakeitimo ir papildymo projektą.

Tikslas – užtikrinti tinkamą 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uosto įrenginių apsaugos stiprinimo įgyvendinimą.

– užtikrinti tinkamą 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uosto įrenginių apsaugos stiprinimo įgyvendinimą.
Rezultatas – parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 3-370 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo“.

– parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 3-370 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo“.
Lietuvos saugios laivybos administracija paskirta laivybos apsaugos ryšių centru, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskirta kompetentinga laivybos apsaugos institucija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atžvilgiu, Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies vadovas paskirtas kompetentinga laivybos apsaugos institucija Būtingės naftos terminalo atžvilgiu, taip pat Lietuvos saugios laivybos administracijai pavesta vykdyti valstybinę uostų kontrolę bei teikti reglamente nustatytą informaciją, susijusią su reglamento taikymu Lietuvos Respublikoje, Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

13 priemonė. Parengti susisiekimo ministro įsakymo dėl Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų taikymo ir įgyvendinimo, geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų atitikties vertinimo ir priėmimo eksploatuoti projektą.

Tikslas – įgyvendinti 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. Taip pat patvirtinti Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles.

– įgyvendinti 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/50/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. Taip pat patvirtinti Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles.
Rezultatas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 patvirtintos Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės sudaro sąlygas palaipsniui lengvinti, gerinti ir plėtoti vežimus geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų valstybių; prisidėti prie laipsniško įrangos ir paslaugų, skirtų transeuropinei geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti, vidaus rinkos Europos Sąjungoje kūrimo, taip pat konkurencijos šioje rinkoje skatinimo; prisidėti prie visos transeuropinės geležinkeliųsistemos sąveikos.

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 patvirtintos Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės sudaro sąlygas palaipsniui lengvinti, gerinti ir plėtoti vežimus geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų valstybių; prisidėti prie laipsniško įrangos ir paslaugų, skirtų transeuropinei geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti, vidaus rinkos Europos Sąjungoje kūrimo, taip pat konkurencijos šioje rinkoje skatinimo; prisidėti prie visos transeuropinės geležinkeliųsistemos sąveikos.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

14 priemonė. Parengti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymo dėl ne ES valstybių orlaivių patikros Lietuvos Respublikos oro uostuose nuostatų patvirtinimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, patikros.

– įgyvendinti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, patikros.
Rezultatas – Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.4R-236 patvirtintos Trečiųjų šalių orlaivių patikros Lietuvos Respublikos oro uostuose taisyklės. Patvirtintos Trečiųjų šalių civilinių orlaivių patikros Lietuvos Respublikos oro uostuose taisyklės įsigalios nuo 2006 m. balandžio 1 d. Tai užtikrins veiksmingą tarptautinių aviacijos saugos standartų Lietuvos Respublikos oro erdvėje laikymąsi bei skrydžių saugą.

– Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.4R-236 patvirtintos Trečiųjų šalių orlaivių patikros Lietuvos Respublikos oro uostuose taisyklės. Patvirtintos Trečiųjų šalių civilinių orlaivių patikros Lietuvos Respublikos oro uostuose taisyklės įsigalios nuo 2006 m. balandžio 1 d. Tai užtikrins veiksmingą tarptautinių aviacijos saugos standartų Lietuvos Respublikos oro erdvėje laikymąsi bei skrydžių saugą.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2004 m. planuota 100 % suderinti teisės aktus su Europos Sąjungos reikalavimais, faktiškai 100 % įvykdyta.

3 programos uždavinys. Dirbant Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, betarpiškai dalyvauti koordinuojant ES transporto bei ryšių procesą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbo transporto atašė, telekomunikacijų ir pašto atašė, o nuo 2004 metų pradėjo dirbti transporto atašė pavaduotojas. Transporto atašė bei telekomunikacijų ir pašto atašė padėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto bei ryšių politiką pagal Susisiekimo ministerijos kompetenciją, dalyvavo įgyvendinant Lietuvos transporto ir ryšių sistemų integracijos į ES transporto ir ryšių sistemų strategiją, tarpininkavo realizuoti tarptautinės regioninės ir visos Europos transporto plėtros strategijos nuostatas, organizavo Susisiekimo ministerijos vadovybės ir atsakingų darbuotojų vizitus į Briuselį bei ES pareigūnų vizitus į Lietuvą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais

Atašė 2004 m. planavo organizuoti 6 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vadovybės ir atsakingų darbuotojų susitikimus su Europos Komiteto pareigūnais, taip pat Europos Sąjungos institucijų pareigūnų vizitus. Organizuoti 6 susitikimai ir vizitai.

