Sanglaudos fondo strategija

(Transporto sektoriaus dalis)

Transporto plėtros strategija sanglaudos fondo atžvilgiu

  1. Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonomines ir socialines infrastruktūros dalis, turinti tiesioginės įtakos šalies ekonominiam augimui per vidaus ir užsienio prekybą, turizmą. Transporto infrastruktūros plėtrą numatoma užtikrinti remiantis esama būkle, tai yra esamais eismo poreikiais ir siekiu atitikti ES transporto infrastruktūros išplėtojimo lygį.

I. Lietuvos transporto sektoriaus apžvalga

Pirmasis skirsnis. Kelių transportas

  1. Bendras Lietuvos automobilių kelių tinklas, tai yra valstybinės reikšmės keliai, vietiniai keliai ir miestų gatvės, siekia apie 70 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai, už kuriuos atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sudaro apie 21,3 tūkst. km. Šių kelių tinklo tankumas 2001 m. pradžioje 1000 km² sudarė 326 km. 56,2 proc. valstybinės reikšmės kelių yra padengti asfalto danga. Lietuvoje yra 521 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš kurių 417 km yra automagistralės (be vieno lygio susikirtimų). Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra 1.547 tiltai ir viadukai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo struktūra

Dangos tipas Ilgis (km) Iš viso
  Magistraliniai Krašto Rajoniniai
Asfaltbetonis 1.657,4 4.778,6 5.554,0 11.990,0
Cementbetonis 84,6 - 1,4 86,0
Žvyras - 81,8 9.148,4 9.230,2
Grindinys 0,2 3,6 19,5 23,3
Iš viso 1.742,2 4.864,0 14.723,3 21.329,5
  1. 2002 m. apie 80 proc. kelių transporto tarptautinių krovinių buvo vežta tarptautiniais transporto koridoriais. Vežimai Via Baltica magistrale, lyginant su 1996 m., išaugo daugiau kaip 2,3 karto ir pasiekė 9,86 mln. tonų. Krovininio transporto intensyvumas per Lietuvą einančiais tarptautiniais koridoriais nuo 1996 m. padidėjo 1,8 karto, o Via Baltica kelio ruože Vilnius-Marijampolė – net tris kartus. 2002 metais Lietuvos Respublikos sienas iš viso kirto 5 mln. įvairios paskirties autotransporto, iš jų – per 1,56 mln. krovininių automobilių.
  2. Dėl padidėjusio tarptautinio eismo ir ašies apkrovos būtina stiprinti važiuojamąją kelio dalį, toliau tobulinti bei rekonstruoti valstybinių kelių tinklą statant naujus aplinkkelius, didinti eismo juostų skaičių, diegti aplinkosaugos ir eismo saugos priemones.

Lietuva yra tranzitinė šalis, todėl labai svarbu, kad Lietuvos keliai būtų patrauklūs tarptautiniam transportui.Nors Lietuvos kelių tinklas yra pakankami tankus, tačiau pagal kelių tinklo su patobulinta danga (asfaltbetonio ir cementbetonio) tankumą Lietuva nusileidžia ne tik Vakarų Europos šalims, bet ir daugeliui Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Antrasis Skirsnis. Geležinkelių transportas

  1. Geležinkelių transportas Lietuvoje yra svarbiausia šalies transporto šaka pervežant keleivius ir krovinius dideliais atstumais. Kasmet geležinkeliais pervežama apie 30 mln. tonų krovinių ir apie 8 mln. keleivių. Krovinių ir keleivių srautai pateikiami 2 lentelėje.
  2. Keletą metų krovinių srautas mažėjo dėl sunkiosios pramonės gamybos sumažėjimo Rusijoje ir kitose NVS šalyse (pagrindiniai krovinių tiekėjai). Nuo 1995 metų krovinių vežimo apimtis ėmė didėti ir 2002 metais pasiekė didžiausią per paskutinį dešimtmetį 36,7 mln. t lygį (2 lentelė). Tai sąlygojo efektyvios tranzito sistemos plėtra, sparčiai auganti prekyba su ES šalimis, tolygus geležinkelių modernizavimas.

Keleivių vežimas tendencingai mažėja nuo nepriklausomybės pradžios, nors tarptautinio vežimo apimtis yra stabili (2 lentelė). Šį mažėjimą sąlygoja vidaus vežimo apimčių mažėjimas. Didžiausią įtaką tam turi natūralus Lietuvos gyventojų didėjančios automobilizacijos procesas, jis atitinkamai labai sumažino visuomeninio transporto paslaugų poreikį.

