2005 m. veiklos ataskaita

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
2005 metų veiklos ataskaita

I. Misija ir strateginiai tikslai

Misija. Sukurti transporto sistemą, atitinkančią ES transporto politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausias magistrales integruoti į transeuropinius tinklus; sudaryti sąlygas transporto verslo plėtrai, skaidriai konkurencijai, kuri pagrįsta tais pačiais principais kaip ir ES.

Strateginiai tikslai:

  1. Modernizuoti transporto infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų ES techninius standartus ir transportavimo poreikius.
  2. Skatinti tranzito per Lietuvą paslaugų plėtrą.
  3. Užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.
  4. Aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje formuojant ir įgyvendinant transporto ir ryšių politiką.
  5. Tobulinti transporto ir ryšių sistemų institucinį valdymą.

II. Programų, numatytų strateginiame veiklos plane, aprašymas
Susisiekimo ministerija 2005 metais įgyvendino 12 programų.

  1. Transporto ir ryšių politikos formavimas bei įgyvendinimas. Programai įgyvendinti skirta 12 659 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslai:

  1. Užtikrinti optimalų transporto, pašto ir elektroninių ryšių sistemos institucinį valdymą, sudarant palankias sąlygas verslui plėtoti, atnaujinti transporto veiklos šakų plėtros strateginius dokumentus.
  2. Toliau modernizuoti transporto infrastruktūros tinklą.
  3. Įgyvendinti naujai priimtus teisės aktus transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityse, aktyviai dalyvauti ES institucijų veikloje, išreiškiant Lietuvos Respublikos poziciją svarstomų ES teisės aktų klausimais, bei tobulinti nacionalinę teisinę sistemą.
  4. Užtikrinti efektyvų ir tinkamą Europos Sąjungos fondų transporto sektoriuje administravimą, toliau stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus šioje srityje.
  5. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityse veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauti Europos Tarybos darbo grupių bei Europos Komisijos komitetų veikloje, bendradarbiauti su Europos Parlamentu.
  6. Tvarkyti ir koordinuoti valstybės rezervą.

1 programos uždavinys. Dalyvauti formuojant bendrą valstybės transporto, pašto ir elektroninių ryšių sistemos politiką pagal Europos Sąjungos nubrėžtas kryptis, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingų ir kokybiškų paslaugų teikimą, gyventojų užimtumą bei pakankamas šių šakų įmonių pajamas ir padėtų rasti Lietuvos transporto operatoriams tinkamą vietą Europos bendrojoje rinkoje; užtikrinti Susisiekimo ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų veiklos koordinavimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

1 priemonė (78). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas ir 2005-12-30 raštu Nr. 2-19-5715 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nauja redakcija išdėstytos Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-15 nutarimu Nr. 167.

2 priemonė (82). Parengti mažo sieringumo sunkiojo laivų kuro tiekimo rinkos Baltijos jūros regione konjunktūros ir perspektyvų tyrimų studiją.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Lietuvos saugios laivybos administracijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkų darbo grupė parengė mažo sieringumo sunkiojo laivų kuro tiekimo rinkos Baltijos jūros regione konjunktūros ir perspektyvų tyrimų studiją. Studijos medžiaga su rekomendacijomis pateikta Lietuvos laivų savininkų asociacijai, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai, Lietuvos laivų atsargų tiekėjų asociacijai ir laivybos kompanijoms. Pateiktos rekomendacijos padės laivų savininkams parinkti reikiamus kuro tiekėjus, kuro rūšis bei numatyti priemones dėl laivų jėgainių pritaikymo mažo sieringumo kuro naudojimui.

3 priemonė (83). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 108 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1799).

4 priemonė (85). Įdiegti skaitmeninių tachografų sistemą kelių transporte.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Skaitmeninių tachografų sistema įdiegta. Jos funkcionavimui buvo parengti tachografų kortelių išdavimą, tachografų dirbtuvių veiklą, informacinių sistemų veikimą ir saugumą reglamentuojantys teisės aktai. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos paskirta už skaitmeninių tachografų sistemos įgyvendinimą ir skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo organizavimą atsakinga institucija. Minėta institucija paskelbė konkursus ir pasirašė sutartis dėl tachografų kortelių sertifikavimo bei personalizavimo, prisijungė prie atitinkamų Lietuvos registrų dėl fizinių, juridinių asmenų duomenų bei duomenų apie vairuotojų pažymėjimus gavimo.

5 priemonė (86). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo projektą.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo projektas, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-05 nutarimu Nr. 839 (Žin., 2005, Nr. 97-3650).

6 priemonė (87). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo projektą.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo projektas, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1072 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 123-4387).

7 priemonė (99). Įgyvendinant 2002–2015 metų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, išasfaltuoti 290 kilometrų žvyrkelių ir rekonstruoti 200kilometrų krašto ir rajoninių kelių.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

Pagal Žvyrkelių asfaltavimo programą 2005 metais išasfaltuota 231,4 km žvyrkelių ir rekonstruota 131,4 km krašto ir rajoninių kelių arba atlikta atitinkamai 78 proc. ir 66 proc. numatytų atlikti 2005–2008 metais darbų. Darbai buvo finansuojami Europos regioninės plėtros fondo bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

8 priemonė (100). Gerinti kelių eismo dalyvių saugą valstybinės reikšmės keliuose, šiuo tikslu kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti priemones avaringiesiems ruožams ir vadinamosioms juodosioms dėmėms likviduoti, taip pat eismo įvykių prevencijos priemones.

Tikslas – užtikrinti lygias konkurencijos ir mokesčių sąlygas skirtingų transporto rūšių verslo subjektams pagal jų veiklos sritis: kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto.

2005 metais įgyvendintos šios eismo dalyvių saugą gerinančias priemonės avaringuose kelių ruožuose: įrengta 17 km pėsčiųjų ir dviračių takų; apšviesta 9,54 km kelių ruožų; įrengta 17 km metalinių apsauginių atitvarų; rekonstruotos 5 sankryžos.

9 priemonė (102). Parengti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programą ir jos įgyvendinimo priemones.

Tikslas – sukurti racionalią saugaus eismo struktūrą, kuri sąlygotų visų grandžių nuoseklumą ir jų tarpusavio sąveiką.

Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2005, Nr. 84-3117) patvirtinta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas.

10 priemonė (110). Parengti ratifikuotinų teisės aktų projektus: 1973/78 metų tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos (MARPOL 73/78) VI priedo.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

1973/78 metų tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos (MARPOL 73/78) VI priedas ratifikuotas 2005 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. X-203 „Dėl 1997 m. protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. protokolu, ratifikavimo“ (Žin., 2005, Nr. 74-2676). Ratifikavus šios konvencijos VI priedą laivybos kompanijos turi pritaikyti laivų jėgaines mažo sieringumo kurui naudoti arba naudoti naujus variklius. Taip bus mažinamas atmosferos teršimas iš laivų.