4 programos uždavinys. Vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymus dėl valstybės rezervo materialinių išteklių.

.Vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymus dėl valstybės rezervo materialinių išteklių.
Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

Buvo užtikrinta, kad valstybės rezervas paskirtų atsakingų saugotojų būtų tinkamai saugomas ir apskaitomas. Atlikta valstybės rezervo materialinių vertybių metinė inventorizacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2004 m. planuotos valstybės rezervo kaupimo ir saugojimo užduotys įvykdytos 100 %.

5 programos uždavinys. Pasiruošti sklandžiai pereiti prie struktūrinių fondų administravimo, sukurti reikiamas administracines struktūras, teisinę bazę bei sustiprinti tarpinės institucijos administracinius gebėjimus, planuojant bei koordinuojant ES paramos lėšų tikslinį panaudojimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas

Siekiant tinkamai pasirengti struktūrinių fondų administravimui, pažinti struktūrinės politikos ir struktūrinių fondų paramos administravimo aspektus, buvo aktyviai dalyvauta PHARE programos (Pereinamojo laikotarpio programa) finansuojamo projekto „Pasirengimas administruoti struktūrinius fondus“ SPP II ir SPP III mokymuose bei Lietuvos viešojo administravimo instituto organizuojamuose seminaruose. Parengtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – tarpinės institucijos, transporto sektoriaus ES fondų administravimo vidaus procedūrų vadovo projektas, kuriame aprašytos procedūros bei operacijos, kurios atliekamos planuojant, atrenkant, tvirtinant bei koordinuojant ES fondų (Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų) lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą transporto sektoriuje, taip pat duomenų kaupimo bei dokumentų saugojimo procedūros, kurios užtikrina audito seką.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2004 m. planuota patvirtinti (Europos Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) Bendrojo programavimo dokumentą, parengti 2 struktūrinių fondų administravimo procedūrų vadovus, apmokyti 11 darbuotojų, sukurti ir sustiprinti 2 tikslines darbo vietas. Visos priemonės įvykdytos.
Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“).Programai vykdyti skirta 2925 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“).Programai vykdyti skirta 2925 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Prižiūrėti geležinkelių apsauginių želdinių juostą.

Prižiūrėti geležinkelių apsauginių želdinių juostą.
Programos uždavinys. Renovuoti ir tinkamai prižiūrėti želdinius geležinkelių apsaugos zonoje.

. Renovuoti ir tinkamai prižiūrėti želdinius geležinkelių apsaugos zonoje.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių – užtikrinti saugų traukinių eismą, viešojo naudojimo geležinkelių kelių apsaugos zonoje 2004 m. buvo atliekami darbai: vykdomi sanitariniai kirtimai, šalinami sausmedžiai, genimi medžiai ir krūmai, valomi želdiniai nuo savaiminio krūmyno, šalinami pasenę medžiai, tvarkomas dirvožemis, mineralizuota (suarta) priešgaisrinė juosta, tvarkomi vandens telkinių pakraščiai, įrengiamos (tvarkomos) užtvaros nuo sniego, vėjo, smėlio, prižiūrimos lapuočių gyvatvorės, sodinami nauji želdiniai bei kt.

Siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių – užtikrinti saugų traukinių eismą, viešojo naudojimo geležinkelių kelių apsaugos zonoje 2004 m. buvo atliekami darbai: vykdomi sanitariniai kirtimai, šalinami sausmedžiai, genimi medžiai ir krūmai, valomi želdiniai nuo savaiminio krūmyno, šalinami pasenę medžiai, tvarkomas dirvožemis, mineralizuota (suarta) priešgaisrinė juosta, tvarkomi vandens telkinių pakraščiai, įrengiamos (tvarkomos) užtvaros nuo sniego, vėjo, smėlio, prižiūrimos lapuočių gyvatvorės, sodinami nauji želdiniai bei kt.
Tinkamai prižiūrima ir atnaujinama turima technika, sudaromos saugios darbo sąlygos darbininkams, aprūpinant juos specialia įranga, drabužiais, taip pat keliama jų kvalifikacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Išvengta gaisrų, negauta pretenzijų dėl bendrovės veiklos iš geležinkelio naudotojų (AB „Lietuvos geležinkeliai“).

2004 m. planuoti ir atlikti darbai:

  1. Atlikti mineralizavimo (arimo) darbus 3600 km geležinkelių apsauginių želdinių juostoje. Mineralizuota (išarta) 3600 km.
  2. Atlikti sanitarinius kirtimus 460 km geležinkelių apsauginių želdinių juostoje. Atlikti kirtimai 463 km juostoje.
  3. Pašalinti 6024 medžius, keliančius grėsmę eismo saugumui. Pašalinta 6070 medžių.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.
3 Programa
Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Avarijų irincidentų civilinėje aviacijoje tyrimas. Programai vykdyti skirta 83 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Avarijų irincidentų civilinėje aviacijoje tyrimas. Programai vykdyti skirta 83 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Civilinių orlaivių avarijų bei incidentų prevencija.