Absoliuti dauguma, tai yra daugiau kaip 80 proc., Lietuvos geležinkeliais pervežamų krovinių ir keleivių vežama I ir IX geležinkelių transporto koridoriais.

2 lentelė. Krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais 1995–2002 metais

  1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Vežta krovinių, mln. t 26,0 29,1 30,5 30,9 28,3 30,7 29,2 36,7
Iš jų: vidaus vežimai 3,8 4,0 4,7 6,0 4,6 4,7 6,3 6,5
Tarptautiniai vežimai 22,2 25,1 25,8 24,9 23,7 26,0 22,9 30,2
Vežta keleivių, mln. 15,2 14,2 12,6 12,2 11,5 8,9 7,7 7,2
Iš jų: vidaus vežimai 13,1 12,2 10,6 10,5 10,0 7,4 6,3 5,8
Tarptautiniai vežimai 2,1 2,0 2,0 1,7 1,5 1,5 1,4 1,4
  1. Lietuvos geležinkelių tinklą sudaro du skirtingo vežės pločio geležinkeliai:
    1. 1520 mm vežės pločio – 1674,0 km;
    2. 1435 mm vežės pločio – 21,8 km.;
  2. Visų eksploatuojamų linijų ilgis yra 1695,8 km, iš jų:
    1. dvikeliai – 529,9 km;
    2. elektrifikuota – 122,0 km.
  3. Lietuvos geležinkelių linijos pagal jų svarbą skirstomos į tris grupes:
    1. pagrindinės (I ir IX  geležinkelių transporto koridoriai);
    2. pagalbinės;
    3. kitos.
  4. Pagrindinėse geležinkelių linijose projektinis greitis:
    1. keleivinių traukinių – 120 km/val.;
    2. krovininių traukinių – 100 km/val.
  5. Dėl blogos infrastruktūros būklės (uždelstas planinis kapitalinis remontas, daugiau kaip 30 metų naudojama telekomunikacijų, signalizacijos bei elektros tiekimo įranga) kai kuriuose ruožuose eismo saugumo sumetimais traukinių greitis ribojamas iki 40 km/val. Tokių ruožų yra ir I, ir IX geležinkelių transporto koridoriuose.
  6. I-ojo visos Europos transporto koridoriaus plėtojimo kontekste iškyla geležinkelio sektoriaus vaidmens padidinimas ilgo nuotolio vežimams. Šiuo metu egzistuoja didelė techninių standartų įvairovė viso I-ojo koridoriaus ilgyje, susijusių su bėgių kelių stoviu, signalų sistemomis, telekomunikacijų techniniu lygiu, traukos riedmenų tipu, terminalų techniniu lygiu. 70 proc. viso koridoriaus sudaro plačioji (1 520 mm) vėžė ir tik 30 proc. geležinkelio yra europinės vėžės.

Maksimalus leistinas greitis yra: iki 80 km/h – 19 proc. trasos, iki 100 km/h – 38 proc., iki 120 km/h – 43 proc.

Vidutinis keleivinių traukinių greitis – 59,5 km/h. Minimalus kelionės laikas Talinas–Varšuva linijoje – 18 val. 31 min.

  1. Suprantama, toks traukinių greitis nepriimtinas mūsų šalių keleiviams, jau nekalbant apie ES šalių keleivius. Dar daugiau, Lietuvai tapus ES nare, sutinkamai su ES direktyva Nr. 2001/12/EC, visos Europos įmonės, užsiimančios krovinių gabenimo verslu galės laisvai naudotis TEN geležinkelio linijomis, taip pat ir Baltijos šalių esamais geležinkelio tinklais.
  2. IX koridoriuje šiai dienai yra virš 100 km kelių su uždelstu kapitaliniu remontu. Šiame koridoriuje įrengta 291,1 km automatinės blokuotės (48 proc.) ir 314,7 km pusiau automatinės blokuotės (52 proc.). Iš 59 stočių 38 signalizacijos įrenginiai eksploatuojami daugiau nei 20 metų ir reikalauja modernizacijos.

Magistralinio ryšių tinklo linijų ilgis šiame koridoriuje yra 580 km. Pagrinde naudojama 60 kanalų perdavimo aparatūra K 60 P (70-jų metų technologija). Nėra galimybės panaudoti šiuolaikinių informacinių technologijų bei radijo ryšio sistemų.