11 priemonė (111). Parengti ratifikuotinų teisės aktų projektus: 1974 metų tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS 74) 1988 metų protokolo.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

Susisiekimo ministerija 2005 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2-22-4389 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų ratifikuoti 1974 metų tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS 74) 1988 metų protokolą, projektus. Vyriausybei pritarus, Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. sausio 17 d. ratifikavo minėtos konvencijos 1988 m. protokolą. Ratifikavus šios konvencijos 1988 m. protokolą, laivų patikrinimai uoste pagal visas konvencijas (MARPOL 73/78, SOLAS 74 ir LLGG) bus vykdomi vienu metu ir tai sudarys palankias sąlygas laivų savininkams operatyviai panaudoti savo laivus rinkoje.

12 priemonė (112). Parengti ratifikuotinų teisės aktų projektus: 1966 metų tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių (LL 66) 1988 metų protokolo.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

Susisiekimo ministerija 2005 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2-22-5592 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų ratifikuoti 1966 metų tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių (LL 66) 1988 metų protokolą, projektus. Ratifikavus šios konvencijos 1988 m. protokolą, laivų patikrinimai uoste pagal visų konvencijų (MARPOL 73/78, SOLAS 74 ir LLGG) reikalavimus bus vykdomi vienu metu ir tai sudarys palankias sąlygas laivų savininkams operatyviai panaudoti savo laivus rinkoje.

13 priemonė (113). Parengti ratifikuotinų teisės aktų projektus: 1992 metų tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo (FUND) 2003 metų protokolo.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

Susisiekimo ministerija parengė, suderino ir nustatyta tvarka 2005 m. rugpjūčio 8 d. raštu 
Nr. 2-22-3432 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus, reikalingus ratifikuoti 1992 metų tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 metų protokolą. Konvencijos protokolas ratifikuotas 2005 m. spalio 13 d. įstatymu Nr. X-366 (Žin., 2005, Nr. 128-4603). Ratifikavus šios konvencijos 2003 m. protokolą bus įsteigtas papildomas fondas ir jame sukauptos lėšos galės būti panaudotos valstybės nuostoliams, kuriuos ji gali patirti įvykus didelėms nelaimėms jūroje, išsiliejus naftai ar kitoms kenksmingoms medžiagoms, kompensuoti.

14 priemonė (119). Parengti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 41 , 9,10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 221 straipsniu ir 29, 31, 49 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Kodeksas pakeistas 2005 m. gegužės 26 d. įstatymu Nr. X-224 (Žin., 2005, Nr. 148-5391). Priėmus kodekso pakeitimo įstatymą buvo suderinta keleivių ir krovinių vežimo laivais licencijavimo tvarka su ES teise, patikslinta vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo tvarka bei atlikti kiti pakeitimai, kurie sudaro palankesnes sąlygas laivybos kompanijoms organizuoti keleivių ir krovinių vežimus vidaus vandenų keliais.

15 priemonė (121). Įsteigti Lietuvos Respublikos jūrininkų registrą.

Tikslas – plėtoti vandens transportą.

Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos jūrininkų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ projektą ir 2005-12-29 raštu Nr. 2-22-5660 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įsteigus Lietuvos Respublikos jūrininkų registrą Lietuvos saugios laivybos administracija bei Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacija turės tikslius duomenis apie Lietuvoje gyvenančius jūrininkus, jų darbovietes, kvalifikacijos lygį, todėl galės plačiau teikti pasiūlymus Lietuvos ir užsienio laivybos kompanijoms dėl jūrininkų įdarbinimo. Lietuvos saugios laivybos administracija galės nuolat kontroliuoti jūrininkų pasirengimo ir kvalifikacijos suteikimo lygį.

16 priemonė (123). Parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2006–2010 metų investicijų programos projektą.

Tikslas – didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, pralaidumą ir saugumą, toliau jį modernizuoti, lanksčiai reaguoti į tarptautinės rinkos pokyčius.

Susisiekimo ministerija parengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2007–2013 metų investicijų programos projektą. Programos projektui pritarėKlaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba 2005-12-20 d. posėdyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tranzito komitetas 2006-01-26 d. posėdyje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2007–2013 metų investicijų programa, užtikrins planingą uosto plėtrą, lengviau bus galima rasti finansavimo šaltinius, vykdyti viešuosius pirkimus, o uoste veikiančios įmonės galės planingai plėtoti savo suprastruktūrą, kuri yra reikalinga naudojant statomą pagal programas uosto infrastruktūrą.

17 priemonė (129). Parengti Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektą.

Tikslas – pasiekti, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas taptų integralia Lietuvos transporto ir turizmo infrastruktūros dalimi. Tobulinti Šventosios valstybinio jūrų uosto veiklą reglamentuojančią teisės aktų bazę.

Parengtas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas ir 2005 m. gegužės 5 d. Susisiekimo ministerijos raštu Nr. 2-22-2030 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projekto“ pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-20 nutarimu Nr. 679 „Dėl Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė įstatymo projektui ir nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui. Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Seime.

Priėmus Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą, įstatyminiu lygiu bus reglamentuota uosto veikla ir valdymas: uosto žemės nuomos tvarka, uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai, paskendusio, palikto be priežiūros turto iškėlimo tvarka, lėšų panaudojimas ir kitos uosto veiklos sritys.

18 priemonė (131). Parengti Lietuvos civilinės aviacijos veiklos liberalizuotoje rinkoje strategijos projektą.

Tikslas – modernizuoti oro uostų infrastruktūrą pagal ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) ir Šengeno konvencijos reikalavimus – diegti šiuolaikines aviacijos saugos ir saugumo sistemas, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę.

Parengtas Lietuvos civilinės aviacijos veiklos liberalizuotoje rinkoje strategijos projektas ir 2005 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2-23-3189 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Strategijoje numatytos priemonės, kurias įgyvendinus bus sudarytos prielaidos sukurti konkurencingą oro transporto verslo aplinką, integruoti į multimodalinę šalies ir Europos keleivių ir krovinių tranzito sistemą. 2006 m. sausio 19 d. Tranzito komiteto posėdyje buvo pritarta Civilinės aviacijos veiklos liberalizuotoje rinkoje strategijai (iki 2015 metų).

19 priemonė (136). Parengti projektus teisės aktų, nustatančių, kad naujų pirmą kartą įregistruotų lengvųjų automobilių valstybinė techninė apžiūra būtų atliekama po trejų metų.

Tikslas – ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis toliau skatinti, kad būtų modernizuojamas Lietuvos automobilių parkas.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3-597 „Dėl Susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3-275 „Dėl Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių“ pakeitimo“, nustatyta, kad naujų pirmą kartą įregistruotų lengvųjų automobilių valstybinė techninė apžiūra atliekama po trejų metų.

20 priemonė (137). Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose projektą.

Tikslas – ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis toliau skatinti, kad būtų modernizuojamas Lietuvos automobilių parkas.

Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 403 „Dėl Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 49-1627) patvirtintos Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės. Šios taisyklės sugriežtina transporto priemonių techninės būklės kontrolę, tai skatina eksploatuoti techniškai tvarkingas transporto priemones.