Civilinių orlaivių avarijų bei incidentų prevencija.
Programos uždavinys. Užtikrinti visišką ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Užtikrinti visišką ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. 2004 m. Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų buvo įregistruota 15 aviacijos įvykių, susijusių su orlaiviais, registruotais LR orlaivių registre. Iš jų: 7 avarijos, 2 pavojingi incidentai ir 6 incidentai. Juose 5 žmonės žuvo.

2004 m. Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų buvo įregistruota 15 aviacijos įvykių, susijusių su orlaiviais, registruotais LR orlaivių registre. Iš jų: 7 avarijos, 2 pavojingi incidentai ir 6 incidentai. Juose 5 žmonės žuvo.

Komercinėje aviacijoje 2004 metais įvyko 8 aviacijos įvykiai, iš jų su orlaiviais: SAAB-2000 –
2 aviacijos įvykiai, ATR42-300 – 2 aviacijos įvykiai, B737-500 – 2 incidentai, B737-200 – 1 incidentas, L410UVPE – 1 incidentas. Žmonės juose nenukentėjo.

Bendrojoje aviacijoje įvyko 7 aviacijos įvykiai, kurių metu 5 žmonės žuvo, iš jų: 5 lėktuvų avarijos, 1 sklandytuvo avarija, 1 sraigtasparnio avarija.

2004 metais ištirta 12 aviacijos įvykių. Likusių 3 aviacijos įvykių, įvykusių ne Lietuvos Respublikoje, tyrimą atlieka užsienio valstybių orlaivių avarijų tyrimo institucijos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Vidutinis avarijos tyrimo laikas planuotas 3 mėn.,2004 m. vidutinis avarijos tyrimo laikas buvo 3 mėn.

Vidutinis avarijos tyrimo laikas planuotas 3 mėn.,2004 m. vidutinis avarijos tyrimo laikas buvo 3 mėn.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais
Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija). Programai vykdyti skirta 5121 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija). Programai vykdyti skirta 5121 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Palaikyti vidaus vandenų keliųkokybinę būklę.

Palaikyti vidaus vandenų keliųkokybinę būklę.
Programos uždavinys. Palaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis; kartografuoti Lietuvos Respublikos hidrografinį tinklą.

Palaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis; kartografuoti Lietuvos Respublikos hidrografinį tinklą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. 2004 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, prižiūrėdama vidaus vandenų kelius ir palaikydama jų būklę pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliko farvaterio ženklinimo, vagos valymo, vagos reguliavimo, povandeninius techninius, vidaus vandenų kelių infrastruktūros aptarnavimo, hidrografinius darbus bei laivų ir mechanizmų remontą.

2004 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, prižiūrėdama vidaus vandenų kelius ir palaikydama jų būklę pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliko farvaterio ženklinimo, vagos valymo, vagos reguliavimo, povandeninius techninius, vidaus vandenų kelių infrastruktūros aptarnavimo, hidrografinius darbus bei laivų ir mechanizmų remontą.

2004 metų faktinė navigacija Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose nuo Kauno iki Klaipėdos prasidėjo kovo 25 d. ir tęsėsi iki lapkričio 9 d. Jos trukmė sudarė 230 parų.

Navigacijos metu buvo eksploatuojama 425 km vidaus vandenų kelių. Eksploatuojamų kelių su paženklintu farvateriu ilgis sudarė 356 km, iš jų 74 km Kuršių mariose su šviečiančiais navigacijos ženklais, 215 km ruože Kauno krovininė prieplauka–Atmatos žiotys su nešviečiančiais navigacijos ženklais ir 67 km kitose trasose. 69 km ilgio vidaus vandenų keliuose buvo nuolattikrinama farvaterio būklė. Visą navigaciją buvo palaikomi 290 km vidaus vandenų kelių garantiniai kelio matmenys. Vidaus vandenų kelių farvaterio ženklinimui pagerinti Kuršių mariose buvo papildomai pastatyti 5 navigacijos ženklai.

Vykdant vagos valymo darbus, įmonės žemkasės dirbo 2916,3 tūkst. m3/val. ir iškasė 1642 tūkst. m3 grunto, iš kurių 962,7 tūkst. m3 ruože Kaunas–Jurbarkas, 335,9 tūkst. m3 ruože Jurbarkas–Tilžė, 197,6 tūkst. m3 ruože Tilžė–Atmatos žiotys ir 145,8 tūkst. m3 ruože Atmatos žiotys–Klaipėda. Iš viso įmonės žemkasės išvalė 47 seklumas.