Lietuvos geležinkeliuose naudojama traukinių radijo ryšio sistema veikia 2 MHz dažniu. Ši sistema neatitinka Europos standarto, pagal kurį geležinkelio radijo ryšiui skirti 450 arba 900 MHz dažniai. 60 proc. elektros tiekimui IX koridoriaus geležinkelio tinkle naudojamų įrenginių eksploatuojami virš 30 metų. Vilniaus ir Kauno stotyse ribojama elektros energijos vartojamoji galia dėl visiško kabelių ir įrangos resursų panaudojimo.

Elektrifikuotų geležinkelio ruožų (N.Vilnia – Vilnius – Lentvaris – Kaišiadorys - Kaunas ir Lentvaris – Trakai) ilgis Lietuvoje - 122 km. Elektrinių traukinių traukai naudojama 25 kV 50 Hz įtampa. Šių ruožų kontaktinis tinklas ir elektrinės traukos pastotės numatyti tik priemiestinių keleivinių traukinių eismui.

Šiuo metu IX B ir D koridoriuose yra 17 važiuojančio traukinio techninės būklės automatinės kontrolės (vagonų ašidėžių įkaitimo, gabarito ir ratų geometrijos matavimo) priemonės (RAKP). Dauguma šių įrenginių yra 70 –jų metų technologijos ir taip pat reikalauja modernizacijos.

  1. Kadangi dabartinis Lietuvos transeuropinio geležinkelių tinklo infrastruktūros techninis lygis neatitinka ES šalių geležinkelių infrastruktūrai taikomo Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) ir Europos susitarimo dėl svarbiausių tarptautinių kombinuotojo transporto linijų ir su jomis susijusios įrangos (AGTC) reikalavimų, su parama iš Sanglaudos fondo galima būtų tęsti tarptautinių geležinkelių linijų infrastruktūros modernizavimą pagal AGC ir AGTC susitarimų reikalavimus, užtikrinant nepertraukiamą judėjimą ir suderinamumą.

Trečiasis skirsnis. Vandens transportas

  1. Vandens transporto srityje galima išskirti jūrų transportą ir vidaus vandenų transportą, kurių infrastruktūros plėtojimas yra svarbus Lietuvos transporto sektoriaus plėtros elementas.
  2. Jūrų ūkio infrastruktūra – tai jūrų ūkinės veiklos gamtinė, techninė, technologinė, ekonominė, finansinė, socialinė ir kultūrinė aplinka. Lietuvos jūrų infrastruktūra iš esmės suformuota ir veikia. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prioritetiniam vystymui. Klaipėdos uostas – neužšąlantis Baltijos uostas – pagrindinis tarptautinio IX koridoriaus IXB atšakos multimodalinis mazgas, sudarantis sąlygas kombinuotam krovinių pervežimui vakarų–rytų kryptimis. Ypatingą reikšmę turi tarptautinė jūrų perkėla – ro-ro keleivių ir krovininių laivų terminalas, iš kurio keltai reguliariai plaukia į Vokietiją, Daniją, Švediją ir kitas. Klaipėdos uoste apdorojami įvairiausi kroviniai, yra konteinerių (pajėgumas – 150 000 TEU per metus), naftos, skystų trąšų, birių ir supakuotų produktų terminalai. Uoste yra krovos įmonės, galinčios perkrauti daugiau kaip 20 mln. tonų krovinių per metus. Daugiau kaip 70 proc. krovinių yra tranzitiniai. Uostas pajėgus priimti iki 200 m ilgio ir iki 11 m pločio laivus. Pagal vidutinį scenarijų uostas pasieks savo dabartinį nominalų 30 mln. tonų pajėgumą 2015 metais.
  3. Vadovaujantis transporto infrastruktūros įvertinimo analize (TINA), pasinaudojant tarptautinių finansinių institucijų finansine parama, atliekamas intensyvus uosto vartų rekonstravimas (per 227 mln. Lt) – ilginami bangolaužiai bei gilinamas įplaukos kanalas iki 14 m, taip pat statomos ir rekonstruojamos krantinės. Rekonstruotas Klaipėdos uostas galės priimti nuo 60 iki 70 tūkst. tonų talpos transatlantinius laivus.

Pastaraisiais metais buvo daug dėmesio skiriama uosto ateities vizijai formuoti, parengta eilė projektinių studijų. 1999 m. vietinių konsultantų buvo parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinės dalies plėtros vertinimas ekonominiu požiūriu ir uosto šiaurinės dalies plėtros galimybių studija, numatanti giliavandenio uosto statybą su galimybe perkrauti virš 16 mln. t krovinių per metus.