21 priemonė (24). Tobulinti teisės aktus ir kitus ES struktūrinių fondų paramą reglamentuojančius dokumentus, siekiant užtikrinti racionalų skiriamų lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų naudojimą skiriant šią paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą.

Tikslas – užtikrinti racionalų ES struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jų naudojimą, pirmiausia skirti jas prioritetiniams valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti. Orientuoti institucijų veiklą rengtis 2007–2013 metų ES paramos laikotarpiui.

Siekiant užtikrinti racionalų ES paramos lėšų administravimą 2005 m. parengti šie dokumentai:

– Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus 2005-02-07 potvarkiu Nr. 4-17 patvirtintas Valstybės biudžeto programoms, susijusioms su Europos Sąjungos lėšomis, vykdyti skirtų lėšų panaudojimo kontrolės tvarkos aprašas;

– Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus 2005-02-21 potvarkiu Nr. 4-20 patvirtintas Susisiekimo ministerijos atrankinės mokėjimo prašymų ir kartu teikiamų išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kontrolės tvarkos aprašas;

– Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus 2005-05-20 potvarkiu Nr. 4-41 patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – transporto sektoriaus tarpinės institucijos – Europos Sąjungos fondų administravimo vidaus procedūrų vadovas;

– Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005-10-03 įsakymu Nr. 3-432 patvirtintos 2005 metų gairės pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ ir paskelbti kvietimai teikti paraiškas;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-02 nutarimu Nr. 484 sudaryta komisija Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai rengti ir veiksmų programoms nustatyti, kurios darbe dalyvauja ministerijos valstybės sekretorius A. Mačiulis;

– nuolat nagrinėjami ir teikiamos pastabos bei pasiūlymai Finansų ministerijos – ES paramos valdančiosios institucijos – rengiami teisės aktų, reglamentuojančių ES paramos valdybą ir kontrolę, projektai.

Susisiekimo ministerija taip pat dalyvavo įgyvendinant 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemones, kuriose nėra įvardyta kaip pirmoji atsakinga vykdytoja. Kartu su kitomis ministerijomis rengė teisės aktų projektus, derino bei teikė pastabas ir pasiūlymus kitų ministerijų parengtiems teisės aktams, ministerijos atsakingi darbuotojai aktyviai dalyvavo darbo grupių posėdžiuose.

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir panašiai) programų priemonių vykdymas

Įgyvendinant Europos Komisijos 2002 m. birželio 21–22 d. parengtą veiksmų planą 
„E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems“, kuriame nustatyti informacinės visuomenės plėtros uždaviniai Europos Sąjungos valstybėms, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.1231 patvirtinta Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija. Strategijoje numatyti plačiajuosčio ryšio plėtros prioritetai ir tempai, prijungiant prie šių tinklų viešojo administravimo institucijas ir įstaigas, sudarant galimybes smulkiojo bei vidutiniojo verslo įmonėms, gyventojams naudotis plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir elektroninėmis paslaugomis visoje šalies teritorijoje (ypač periferinėse/nekonkurencingose vietovėse, kur plačiajuosčio ryšio paslaugų vartojimo ir plėtros lygis yra žemas). 2005 metų pabaigoje pradėtas vykdyti „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ projektas, kurio tikslas yra iki 2008 m. suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešiesiems interneto prieigos taškams bei užtikrinti, kad prieiga būtų efektyviai ir racionaliai naudojama kaimiškųjų vietovių plėtrai.

Pradėtas įgyvendinti skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelis. Numatoma televizijos programų siuntimo skaitmeniniu formatu technologiją diegti keliais etapais ir pasiekti, kad iki 2009 metų pradžios bent vieno skaitmeninės televizijos tinklo aprėptis būtų ne mažesnė kaip 95 procentai Lietuvos Respublikos teritorijos ploto. Nuo 2012 metų numatyta pradėti laipsniškai perjungti analoginės televizijos programas į skaitmeninę televiziją, laikantis sąlygų, numatytų šiame modelyje.

Įgyvendinant Lietuvos pašto sektoriaus 2004–2008 metų plėtros strategiją, priimti sprendimai dėl valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę. Juridinių asmenų registre 2006 m. sausio 3 d. įregistruota akcinė bendrovė Lietuvos paštas.

Vykdant aktyvią politiką eksporto plėtros ir skatinimo, esamų rinkų išlaikymo ir naujų įvaldymo srityse, 2005 m. gegužės 26 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „2K“. Susitarimo tikslas – Rusijos ir trečiųjų šalių krovinių vežimo į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus konkurencingų tarifų nustatymas ir tranzito politikos suderinimas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos priemonės, už kurių įvykdymą atsakinga ministerija, numatytos įgyvendinti 2005 metais, buvo įvykdytos (100 %).

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdomos priemonės:

Dviejų priemonių (eil. Nr. 7 ir 8) įgyvendinimo terminas baigiasi 2008 metais ir vienos priemonės (eil. Nr. 21) – 2006 metais, todėl jų vykdymas tęsiamas.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą; siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą; plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

2 programos uždavinys. Sukurti prielaidas (reikiamą infrastruktūrą) moderniems logistikos centrams atsirasti su galimybe juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą, siekti, kad svarbiausioms Lietuvos transporto magistralėms būtų suteiktas transeuropinių tinklų statusas, išplėtoti oro uostų infrastruktūrą bei keleivių ir krovinių tranzitą, siekti, kad Klaipėdos jūrų uostas tenkintų tiek Lietuvos, tiek išsiplėtusios ES, tiek tranzito iš trečiųjų šalių poreikius, plėtoti jūrų greitkelius, modernizuoti eismo valdymo ir kontrolės sistemas, užtikrinant eismo saugą ir padidinant gatvių ir kelių pralaidumą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Kitų (valstybės ilgalaikių, nacionalinių ir panašiai) programų priemonių vykdymas

Integruojant Lietuvos automobilių kelių tinklą į ES kelių transporto sistemą, toliau buvo rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai: Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir magistralė VIA BALTICA. Čia 2005 metais rekonstruota 78 km kelio ruožų. Buvo rekonstruojami ir kiti intensyvaus eismo E kategorijos magistralinių kelių ruožai.

Gerinant susisiekimo sąlygas krašto ir rajoniniuose keliuose 2005 metais užbaigtas eilinis dvimetis (2004–2005 m.) žvyrkelių asfaltavimo etapas – išasfaltuota 231 km žvyrkelių, rekonstruota 131 km kelio ruožų, daugiau lėšų panaudota kelių priežiūrai. 2005 metais įgyvendintos eismo dalyvių saugą gerinančios priemonės avaringuose kelių ruožuose: įrengta 17 km pėsčiųjų ir dviračių takų; apšviesta 9,54 km kelių ruožų; įrengta 17 km metalinių apsauginių atitvarų; rekonstruotos 5 sankryžos.