Povandeninių techninių darbų, vykdomų plaukiojančio krano su narų stotimi pagalba, pagrindinė užduotis buvo vidaus vandenų uostų akvatorijų tralavimas šalinant povandenines kliūtis, vidaus vandenų uostų krantinių, prieplaukų apžiūros ir remonto darbai, vidaus vandenų uostų laivų pakėlimo-nuleidimo aikštelių ir bėgių apžiūra bei remonto darbai.

Vykdant vagos reguliavimo darbus suremontuota 30 gruntinių bunų. Taip pat atlikti eroduojamo kairiojo kranto Šilinės seklumoje sutvirtinimo darbai.

Navigacijos metu sudarytos 106,3 km upės vagos eksploatacinės, 48 batimetrinės nuotraukos ir suprojektuoti 47 vagos valymo darbai. Taip pat kartografuojant Lietuvos hidrografinį tinklą sudaryta ir atnaujinta 88,4 km locmano žemėlapių.

Vykdant vidaus vandenų kelių infrastruktūros darbus buvo užtikrinta vidaus vandenų uostų apsauga, vykdoma įmonėje naudojamų navigacijos ryšio priemonių priežiūra ir remontas, gelbėjimo priemonių laboratorinis patikrinimas, vidaus vandenų transporto specialistų mokymas.

2004 metais pasiruošimo navigacijai metu suremontuoti vidaus vandenų kelių priežiūros darbuose eksploatuojami laivai ir kiti mechanizmai. Tinkamai ir laiku atlikus laivų remontą, navigacijos metu vidaus vandenų kelių priežiūros darbai vyko pagal planą ir be prastovų. Kad būtų išvengta ledų sangrūdų Nemune, buvo šalinamos seklumos Nemuno vagoje ir jo atšakose.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. 2004 metais įmonės vykdoma veikla užtikrino programos uždavinių įgyvendinimą:

2004 metais įmonės vykdoma veikla užtikrino programos uždavinių įgyvendinimą:

  1. Išlaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis pagal programą 100 %; išlaikyta 100 %.
  2. Kartografuoti Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo 25 km2 ;kartografuota 25 km2.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

– užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.
Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti skirta 4450 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti skirta 4450 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Atlyginti negaunamas pajamas, vežant keleivius lengvatinėmis sąlygomis.

. Atlyginti negaunamas pajamas, vežant keleivius lengvatinėmis sąlygomis.
Programos uždavinys. Įgyvendinti valstybės vykdomą socialinę politiką, vežant keleivius geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis. Užtikrinti pajamų, negautų dėl keleivių vežimo geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis, atlyginimą iš valstybės biudžeto.

Įgyvendinti valstybės vykdomą socialinę politiką, vežant keleivius geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis. Užtikrinti pajamų, negautų dėl keleivių vežimo geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis, atlyginimą iš valstybės biudžeto.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Vykdant Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas buvo sudarytos sąlygos įstatymų numatytoms socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu naudojantis 80 % ir 50 % bilietų įsigijimo nuolaidomis. Teikiamos kokybiškos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos nustatytais maršrutais, patvirtintais tarifais, techniškai tvarkingais riedmenimis. Sudaromi valstybės biudžeto lėšų poreikio paskaičiavimai negautoms pajamoms dėl lengvatinio keleivių vežimo atlyginti.

Vykdant Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas buvo sudarytos sąlygos įstatymų numatytoms socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu naudojantis 80 % ir 50 % bilietų įsigijimo nuolaidomis. Teikiamos kokybiškos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos nustatytais maršrutais, patvirtintais tarifais, techniškai tvarkingais riedmenimis. Sudaromi valstybės biudžeto lėšų poreikio paskaičiavimai negautoms pajamoms dėl lengvatinio keleivių vežimo atlyginti.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  1. Per metus suteikti važiavimo nuolaidų 5200 tūkst. Lt; faktiškai suteikta 4361,4 tūkst. Lt (dėl vidutinio kelionės nuotolio sumažėjimo planuota 61,3 km, faktiškai vežta 53,3 km).
  2. Vežti keleivius lengvatinėmis sąlygomis 1511 tūkst. keleivių; faktiškai važiavo 1551,9 tūkst. keleivių.
  3. Vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais 5600 tūkst. keleivių; faktiškai vežta 5970,9 tūkst. keleivių.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą.
Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas(programą vykdė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas). Programai vykdyti skirta 150 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas(programą vykdė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas). Programai vykdyti skirta 150 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Labai svarbių asmenų kultūringas aptarnavimas Tarptautinio Vilniaus oro uosto svarbių asmenų salėje.

