Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Vandens transporto infrastruktūra

Lietuvos susisiekimo istorijos puslapiuose Klaipėdos jūrų uostui tenka ypatinga vieta – tai vienintelė mūsų šalies galimybė jūros keliu išeiti į tarptautines rinkas. Tai šalčiausiomis žiemomis neužšąlantys Lietuvos vartai į pasaulį, kurie mums atveria ne tik plačias eksporto ir importo galimybes, bet ir partnerystės, investicijų, turizmo, tarptautinio bendradarbiavimo ir augimo perspektyvas.

Pastaraisiais metais sparčiai auganti Klaipėdos jūrų uosto krova, atplaukiantys didesnio tonažo laivai ne tik džiugina, bet ir prabyla apie didėjančią uosto reikšmę tiek visos šalies ekonomikai, tiek tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui. Užmigti ant laurų nėra kada, dabar pats metas, pasinaudojus Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis, savo jūrų uostą paversti dar pajėgesniu ir modernesniu laivų, krovinių ir keleivių aptarnavimo srityse.

Panaudodama ES struktūrinę paramą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai” įgyvendino 18 projektų, skirtų pagerinti krovinių ir keleivių aptarnavimą Klaipėdos jūrų uoste, užtikrinti saugų ir nepertraukiamą krovinių vežimą į jūrų uostą ir iš jo.

Sutvarkius privažiuojamuosius kelius į multimodalinius krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, pagerėjo jų pralaidumas ir saugumas, skatinama transporto rūšių sąveika, pagerėjo laivybos linijų jungtis su europine magistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Investicijos į Klaipėdos jūrų uostą – tai investicijos į visos Lietuvos verslą ir žmonių gerovę, nes lėšos, išleistos uosto priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, netruks atsipirkti. Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui tapus konteinerių paskirstymo centru Baltijos jūros teritorijoje plėtra tik spartės, kurdama papildomas darbo vietas, skatindama eksportą. Vienas iš didžiausių įgyvendintų projektų – keleivių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros Klaipėdos uoste įrengimas. Šalia antrosios Smiltynės perkėlos pastatytas šiuolaikiškas  keleivių ir krovinių terminalas, leidžiantis aptarnauti daugiau laivų, transporto priemonių, keleivių.

Lietuva – jūrinė valstybė, todėl Klaipėdos uosto plėtra, modernizavimas ir nuolatinė priežiūra turi įtakos ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies ateičiai.

Siekiant atgaivinti krovininę laivybą Lietuvos upėmis, didelis dėmesys skiriamas Kauno krovininės prieplaukos Marvelėje statybai. Marvelės prieplaukoje numatoma perkrauti ir sandėliuoti Nemuno upe atplukdomus krovinius. Ši prieplauka padės skatinti vidaus vandenų kelių transporto plėtrą, efektyviau išnaudoti tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelią Nemuno upe, sudarys geresnes sąlygas dalį sausumos krovinių perkelti į vandens transportą. Panaudojant 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinę paramą užbaigtas pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybos etapas.

Panaudojant ES skirtas lėšas, taip pat atlikta hidrotechninių statinių – bunų rekonstrukcija Nemuno upėje nuo Kauno iki Kuršių marių. Įgyvendinus projektą, šiame Nemuno ruože ir vandens kelyje Kuršių mariose pagerės laivybos sąlygos. Tai skatins laivybos plėtrą bei sumažins upės krantų eroziją.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-22