2005 metais Palangos oro uoste įgyvendintas projektas „Aerodromo perimetro aptvėrimo rekonstrukcija, panaudojant modernią patikros ir kontrolės įrangą“. Aptverta apie 10 km oro uosto teritorijos, įrengti 3 automatiniai bei 8 varstomi vartai, sumontuota patikros ir kontrolės įranga (davikliai, vaizdo stebėjimo sistema, kompiuterizuotos stebėjimo vietos). Taip pat buvo įrengtas perimetro patruliavimo kelias – suformuota 5,1 km kelio sankasa su žvyro danga. Išplėstas Palangos oro uosto peronas 5-iomis bendrosios aviacijos orlaivių stovėjimo aikštelėmis.

Suremontuota 69,49 km geležinkelio kelių, buvo vykdomi žemės darbai, projektavimo darbai, įsigyta bėgių, iešmų.

Susisiekimo ministerija parengė, suderino ir 2005 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2-22-2030 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo projektą. Vyriausybė pritarė šio įstatymo projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Šiuo metu įstatymo projektas yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Parengta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2005, Nr. 84-3117).

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Susisiekimo ministerija planavo 2005 metais koordinuoti 45 investicinių projektų, numatytų valstybės investicijų programoje, vykdymą. Įgyvendinant šiuos projektus buvo numatyta panaudoti 740 mln. litų. Įgyvendinti 48 projektai, panaudota 633 mln. litų.

Dėl teisminių procedūrų vykdant viešuosius pirkimus, vėlai gautų Europos Komisijos sprendimų dėl finansavimo skyrimo, konkursinės dokumentacijos derinimo, užsitęsusių Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos steigimo procedūrų, investicijų projektams, kurių vykdymą koordinuoja Susisiekimo ministerija, o įgyvendinimą vykdo jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos (Transporto investicijų direkcija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos) nepanaudota, 107 mln. Lt.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

3 programos uždavinys. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos numatytus transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikos pagrindinius tikslus ir priemones, stiprinti Lietuvos įtaką tiek formuojant, tiek įgyvendinant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

ES direktyvų perkėlimo ir ES teisės aktų įgyvendinimo planų priemonių vykdymas

1 priemonė. Parengti įstatymo projektą dėl 1992 m. tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo (FUND) 2003 m. protokolo ratifikavimo.

Tikslas – įgyvendinti 2004m. kovo 2d. Tarybos sprendimą 2004/246/EB, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Bendrijos labui pasirašyti, ratifikuoti arba prisijungti prie 1992m. tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003m. protokolo.

2005 m. spalio 13 d. priimtas įstatymas Nr. X-366 „Dėl 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 metų protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2005, Nr. 128-4603). Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 metų protokolą, priimtą 2003 m. gegužės 16 d. Londone. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys Protokolo įgyvendinimo tvarką.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti teisės aktus su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo nuostatomis.

2005 m. gegužės 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 64-2291). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija įpareigotos kas 2 metai nustatyta tvarka teikti Europos Komisijai ataskaitas apie direktyvos 2002/15/EB įgyvendinimą, pateikiant darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonę.

3 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/110/EB, šeštąjį kartą derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo, nuostatomis.

2005 m. spalio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1072 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 123-4387). Susisiekimo ministerijai pavesta parengti ir patvirtinti specialiuosius pavojingų krovinių vežimo 1520 milimetrų pločio vėžės geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje saugos užtikrinimo reikalavimus.

4 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/111/EB, penktąjį kartą derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo, nuostatomis.

2005 m. rugpjūčio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 97-3650). Nustatyta, kad pavojingi kroviniai kelių transportu šalies viduje vežami vadovaujantis atnaujintomis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techninių priedų 2003 metų redakcija ir Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techninių priedų pakeitimų 2005 metų redakcija.

5 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl bendro Europos dangaus įgyvendinimo projektą.

Tikslas – įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 549/2004/EB, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (Pagrindų reglamentas), reikalavimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 3-233 „Dėl bendro Europos dangaus reglamentų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo“ (Žin., 2005, 
Nr. 64-2323) Civilinės aviacijos administracija paskirta už bendro Europos dangaus reglamentų paketo įgyvendinimą atsakinga institucija.

6 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 165 „Dėl Jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/103/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 3-355 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų jūrininkams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 99-3725) Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų jūrininkams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais, išdavimo taisyklės išdėstytos nauja redakcija.

7 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų projektą.

Tikslas – suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 3-250 „Dėl Pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2494) patvirtintos Pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius taisyklės, nustatančios informacijos apie civilinės aviacijos įvykius pranešimo, rinkimo, laikymo, platinimo ir apsaugos tvarką. Taip pat Civilinės aviacijos administracija įpareigota parengti ir patvirtinti informacijos apie civilinės aviacijos įvykius rinkimo tvarką bei civilinės aviacijos įvykių ataskaitos formas.

8 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl susisiekimo ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-564 „Dėl pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės protokolų pavyzdžių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/112/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3-497 „Dėl susisiekimo ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-564 „Dėl pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės protokolų pavyzdžių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 141-5088) patvirtintas pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu kontrolės protokolo pavyzdys.

9 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl ataskaitų apie kontrolę automobilių keliuose teikimo Europos Komisijai“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/112/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3-498 „Dėl pažeidimų, užfiksuotų vežant pavojingus krovinius kelių transportu, rizikos kategorijų sąrašo patvirtinimo ir ataskaitų apie pažeidimus ir nuobaudas, kurios turi būti išsiųstos Komisijai, rengimo ir patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 141-5089) Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pavesta vadovautis minėtu sąrašu ir pagal patvirtintą ataskaitos formos pavyzdį rengti ir teikti Europos Komisijai ataskaitas apie pavojingų krovinių vežimo pažeidimus ir nuobaudas.

10 priemonė. Parengti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2005/27/EB, derinančios su technikos pažanga ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, nuostatomis.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 2B-281 „Dėl netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose įrengti netiesioginio matymo įtaisai, tipo tvirtinimo taisyklių“ (Žin., 2005, Nr. 119-4321) patvirtintos minėtos taisyklės.

11 priemonė. Parengti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) taisyklių patvirtinimo projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/104/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) ir iš dalies pataisančios Direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, nuostatomis.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. spalio 
29 d. įsakymu Nr. 2B-313 „Dėl transporto priemonių, jų elektrinių ir (arba) elektroninių surenkamųjų mazgų ir sistemų tipo patvirtinimo taisyklių dėl elektromagnetinio suderinamumo“ (Žin., 2005, Nr. 135-4876) patvirtintos minėtos taisyklės. Taisyklėse nustatyti elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai, susiję su: elektromagnetiniu atsparumu elektromagnetiniams trukdžiams, kuriuos sukelia su tiesioginiu transporto priemonės valdymu, vairuotojo, keleivio ir kitų kelių eismo dalyvių apsauga susijusios funkcijos; trikdžiais, galinčiais sutrikdyti vairuotoją ar kitus kelių eismo dalyvius; elektromagnetinių trukdžių kontrole, siekiant, kad elektromagnetiniai trukdžiai netrikdytų jos ir netoliese esančios transporto priemonės elektrinės ir elektroninės įrangos veikimo; pagalbinių prietaisų, kurie gali būti įmontuoti modifikuojant transporto priemonę, spinduliuojamų elektromagnetinių trukdžių kontrole.