Labai svarbių asmenų kultūringas aptarnavimas Tarptautinio Vilniaus oro uosto svarbių asmenų salėje.
Programos uždavinys. Aptarnauti labai svarbius asmenis pagal Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinių teisės normų reikalavimus.

Aptarnauti labai svarbius asmenis pagal Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinių teisės normų reikalavimus.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimu.

Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimu.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Aptarnauti 7000 labai svarbių asmenų VIP salėje, faktiškai aptarnauta 5757 labai svarbūs asmenys.

Aptarnauti 7000 labai svarbių asmenų VIP salėje, faktiškai aptarnauta 5757 labai svarbūs asmenys.
Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.
Programa
Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti.Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ Lietuvos paštas). Programai vykdyti skirta 2880 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti.Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ Lietuvos paštas). Programai vykdyti skirta 2880 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Dengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų universaliosioms pašto paslaugoms didžiausių tarifų ir šių paslaugų sąnaudų skirtumą.

Dengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų universaliosioms pašto paslaugoms didžiausių tarifų ir šių paslaugų sąnaudų skirtumą.
Programos uždavinys. Išlaikyti ir didinti universaliųjų pašto paslaugų apimtis, siūlyti klientams kokybiškas ir patikimas paslaugas už prieinamą visiems vartotojams kainą ir užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą.

Išlaikyti ir didinti universaliųjų pašto paslaugų apimtis, siūlyti klientams kokybiškas ir patikimas paslaugas už prieinamą visiems vartotojams kainą ir užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. 2004 metais nenutrūkstamai buvo teikiamos universaliosios pašto paslaugos visiems paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis visoje šalies teritorijoje vienodais tarifais. Gerinama teikiamų paslaugų kokybė, atliekami rinkos tyrimai, diegiamas motorizuotas pašto siuntų pristatymas, optimizuojami pašto siuntų maršrutai. Universaliosios pašto paslaugos buvo teikiamos 961 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietoje, iš jų 945 stacionariuose paštuose, 6 kilnojamuose paštuose, 10 pašto agentų.

2004 metais nenutrūkstamai buvo teikiamos universaliosios pašto paslaugos visiems paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis visoje šalies teritorijoje vienodais tarifais. Gerinama teikiamų paslaugų kokybė, atliekami rinkos tyrimai, diegiamas motorizuotas pašto siuntų pristatymas, optimizuojami pašto siuntų maršrutai. Universaliosios pašto paslaugos buvo teikiamos 961 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietoje, iš jų 945 stacionariuose paštuose, 6 kilnojamuose paštuose, 10 pašto agentų.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Planuota suteikti 43,09 mln. vnt. universaliųjų pašto paslaugų, suteikta 47,25 mln.vnt.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą.

– siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą.
Programa
Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacija ir plėtra (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti skirta 9360 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacija ir plėtra (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti skirta 9360 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą bei paimtų paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą.

. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą bei paimtų paskolų, skirtų infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą.
Programos uždavinys. Renovuoti ir plėtoti geležinkelio stotis, gerinti Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelio sąveiką.

Renovuoti ir plėtoti geležinkelio stotis, gerinti Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelio sąveiką.
Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Atlikta Kybartų pasienio perdavimo geležinkelių stoties rekonstrukcija. Užbaigta Pauosčio geležinkelių stoties rekonstrukcija, todėl pagerės Klaipėdos naftos terminalo aptarnavimas. Įvykdytas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros privažiavimo geležinkeliu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą I etapas.

Atlikta Kybartų pasienio perdavimo geležinkelių stoties rekonstrukcija. Užbaigta Pauosčio geležinkelių stoties rekonstrukcija, todėl pagerės Klaipėdos naftos terminalo aptarnavimas. Įvykdytas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros privažiavimo geležinkeliu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą I etapas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  1. Siekta, kad Kybartų pasienio geležinkelių stotis 80 % atitiktų ES pasienio stotims keliamus reikalavimus; faktiškai įgyvendinta tiek, kiek ir planuota.
  2. Siekta užtikrinti 20 % krovinių srauto pralaidumo Klaipėdos Pauosčio geležinkelių stotyje; faktiškai įgyvendinta tiek, kiek ir planuota.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

– siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.
Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas. Programai vykdyti skirta 300 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas. Programai vykdyti skirta 300 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programos tikslas. Tinkamai ir efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas bei sėkmingai įgyvendinti projektus.