Tačiau reikia pažymėti, kad jūrų vandenų racionalaus naudojimo, transporto mazgo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros plėtra atsilieka nuo uosto plėtojimo. Didėjant krovinių srautui per uostą, geležinkelis nebepajėgia užtikrinti jų pralaidumo, todėl būtina rekonstruoti bei modernizuoti susidėvėjusią uosto ir geležinkelių sąveikos infrastruktūrą.

  1. Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vandenų keliui Nemuno upe Kaunas–Klaipėda (278,3 km) ir keliui Kuršių mariomis yra priskirti Jungtinių Tautų vidaus vandenų kelių maršrutai E41 ir E70. Jie Kauną per Klaipėdos jūrų uostą jungia su tarptautiniais maršrutais, o per Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija) – su Vakarų Europos vidaus vandenų sistema.

Ketvirtasis skirsnis. Oro transportas

  1. Lietuvoje yra keturi tarptautiniai veikiantys oro uostai, tai Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių, iš kurių trys pirmieji įrengti kaip Lietuvos būsimo TEN-T tinklo jungtys:
    1. Vilniaus oro uoste yra 2500x50 m pakilimo takas, skrydžių valdymui naudojama moderni navigacinė sistema. Tarptautinis Vilniaus oro uostas atitinka tarptautinės civilinės aviacijos (ICAO) I kategorijos reikalavimus. Oro uostas yra pajėgus per parą aptarnauti daugiau kaip 100 lėktuvų, o per valandą – apie 600 keleivių. 2002 metais Vilniaus oro uoste pervežta daugiau kaip 635 tūkst. keleivių ir 5,1 tūkst. t krovinių.
    2. Kauno oro uostas yra netoli I, IXB ir IXD multimodalinių transporto koridorių – idealus kombinuoto krovinių transportavimo centras. Jo techniniai privalumai – 3250 m ilgio pakilimo takas, leidžiantis be apribojimų priimti visus orlaivius, puikiai išvystyta krovinių aptarnavimo infrastruktūra bei jų paskirstymo sistema sudaro palankias galimybes įmonei kasmet plėsti užimamą oro krovinių rinkos dalį. 2002 m. per Kauno oro uostą pervežamų krovinių srautas sudarė apie 10 tūkst. tonų. Tolimesnė Kauno oro uosto plėtra bus susieta su krovinių pervežimais ir Kauno ekonominės zonos veikla.
    3. Tarptautinis Palangos oro uostas aptarnauja į Lietuvos pajūrį vykstančius poilsiautojus ir verslininkus. Sparčiai augant Klaipėdos regiono pramoniniam potencialui, Palangos oro uosto reikšmė didėja. Atnaujinus kilimo ir tūpimo taką (2000x40), orlaivių stovėjimo aikštelę, keleivių terminalą, įdiegus naują modernią oro navigacijos sistemą, oro uostas saugiai galėtų priimti ir išleisti vidutinės ir mažos klasės krovininius ir keleivius gabenančius orlaivius. Per metus Palangos oro uostas aptarnauja daugiau kaip 50 tūkst. keleivių.

II. Ilgalaikiai Lietuvos transporto plėtros tikslai

  1. Didžiausią įtaką Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai turės integracija į ES ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos fondo ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendro intereso transporto sektoriaus plėtros projektuose, taip pat šalies gyventojų mobilumo galimybių ir poreikių augimas. Tuo tarpu sunkiausiai prognozuojamas veiksnys yra tranzito paslaugų poreikių augimo vertinimas dėl sunkiai nuspėjamos Rusijos politikos Baltijos šalių uostų atžvilgiu (ilgalaikės) perspektyvos. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos transporto sistemos padėtį, ekonomikos ir visuomenės poreikių augimą, didelius reikalavimus eismo saugai ir aplinkos apsaugai, remiantis naujausiomis ES transporto politikos nuostatomis, ES bendro intereso transporto infrastruktūros plėtros planais ir siekiant užtikrinti vykdomų projektų bei programų tęstinumą, nubrėžti šie Lietuvos transporto plėtros tikslai:
    1. svarbiausių magistralių integravimas į tarptautinius Europos transporto tinklus;
    2. regioninės reikšmės transporto infrastruktūros plėtra ir jos jungtis su pagrindinėmis magistralėmis;
    3. transporto rūšių sąveikos gerinimas;
    4. tranzito apimčių didinimas, efektyviau išnaudojant modernizuojamų multimodalinių transporto koridorių galimybes;
    5. saugios ir aplinkai palankios transporto sistemos formavimas.
  2. Rengiant tolimesnę Lietuvos transporto sektoriaus strategiją, didelį dėmesį numatoma skirti multimodalinio/intermodalinio transporto plėtrai. Nors Lietuvoje šiuo metu plėtojant transporto infrastruktūrą svarbiausiuose transporto koridoriuose laikomasi multimodalinio požiūrio, tai yra geležinkelių ir kelių infrastruktūros plėtrą siekiama sieti su Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtra, būtina detaliau ir plačiau išnagrinėti multimodalinio transporto plėtojimo Lietuvoje galimybes ir numatyti reikiamas priemones. Atsižvelgiant į parengtas ir nuo 2003 metų numatomas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pataisas, kuriomis, plėtojant TEN-T, siekiama inkorporuoti į juos jūrų ir upių uostus, trumpų nuotolių laivybos linijas, intermodalinius transporto mazgus (terminalus) bei užtikrinti efektyvią skirtingų transporto rūšių sąveiką.
  3. Lygiagrečiai su multimodalinio transporto plėtra svarbus išlieka ir modalinis transporto plėtros aspektas. Todėl numatyti ir atskirų transporto rūšių svarbiausios ilgalaikės plėtros tikslai ir kryptys.