12 priemonė. Parengti Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymo dėl transporto priemonių ir jų priekabų padangų bei jų montavimo taisyklių patvirtinimo projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2005/11/EB, derinančios su technikos pažanga ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/23/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų padangų bei jų montavimo, nuostatomis.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2B-339 „Dėl Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių“ (Žin., 2006, Nr. 43-463) patvirtintos Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklės.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Nacionalinius teisės aktus derinant su ES teisės aktų reikalavimais 2005 m. buvo planuota įvykdyti 14 priemonių. Faktiškai įvykdyta 12 priemonių (86%), 2 priemonės vykdomos.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytos (šiuo metu vykdomos) priemonės:
1 priemonė. Parengti Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Tikslas – nustatyti vežimų geležinkelių transportu rinkos liberalizavimo terminus ir sąlygas bei suderinti su :

  1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, nuostatomis;
  2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/50/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos, nuostatomis;
  3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/51/EB, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, nuostatomis.

2005 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1415 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo, Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 16, 19, 28, 30, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 301 straipsniu įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Šis įstatymo projektas siūlomas įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo 2006 metų pavasario sesijos darbų programą, numatomas svarstyti 2006 m. kovo mėn.

2 priemonė. Parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ projektą.

Tikslas – suderinti su Komisijos direktyvos 2004/104/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) ir iš dalies pataisančios direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais buvo patvirtintos naujos ES direktyvos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turėjo parengtą naują įsakymo redakciją tikslinti pagal naujai priimtus ES teisės aktus. Naujojoje redakcijoje bus įtrauktos ne tik direktyvos 2004/104, bet ir naujų direktyvų 2005/55 bei 2005/78 nuostatos.

4 programos uždavinys. Tinkamai administruoti ES fondų lėšas bei stiprinti Susisiekimo ministerijos – tarpinės institucijos – administracinius gebėjimus, planuojant bei koordinuojant ES paramos lėšų tikslinį panaudojimą transporto sektoriuje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant tinkamai pasirengti struktūrinių fondų administravimui, pažinti struktūrinės politikos ir struktūrinių fondų paramos administravimo aspektus, buvo aktyviai dalyvauta Lietuvos ir užsienio institucijų organizuojamuose seminaruose. Parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – tarpinės institucijos – transporto sektoriaus ES fondų administravimo vidaus procedūrų vadovas, kuriame aprašytos procedūros bei operacijos, atliekamos planuojant, atrenkant, tvirtinant bei koordinuojant ES fondų (Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų) lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą transporto sektoriuje, taip pat duomenų kaupimo bei dokumentų saugojimo procedūros, kurios užtikrina audito seką.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Strateginiame veiklos plane buvo numatyta 2005 metais sustiprinti 11 valstybės tarnautojų, kurių funkcijos susijusios su ES paramos administravimu, administracinius gebėjimus, sukurti ir sustiprinti 2 darbo vietas. Susisiekimo ministerijos 11 darbuotojų dalyvavo seminaruose, kurie susiję su ES lėšų planavimu ar panaudojimo koordinavimu. Įsteigtos 2 pareigybės darbui su Es parama. Visos priemonės įvykdytos.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

5 programos uždavinys. Betarpiškai dalyvauti ES Tarybos transporto, telekomunikacijų ir informacinės visuomenės paslaugų bei pašto darbo grupių darbe; siekti Lietuvai naudingų ES institucijų sprendimų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbo transporto atašė, transporto atašė pavaduotojas, telekomunikacijų ir pašto atašė. Nuo 2005 metų spalio mėn. transporto atašė pavaduotojo pareigybė buvo pakeista į transporto atašė (jūrų transportui ir civilinei aviacijai) pareigybę. Transporto atašė bei telekomunikacijų ir pašto atašė padėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto bei ryšių politiką pagal Susisiekimo ministerijos kompetenciją, atstovavo Lietuvos interesams, siekiant bendro Tarybos sutarimo dėl geležinkelių liberalizavimo, tarptautinių traukinių keleivių teisių ir pareigų, Marco Polo II programos, žmonių su ribotu judrumu civilinėje aviacijoje, taip pat Tarybos derybose su Europos Parlamentu dėl eurovinjetės, socialinių teisės aktų kelių transporto srityje klausimų. Organizavo Susisiekimo ministerijos vadovybės ir atsakingų darbuotojų vizitus į Briuselį bei ES pareigūnų vizitus į Lietuvą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbantys atašė 2005 metais planavo dalyvauti 4 ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžiuose bei pateikti 120 ES įvykusių posėdžių ataskaitų. Atašė dalyvavo 4 ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžiuose, papildomai organizavo 2 susisiekimo ministro vizitus į Briuselį susitikti su ES transporto komisaru. Dalyvavo visuose įvykusiuose 120 ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose: transporto atašė (5), sausumos transporto (30), laivybos (27), civilinės aviacijos (29), horizontalių klausimų (8), telekomunikacijų ir informacinės visuomenės (20), pašto (1). Pateikta 120 posėdžių ataskaitų.

Ryšys su Vyriausybės prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

6 programos uždavinys. užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytos užduotys dėl valstybės rezervo tvarkymo ir saugojimo būtų įvykdytos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Įgyvendinant šį uždavinį buvo užtikrinta, kad paskirti saugoti valstybės rezervą atsakingi darbuotojai tinkamai jį saugotų ir apskaitytų. Taip pat atlikta valstybės rezervo materialinių vertybių metinė inventorizacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais.

2005 m. planuotos valstybės rezervo kaupimo ir saugojimo užduotys įvykdytos 100 %.

2. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą vykdė AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“). Programai įgyvendinti skirta 3242 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Prižiūrėti geležinkelių apsauginių želdinių juostą.

Programos uždavinys. Renovuoti ir tinkamai prižiūrėti želdinius geležinkelių apsaugos zonoje.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Siekiant išvengti avarijų, gaisrų ir kitų padarinių, užtikrinti saugų traukinių eismą, viešojo naudojimo geležinkelio kelių apsaugos zonoje 2005 m. buvo atliekami darbai: vykdomi sanitariniai kirtimai, šalinami sausmedžiai, genimi medžiai ir krūmai, valomi želdiniai nuo savaiminio krūmyno, šalinami pasenę medžiai, tvarkomas dirvožemis, mineralizuota (suarta) priešgaisrinė juosta, tvarkomi vandens telkinių pakraščiai, įrengiamos (tvarkomos) užtvaros nuo sniego, vėjo, smėlio, prižiūrimos lapuočių gyvatvorės, sodinami nauji želdiniai bei kt.