Tinkamai ir efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas bei sėkmingai įgyvendinti projektus.
Programos uždavinys. Įgyvendinti BPD priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“.

Įgyvendinti BPD priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“.
Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas. Parengta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 3-152 patvirtinta dokumentacija kvietimams teikti paraiškas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ skelbti. Paskelbti 2 kvietimai teikti paraiškas projektams finansuoti. Atrinkta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymais Nr. 3-519 ir Nr. 3-521 patvirtinta 50 projektų finansavimui iš ES struktūrinių fondų lėšų.

. Parengta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 3-152 patvirtinta dokumentacija kvietimams teikti paraiškas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ skelbti. Paskelbti 2 kvietimai teikti paraiškas projektams finansuoti. Atrinkta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymais Nr. 3-519 ir Nr. 3-521 patvirtinta 50 projektų finansavimui iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

Pasirašytos 44 paramos teikimo sutartys už visą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai leistiną prisiimti 2004 m. įsipareigojimų sumą.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.
10 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti.Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas (programą vykdė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras). Programai vykdyti skirta 2150 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Gerinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygas.

Programos uždaviniai:

  1. Įrengti TV stotį Vilniuje.
  2. Įrengti radijo stotis Kalvarijoje ir Joniškyje.
  3. Įrengti radijo ir televizijos stotį Telšiuose.
  4. Įrengti mažos galios stotis Šalčininkuose (Dieveniškėse), Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje.

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas.

  1. Įsigytas ir sumontuotas 35 kanalo TV siųstuvas Vilniuje, transliuojama Lietuvos nacionalinės televizijos pirmoji programa. Rekonstruotas anteninis fiderinis traktas Vilniuje.
  2. Kalvarijoje ir Joniškyje įsigytos ir UAB „Omnitel“ bazinėje stotyje laikinai sumontuotos programų perdavimo įrangos. Transliuojamos Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji ir antroji programos. Kalvarijoje sudaryta žemės nuomos sutartis, parengtas Kalvarijų RRS projektas, sudaryta statybos sutartis. Statybos darbai bus vykdomi 2005 metais. Joniškyje pastatyta radiorelinė stotis, tačiau aplinkos tvarkymo darbai bus vykdomi 2005 metais.
  3. Pastatyta radiorelinė stotis Telšiuose. Programos perdavimo ir siuntimo įrangos montavimo bei aplinkos tvarkymo darbai bus vykdomi 2005 metais.
  4. Įrengiant mažos galios stotis Šalčininkuose (Dieveniškėse) parinktas žemės sklypas, atlikta dalis stoties projektavimo darbų. Ukmergėje pastatyta radiorelinė stotis, išskyrus aplinkos tvarkymo darbus, kurie bus vykdomi 2005 metais. Varėnoje atlikta dalis statybos darbų, kita dalis bus vykdoma 2005 metais. Šalčininkuose (Dieveniškėse), Ukmergėje ir Utenoje sumontuota programų perdavimo ir siuntimo įranga, transliuojamos Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji ir antroji programos. Varėnoje šiuos darbus numatoma atlikti 2005 metų pradžioje.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

  1. Pradėti transliuoti 1 programą Vilniuje. Pradėta transliuoti 1 programa.
  2. Pradėti transliuoti 1 programą Kalvarijoje. Pradėta transliuoti 1 programa.
  3. Pradėti transliuoti 1 programą Joniškyje. Pradėta transliuoti 1 programa.
  4. Pradėti transliuoti 3 programas Telšiuose. Programos transliuoti nepradėtos.
  5. Pradėti transliuoti 8 programas Šalčininkuose (Dieveniškėse), Ukmergėje, Utenoje, Varėnoje. Pradėta transliuoti 6 programas.

Neįvykdytos priemonės programos uždaviniams įgyvendinti. 2004 m. nepradėtos transliuoti Lietuvos nacionalinės televizijos pirmoji ir Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji bei antroji programos Telšiuose, taip pat nepradėtos transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji ir antroji programos Varėnoje.

Priemonių neįvykdymo priežastys. Padidėjus metalo konstrukcijų, projektavimo ir statybos darbų kainoms, neužteko biudžeto asignavimų planuotoms priemonėms įvykdyti. Programa bus tęsiama 2005 metais, bus užbaigtos vykdyti šios programos priemonės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.
11 Programa

Programa ir asignavimai, skirti jai įgyvendinti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų ir krantinių rekonstravimas (programą vykdė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Programai vykdyti skirta 4368 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. PVM dengimas iš valstybės biudžeto už atliekamus Klaipėdos uosto vartų, krantinių Nr. 5, 6, 101–104 rekonstravimo bei geležinkelių tinklo plėtros šiose krantinėse darbus. Darbai finansuojami užsienio bankų paskolomis su valstybės garantija.

Programos uždavinys. Už paskolas, paimtas su valstybės garantija, atlikti investiciniame projekte numatytus darbus ir sumokėti PVM.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas. PVM visiškai sumokėtas už faktiškai atliktus investiciniame projekte numatytus darbus. atlikta 41 % darbų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

PVM sumokėtas 100 % nuo faktiškai atliktų darbų vertės.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.
12,13 Programa

Programos ir asignavimai, skirti joms įgyvendinti. Specialioji ISPA programa (Europos Sąjungos lėšos, bendrojo finansavimo lėšos ir PVM) (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai vykdyti skirta 66612 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą bei Valstybės investicijų programos įgyvendinimą.

Programos uždaviniai. Atstatyti ir modernizuoti kelius, panaudojant europinius standartus atitinkančius viršutinės kelio dangos konstrukcijos elementus, modernizuoti telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius I, IX ir IX D transporto koridorių geležinkelio ruožuose.

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas. Atliktas IX transporto koridoriaus kelio 65,09 km kapitalinis remontas, 23 gelžbetoniniai IX transporto koridoriaus tiltai pakeisti plieninėmis pralaidomis, modernizuotos telekomunikacijos IX B transporto koridoriuje ir atliktas elektros tiekimo linijų modernizavimas ruože Kaišiadorys–Radviliškis. Parengtas Strateginio nacionalinio geležinkelių transporto plėtros 2005–2015 m. plano projektas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais. Siekti, kad užbaigus I, I A, IX B ir IX D tarptautinių geležinkelių transporto koridorių infrastruktūros modernizavimą jis 20 % atitiks AGC, AGTC bei ES 2001/16/EC direktyvos dėl transeuropinio paprastojo geležinkelio sistemos sąveikos reikalavimus; faktiškai atitinka 40 %.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.
14, 15, 16 Programa

Programos ir asignavimai, skirti joms įgyvendinti. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (Europos Sąjungos lėšos, bendrojo finansavimo lėšos) bei PVM Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programa. Šioms programoms vykdyti skirta 103217 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (Europos Sąjungos lėšos, bendrojo finansavimo lėšos) bei PVM Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programa. Šioms programoms vykdyti skirta 103217 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.
Programų tikslai. Gerinti eismo sąlygas keliuose ir miestų gatvėse, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai; gerinti geležinkelių pralaidumą, didinti eismo saugą, skatinti krovinių bei keleivių vežimą geležinkeliais, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę; didinti keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sukurti šalyje bendrą vidaus vandens kelių sistemą keleivių bei krovinių vežimui; užtikrinti skrydžių saugą bei saugumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą oro transportu, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; plėtoti multimodalinį transportą Lietuvoje; tinkamai bei efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų paramą transporto infrastruktūros modernizavimui (programų tikslų įgyvendinimo terminas iki 2008 m. gruodžio 31 d.).

. Gerinti eismo sąlygas keliuose ir miestų gatvėse, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai; gerinti geležinkelių pralaidumą, didinti eismo saugą, skatinti krovinių bei keleivių vežimą geležinkeliais, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę; didinti keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sukurti šalyje bendrą vidaus vandens kelių sistemą keleivių bei krovinių vežimui; užtikrinti skrydžių saugą bei saugumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą oro transportu, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; plėtoti multimodalinį transportą Lietuvoje; tinkamai bei efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų paramą transporto infrastruktūros modernizavimui (programų tikslų įgyvendinimo terminas iki 2008 m. gruodžio 31 d.).
Programos uždaviniai. Tobulinti susisiekimą automobilių keliais; rekonstruoti miestų gatves, vietinės reikšmės kelius; atnaujinti, rekonstruoti bei modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, pagerinti geležinkelio keleivių aptarnavimo kokybę; tobulinti jūrų uosto ir vidaus vandens kelių infrastruktūrą; modernizuoti ir rekonstruoti tarptautinių oro uostų infrastruktūrą pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus bei Europos Sąjungos standartus; gerinti transporto rūšių tarpusavio sąveiką (multimodalinių transporto procesų plėtra); kokybiškai parengti reikiamą techninę dokumentaciją transporto infrastruktūros projektams, numatomiems įgyvendinti panaudojant ES struktūrinių fondų paramą.