Tinkamai prižiūrima ir atnaujinama turima technika, sudaromos saugios darbo sąlygos darbininkams, aprūpinant juos specialia įranga, drabužiais, taip pat keliama jų kvalifikacija.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2005 m. planuoti ir atlikti darbai:

  1. Planuota atlikti mineralizavimo (arimo) darbus 3600 km geležinkelių apsauginių želdinių juostoje. Mineralizuota (išarta) 3600 km.
  2. Planuota atlikti sanitarinius kirtimus 380 km geležinkelių apsauginių želdinių juostoje. Atlikti kirtimai 382 km juostoje.
  3. Planuota pašalinti 5060 medžių, keliančių grėsmę eismo saugumui. Pašalinti 5089 medžiai.
  4. Planuota atlikti kitus priežiūros darbus 25 m pločio ir 35 km ilgio juostoje. Darbai atlikti 25 m pločio ir 36,5 km ilgio juostoje.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

3. Avarijų irincidentų civilinėje aviacijoje tyrimas. Programai įgyvendinti skirta 83 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Civilinių orlaivių avarijų bei incidentų prevencija.

Programos uždavinys. Užtikrinti visišką ir objektyvų avarijų ir incidentų tyrimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas:

2005 m. Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų buvo įregistruota 15 aviacijos įvykių, susijusių su orlaiviais, registruotais Lietuvos Respublikos orlaivių registre. Iš jų: 7 avarijos, 2 pavojingi incidentai ir 6 incidentai. Juose 2 žmonės žuvo.

Komercinėje aviacijoje 2005 metais įvyko 8 aviacijos įvykiai, iš jų su orlaiviais: SAAB-2000 – 4 aviacijos įvykiai, SAAB-340 – 2 aviacijos įvykiai, B737-500 – 1 aviacijos įvykis, ATR 42-300 – 1 aviacijos įvykis. Žmonės juose nenukentėjo.

Bendrojoje aviacijoje įvyko 7 aviacijos įvykiai, kurių metu 2 žmonės žuvo: 3 lėktuvų avarijos, 2 sklandytuvo avarijos, 1 sraigtasparnio avarija, 1 motoskraidyklės avarija.

2005 metais ištirta 14 aviacijos įvykių. Šiuo metu rengiama paskutinė avarijos tyrimo ataskaita.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2005 m. planuota ištirti 85 % visų įvykusių avarijų ir pavojingų incidentų. Ištirta 93 %.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

4. Vidaus vandens kelių priežiūra bei eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas (programą vykdė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija). Programai įgyvendinti skirta 7047 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Palaikyti vidaus vandenų kelių kokybinę būklę.

Programos uždavinys. Palaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis; kartografuoti Lietuvos Respublikos hidrografinį tinklą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

2005 metais VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, prižiūrėdama vidaus vandenų kelius ir išlaikydama jų būklę pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vykdė farvaterio ženklinimo, vagos valymo, vagos reguliavimo, hidrotechninius, povandeninius-techninius, vidaus vandenų kelių infrastruktūros aptarnavimo, hidrografinius darbus, laivų statybą, laivų ir jų mechanizmų remontą. Vykdė vidaus vandenų laivyno technikos priežiūros bazės rekonstravimo darbus.

2005 metų faktinė navigacija dėl užsitęsusio ledonešio Nemuno upės ruože Kaunas–Atmatos žiotys ir Kuršių mariose pradėta balandžio 7 d. (turėjo prasidėti kovo 25 d.). Kituose ruožuose navigacijos sezonas pradėtas laiku. Programos užduotyje numatyta navigacijos trukmė (230 parų) išlaikyta.

Navigacijos metu buvo eksploatuojama 425,0 km vidaus vandenų kelių. Eksploatuojamų kelių su paženklintu farvateriu ilgis sudarė 367,0 km, iš jų 87,0 km su šviečiančiais navigaciniais ženklais ir 280,0 km su nešviečiančiais ženklais. Vidaus vandenų kelių farvaterio ženklinimui pagerinti pagaminti ir pastatyti: 20 navigacijos ženklų Nemuno upės ruože Kauno HE–Birštonas, 3 šviečiantys navigacijos ženklai ruože Rusnė–Atmatos žiotys, 11 upinių gairių Nemuno upės ruože Druskininkai–Liškiava bei 1 šviečiantis navigacijos ženklas ruože Kaunas–Jurbarkas. Minijos upėje pažymėtos jachtų ir mažųjų laivų prieplaukų ribos bei pastatyti 2 šviečiantys navigacijos ženklai. Minijos ir Atmatos upių santakoje pastatytas nurodomasis ženklas „Minijos upė“. Papildomai pastatyta 16 marinių gairių Kuršių mariose. Visą navigaciją buvo palaikomi 290 km vidaus vandenų kelių garantiniai kelio matmenys Nemuno upės ruože Kauno krovininė prieplauka–Atmatos žiotys ir Kuršių mariose. Farvaterio ženklinimo ir priežiūros darbai įvykdyti pagal gamybinės programos planą.

Vykdant vagos valymo darbus, žemkasės dirbo 3019,6 tūkst. m³/val. ir iškasė 1475,9 tūkst. m3grunto, iš kurių 566,3 tūkst. m3ruože Kaunas–Jurbarkas, 275,3 tūkst. m3ruože Jurbarkas–Tilžė, 519,1 tūkst. m³ ruože Tilžė–Atmatos žiotys ir 115,2 tūkst. m³ grunto ruože Atmatos žiotys – Klaipėda. Vagos valymo darbai buvo atlikti Kaimelio, Šilinės, Veršvų, Lampėdžių, Aukštutinės Raudonės seklumose ir Atmatos upėje Rusnės seklumoje.

Povandeninių techninių darbų, vykdomų naudojant plaukiojantį kraną su narų stotimi, pagrindinė užduotis buvo vidaus vandenų uostų akvatorijų tralavimas šalinant povandenines kliūtis, vidaus vandenų uostų krantinių, prieplaukų apžiūros ir remonto darbai, vidaus vandenų uostų laivų pakėlimo-nuleidimo aikštelių ir bėgių apžiūra bei remonto darbai.

Vykdant vagos reguliavimo darbus suremontuotos 32 gruntinės bunos Veršvų, Stulgių, Aukštutinės Raudonės, Žemutinės Raudonės, Šilinės ir Kaimelio seklumose.

Navigacijos metu sudarytos 103,4 km upės vagos eksploatacinės, 57 batimetrinės nuotraukos ir suprojektuotas 41 vagos valymo darbas. Taip pat, kartografuojant Lietuvos hidrografinį tinklą, sudaryta ir atnaujinta 25,0 km2 locmano žemėlapių.

Vykdant vidaus vandenų kelių infrastruktūros darbus, buvo užtikrinta vidaus vandenų uostų apsauga, vykdoma įmonėje naudojamų navigacijos ryšio priemonių priežiūra ir remontas, gelbėjimo priemonių laboratorinis patikrinimas, vidaus vandenų transporto specialistų mokymas.