Tobulinti susisiekimą automobilių keliais; rekonstruoti miestų gatves, vietinės reikšmės kelius; atnaujinti, rekonstruoti bei modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, pagerinti geležinkelio keleivių aptarnavimo kokybę; tobulinti jūrų uosto ir vidaus vandens kelių infrastruktūrą; modernizuoti ir rekonstruoti tarptautinių oro uostų infrastruktūrą pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus bei Europos Sąjungos standartus; gerinti transporto rūšių tarpusavio sąveiką (multimodalinių transporto procesų plėtra); kokybiškai parengti reikiamą techninę dokumentaciją transporto infrastruktūros projektams, numatomiems įgyvendinti panaudojant ES struktūrinių fondų paramą.
Šiems uždaviniams įgyvendinti 2004 m. vykdytų priemonių aprašymas. Pagal pasirašytas sutartis su paramos gavėjais rekonstruojami ir tiesiami krašto rajoniniai keliai, žvyrkeliai. Priimtas sprendimas dėl eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių projekto finansavimo, tačiau paramos teikimo sutartis bus pasirašyta ir projektas pradėtas įgyvendinti modifikavus paraišką ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinus kitąlėšų limitą, ministerija gali prisiimti įsipareigojimų pasirašant paramos teikimo sutartis. Pasirašytos projektų techninės dokumentacijos rengimo paramos teikimo sutartys.

Pagal pasirašytas sutartis su paramos gavėjais rekonstruojami ir tiesiami krašto rajoniniai keliai, žvyrkeliai. Priimtas sprendimas dėl eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių projekto finansavimo, tačiau paramos teikimo sutartis bus pasirašyta ir projektas pradėtas įgyvendinti modifikavus paraišką ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinus kitąlėšų limitą, ministerija gali prisiimti įsipareigojimų pasirašant paramos teikimo sutartis. Pasirašytos projektų techninės dokumentacijos rengimo paramos teikimo sutartys.
Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

  1. Rekonstruoti ir nutiesti 30 km kelių. Rekonstruota ir nutiesta – 80 km.
  2. Įdiegti vieną eismo saugos ir aplinkosauginę priemonę. Sprendimas dėl projekto finansavimo priimtas, tačiau paramos sutartis bus pasirašyta tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins naują lėšų limitą, kuriuo Susisiekimo ministerija galės prisiimti įsipareigojimus pasirašant paramos teikimo sutartis.
  3. Parengti techninę dokumentaciją (1 projektas). Pasirašyta 10 paramos teikimo sutarčių dėl projektų techninės dokumentacijos rengimo, projektai pradėti įgyvendinti ir bus įgyvendinami 2005–2006 m.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

– stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Nuosekliai tęsti suformuluotų tikslų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant ES fondų lėšų panaudojimui, eismo saugai, aktyviam dalyvavimui ES institucijų veikloje, dvišalei politikai, „Rail Baltica“ projektui, naujo oro uosto galimybių studijai, giliavandenio uosto statybai. Artimiausiu laikotarpiu bus toliau vykdoma transporto plėtra ir modernizavimas, multimodalinio transportoskatinimas, gerinama transporto, pašto ir elektroninio ryšio paslaugų kokybė, sudaromos prielaidos logistikos centrų atsiradimui (sukuriama reikiama infrastruktūra) ir galimybė jiems integruotis į Baltijos regiono transporto logistikos centrų tinklą, rengiami nauji projektai, kuriuos įgyvendinus Klaipėdos valstybinis jūrų uostas bus sujungtas su kaimyninėmis Skandinavijos ir kitomis Europos šalimis Baltijos jūros magistralėmis, gerinama eismo sauga ir saugumas.

Siekiant tai įgyvendinti, artimiausiu metu transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityse daugiausia dėmesio bus skiriama šioms prioritetinėms veiklos kryptims:

 

  • modernizuoti ir plėtoti kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūrą;
  • dalyvauti ES institucijų veikloje formuojant ir įgyvendinant transporto ir ryšių politiką;
  • plėtoti dvišalius ryšius transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityje su kaimyninėmis valstybėmis;
  • tinkamai, efektyviai ir maksimaliai panaudoti ES fondų skiriamos paramos lėšas;
  • didinti Lietuvos pašto paslaugų rinkos patrauklumą vartotojams ir investuotojams, optimaliai liberalizuoti Lietuvos pašto paslaugų rinką, užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą, pašto paslaugų konkurencingumą;
  • koordinuoti ir skatinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų plėtrą šalyje;
  • sukurti prielaidas (reikiamą infrastruktūrą) modernių logistikos centrų steigimuisi ir jų integracijai į Baltijos regiono transporto logistikos centrų tinklą;
  • įgyvendinti priemones, užtikrinančias atskirų transporto sektorių eismo saugą;
  • mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Ministerijos sekretorė Liudmila Zumerinė

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-05-05