2005 metais pasiruošimo navigacijai metu suremontuoti vidaus vandenų kelių priežiūros darbams naudojami laivai ir kiti mechanizmai. Tinkamai ir laiku atlikus laivų remontą, navigacijos metu vidaus vandenų kelių priežiūros darbai vyko pagal planą.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

2005 metais įmonės vykdoma veikla užtikrino programos uždavinių įgyvendinimą:

  1. Buvo numatyta išlaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis pagal programą 100 %; išlaikyta 100 %.
  2. Buvo numatyta kartografuoti Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo 25 km2; kartografuota 25 km2.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

5. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai įgyvendinti skirta 
7050 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslai:

  1. Įgyvendinti valstybės vykdomą socialinę politiką, vežant keleivius geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis.
  2. Kompensuoti nuostolius, patirtus dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais.

1 programos uždavinys. Užtikrinti pajamų, negautų dėl keleivių vežimo geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis, atlyginimą iš valstybės biudžeto.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdant Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas buvo sudarytos sąlygos įstatymų numatytoms socialiai remtinų Lietuvos gyventojų grupėms važiuoti geležinkelių transportu naudojantis 80 % ir 50 % bilietų įsigijimo nuolaidomis. Teikiamos kokybiškos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos nustatytais maršrutais, patvirtintais tarifais, techniškai tvarkingais riedmenimis. Sudaromi valstybės biudžeto lėšų poreikio paskaičiavimai negautoms pajamoms dėl lengvatinio keleivių vežimo atlyginti.

2 programos uždavinys. Tenkinti šalies visuomenės poreikį keliauti geležinkelių transportu, vykdyti visuomeninius įsipareigojimus, atsižvelgiant į ES direktyvos 2001/12/EEB nuostatas, sudarant vienodas keleivių vežimo veiklos ir krovinių vežimo veiklos vykdymo sąlygas. Atsisakyti kryžminio veiklos finansavimo, t.y. nedengti nuostolių, patiriamų dėl lengvatinio keleivių vežimo, iš krovinių vežimo veiklos pajamų.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Buvo užtikrintas keleivių vežimo paslaugų teikimas tais maršrutais, kurie vežėjams komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  1. Planuota per metus suteikti važiavimo nuolaidų 4200 tūkst. Lt; faktiškai suteikta 3980 tūkst. Lt.
  2. Planuota vežti lengvatinėmis sąlygomis 1532 tūkst. keleivių; faktiškai važiavo 1375,8 tūkst. keleivių (dėl nuo 2005-01-01 taikomos 50 % bilietų kainos nuolaidos studentams, važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, sumažėjo geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis vežtų keleivių skaičius 156,2 tūkst. Sutaupytos lėšos – 220 tūkst. Lt – buvo panaudotos nuostoliams, patirtiems vežant keleivius vietiniais maršrutais, kompensuoti).
  3. Planuota vežti vietinio susisiekimo maršrutais 5564 tūkst. keleivių; faktiškai vežta 5757,8 tūkst. keleivių.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais; siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

6. Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymas (programą vykdė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas). Programai įgyvendinti skirta 210 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Labai svarbių asmenų aptarnavimas Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salėje.

Programos uždavinys. Aptarnauti labai svarbius asmenis pagal Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinių teisės normų reikalavimus.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Programai skirtos lėšos buvo panaudotos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų salės išlaikymo ir svečių aptarnavimo išlaidoms apmokėti. Atvykstančių (arba išvykstančių) į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) aukšto rango Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pareigūnų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais: Planuota aptarnauti 7050 labai svarbių asmenų VIP salėje, faktiškai aptarnauta 7198 labai svarbūs asmenys.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais.

7. Universaliųjų pašto paslaugų nuostolių dengimas (programą vykdė VĮ Lietuvos paštas). Programai įgyvendinti skirta 2580 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Dengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų universaliosioms pašto paslaugoms didžiausių tarifų ir šių paslaugų sąnaudų skirtumą.

Programos uždavinys. Išlaikyti esamą kaimo paštų tinklą, kad gyventojams būtų labiau prieinamos pašto paslaugos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas: 2005 metais nenutrūkstamai buvo teikiamos universaliosios pašto paslaugos visiems paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis visoje šalies teritorijoje vienodais tarifais. Gerinama teikiamų paslaugų kokybė, atliekami rinkos tyrimai, diegiamas motorizuotas pašto siuntų pristatymas, optimizuojami pašto siuntų maršrutai. Universaliosios pašto paslaugos buvo teikiamos 955 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose, iš jų 940 stacionariuose paštuose, 6 kilnojamuose paštuose, 9 pašto agentų.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Planuota suteikti 56,2 mln. vnt. universaliųjų pašto paslaugų, suteikta 52,9 mln. vnt. Interneto, mobiliojo ryšio, banko paslaugų plėtra sumažino universaliųjų pašto paslaugų poreikį.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą.

8. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacija ir plėtra (programą vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“). Programai įgyvendinti skirta 29000 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą.

Programos uždavinys. Atstatyti ir modernizuoti kelius, panaudojant viršutinės kelio konstrukcijos elementus, atitinkančius europinius standartus.

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdytų priemonių aprašymas:

Vykdant IX geležinkelių transporto koridoriaus kelių atnaujinimo projektą, buvo kapitališkai suremontuota 69,6 km geležinkelio kelių, suremontuoti 2 peronai, 4 pervažos, seni GOST standarto iešmai pakeisti naujais.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

Buvo planuota atnaujinti 56 km IX geležinkelių transporto koridoriaus kelių, atnaujinta 69,6 km.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą.

9. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas (programą vykdė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras). Programai įgyvendinti skirta 1350 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programos tikslas. Pagerinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygas.

Programos uždaviniai:

  1. Įrengti TV stotį Vilniuje.
  2. Įrengti radijo stotį Kalvarijoje.
  3. Įrengti radijo stotį Joniškyje.
  4. Įrengti radijo ir televizijos stotį Telšiuose.
  5. Įrengti mažos galios stotis Šalčininkuose (Dieveniškėse), Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje.

Šiems uždaviniams įgyvendinti vykdomų priemonių aprašymas:

1–3 uždaviniams įgyvendinti visos priemonės įvykdytos 2004 metais.

  1. Sumontuota programos perdavimo ir siuntimo įranga Telšiuose. Nuo 2005 m. vasario mėnesio Telšiuose pradėta transliuoti Lietuvos nacionalinės televizijos pirmoji ir Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji bei antroji programos.

Šiam uždaviniui įgyvendinti dalis priemonių įvykdyta 2004 metais: sumontuota radijo programų perdavimo ir siuntimo įranga Šalčininkuose (Dieveniškėse), Ukmergėje, Utenoje. 2005 metais sumontuota Varėnoje radijo ir Šalčininkuose (Dieveniškėse) televizijos programų perdavimo ir siuntimo įranga. Visa reikalinga infrastruktūra įrengta.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  1. Buvo numatyta pradėti transliuoti 1 televizijos ir 2 radijo programas Telšiuose. Pradėtos transliuoti 3 programos.
  2. Buvo numatyta pradėti transliuoti 1 televizijos programą Šalčininkuose (Dieveniškėse) ir 2 radijo programas Varėnoje. Pradėtos transliuoti 2 radijo programos Varėnoje.

Neįvykdytos priemonės programos uždaviniams įgyvendinti:

Lietuvos nacionalinės televizijos pirmoji programa nepradėta transliuoti Šalčininkuose.

Priemonių neįvykdymo priežastys:

AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (programos vykdytojui) leidimas naudoti radijo dažnį TV transliacijai Šalčininkuose buvo suteiktas 2006 m. sausio mėnesį. Gavus laikiną leidimą naudoti radijo dažnį Šalčininkuose, 2006 m. sausio mėnesį pradėta eksperimentinė Lietuvos nacionalinės televizijos pirmosios programos transliacija iš Šalčininkų.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

10, 11, 12. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (Europos Sąjungos lėšos, bendrojo finansavimo lėšos bei PVM Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programa). Programoms vykdyti skirta 152142 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų.

Programų tikslai: Gerinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai; didinti geležinkelių pralaidumą, eismo saugą, gerinti keleivių aptarnavimo kokybę; didinti keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos jūrų uoste, sukurti bendrą šalies vidaus vandenų kelių sistemą keleiviams bei kroviniams vežti; užtikrinti skrydžių saugą bei saugumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą oro transportu; tinkamai bei efektyviai panaudoti ES struktūrinių fondų paramą plėtojant transporto infrastruktūrą (programų tikslų įgyvendinimo terminas – iki 2008 m. gruodžio 31 d.).

Programų uždaviniai: Gerinti susisiekimą automobilių keliais ir gatvėmis, didinti eismo saugą bei mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai; gerinti geležinkelių transporto infrastruktūros techninius parametrus bei užtikrinti efektyvų jos funkcionavimą, rekonstruoti ir modernizuoti keleivių terminalus; rekonstruoti geležinkelius Klaipėdos jūrų uoste, tobulinti vidaus vandens kelių infrastruktūrą; modernizuoti ir rekonstruoti tarptautinius oro uostus, užtikrinant skrydžių saugą; kokybiškai parengti techninę dokumentaciją transporto infrastruktūros projektams, numatomiems įgyvendinti panaudojant ES struktūrinių fondų paramą.

Šiems uždaviniams įgyvendinti įvykdytų priemonių aprašymas:

2005 metais pagal pasirašytas sutartis buvo įgyvendinami 49 projektai, iš jų 2 valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo ir kelių rekonstravimo projektai, 1 eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių diegimo projektas, 3 geležinkelių rekonstravimo projektai, 2 tarptautinių oro uostų infrastruktūros modernizavimo projektai, 1 vidaus vandenų kelio Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos ir Kuršių mariomis galimybių studijos sukūrimo projektas, 39 savivaldybių prižiūrimų kelių ir gatvių rekonstravimo projektai ir 1 meteorologinių elementų matavimo sistemos Kauno tarptautiniame oro uoste modernizavimo projektas. Iš 49 įgyvendinamų projektų 1 savivaldybių projektas „Vilniaus Mažosios gatvės Trakų mieste rekonstrukcija“ buvo užbaigtas. Nemažai projektų fizinių rodiklių yra pasiekti, šiuo metu atliekami projektų auditai bei rengiamos galutinės ataskaitos. Pagal pasirašytas paramos sutartis projektuose numatyti rodikliai turi būti pasiekti ir paramos lėšos panaudotos iki 2008 m. pabaigos.

Gautų rezultatų palyginimas su strateginiame veiklos plane numatytais vertinimo kriterijais:

  1. Buvo numatyta rekonstruoti ir nutiesti 100 km kelių. Rekonstruota ir nutiesta 250 km.
  2. Buvo numatyta įdiegti 2 eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones. Įdiegta 1 priemonė, sutartyje numatyti darbai atlikti, tačiau nepateikta projekto galutinė ataskaita ir neatliktas galutinis mokėjimas.
  3. Buvo numatyta parengti 2 projektų techninę dokumentaciją. Parengta 2 projektų techninė dokumentacija, tačiau nepateikta projekto galutinė ataskaita ir neatliktas galutinis mokėjimas.

Priemonių neįvykdymo priežastys:

Pagal pasirašytas 7 paramos sutartis 2005 metais buvo numatyta įgyvendinti dvi eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones, iš jų investicinį projektą „Aerodromo perimetro aptvėrimo rekonstrukcija, panaudojant modernią patikros ir kontrolės įrangą“ pagal paramos sutartį VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas fiziškai įgyvendino, tačiau nepateikė galutinės projekto ataskaitos, todėl nebuvo atliktas galutinis mokėjimas; projekto „Pėsčiųjų viaduko statyba Kazlų Rūdoje“, kurį vykdo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, įgyvendinimas užtruko dėl viešųjų pirkimų procedūrų.

Pagal pasirašytas 10 paramos teikimo sutarčių projektų techninei dokumentacijai rengti, buvo numatyta parengti 2 projektų techninę dokumentaciją. Kaip ir buvo planuota, projektų techninė dokumentacija parengta, tačiau dėl neatlikto projekto audito ir neparengtos galutinės projekto ataskaitos, negali būti atlikti galutiniai mokėjimai.

Ryšys su Vyriausybės veiklos prioritetais – užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

III. Artimiausio laikotarpio planuojamos veiklos prioritetinės kryptys:

Artimiausiu metu taip pat numatomi dideli darbai. Svarbu pabrėžti tolesnę transporto infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą, transporto paslaugų kokybės gerinimą, multimodalinio transporto skatinimą, logistikos centrų steigimą, eismo saugos ir saugumo gerinimą.

Išskirtiniai prioritetai 2006 metams:

  • toliau modernizuoti ir plėtoti kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūrą;
  • tinkamai, efektyviai ir maksimaliai panaudoti ES fondų (struktūrinių, Sanglaudos) skiriamos paramos lėšas;
  • tęsti geležinkelių transporto sektoriaus reformą, užbaigti Antrojo ES geležinkelių transporto teisės aktų paketo nuostatų perkėlimą į Lietuvos teisę priimant būtinus poįstatyminius teisės aktus; įgyvendinti priemones, užtikrinančias atskirų transporto sektorių eismo saugą;
  • mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
  • sukurti prielaidas (reikiamą infrastruktūrą) moderniems logistikos centrams steigti ir jų integracijai į Baltijos regiono transporto logistikos centrų tinklą;
  • plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą;
  • plėtoti trečios kartos judrųjį korinį radijo ryšį;
  • numatyti priemones, skatinančias naudoti skaitmeninę antžeminę televiziją;
  • didinti Lietuvos pašto paslaugų rinkos patrauklumą vartotojams ir investuotojams, liberalizuoti rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose nustatytais terminais, užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą, pašto paslaugų konkurencingumą.

Transporto sistemai tobulinti numatoma panaudoti ES paramos lėšas (struktūrinių, Sanglaudos fondo bei Šengeno priemonės), taip pat valstybės biudžeto bei nuosavas įmonių lėšas. Planuojama, kad 2006 m. transporto infrastruktūrai modernizuoti bus panaudota 1,42 mlrd. Lt, o 2007 m. – 
1,39 mlrd. Lt.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-08-26