Pirmasis skirsnis. Kelių transportas

  1. Kelių transporto plėtros ilgalaikiai tikslai:
    1. integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, išnaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto įmonių galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje;
    2. plėtoti šalies kelių tinklą ir didinti tranzito apimtis, efektyviau išnaudojant modernizuojamų I ir IX tarptautinių transporto koridorių galimybes;
    3. užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkos apsaugą.

Antrasis skirsnis. Geležinkelių transportas

  1. Geležinkelių transporto plėtros ilgalaikiai tikslai:
    1. parengti teisinę bazę ir įsteigti rinkos reguliavimo institucijas, būtinas Lietuvos integracijai į ES;
    2. integruoti Lietuvos geležinkelių tinklus į TEN-T tinklą užtikrinant jų techninę atitiktį Europos standartams;
    3. nepertraukiamo susisiekimo sistemos sukūrimas, siekiant pagerinti geležinkelių veiklą tarp Baltijos valstybių ir šiaurės–rytų Lenkijos su Vakarų Europa šiaurės–rytų kryptimi (Rail Baltica);
    4. restruktūrizuoti geležinkelių įmonę, infrastruktūrą paliekant valstybės nuosavybėje;
    5. sukurti stiprią ir efektyvią eismo saugumo kontrolės sistemą;
    6. sukurti bendrą aplinkosaugos sistemą geležinkelyje, apimančią visus galimus (oro, vandens, dirvožemio) taršos šaltinius.

Trečiasis skirsnis. Vandens transportas

  1. Vandens transporto ilgalaikės plėtros pagrindinis tikslas – didinti Lietuvos tranzito galimybes bei Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, harmoningai plėtojant multimodalinį transportą, kartu plėtoti linijas, jungiančias Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su kitais Europos uostais, bei skatinti laivybą jūrų greitkeliais, dalyvauti kuriant transeuropinį laivybos tinklą ir transportą. Artimiausiais metais bus rekonstruotas Klaipėdos uostas, modernizuotas įplaukos kanalas, išgilinant ekvatoriją iki 14 m gylio. Kaip perspektyvus variantas numatoma galimybė plėtojantis krovinių srautams laikotarpiu iki 2015 m. įrengti Šiaurinį giliavandenį uostą, kurio gylis bus 19 m, kas sudarys galimybes per kitus 15–20 metų uosto krovinių apyvartą padidinti dvigubai iki 60 mln. tonų. Strategiškai svarbi Lietuvos vandens transporto sektoriaus dalis yra laivyba. Pagrindiniai laivybos strategijos tikslai:
    1. saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas;
    2. laivybos rinkos plėtra ir Lietuvos laivybos bendrovių įtakos tarptautinėje laivyboje didinimas;
    3. laivybos sektoriaus konkurencingumo skatinimas.
  2. Būtina formuoti ir nuolat tobulinti Lietuvos jūrų uostų sistemą, įgalinančią racionaliai derinti didžiausių Baltijos jūros sausakrūvių laivų, tankerių, žvejybos ir keleivių laivų aptarnavimą, siekiant kuo efektyviau panaudoti esamus gamybinius pajėgumus.

Ketvirtasis skirsnis. Oro transportas

  1. Tarptautinius oro uostus numatoma plėtoti remiantis dabartiniais ir planuojamais ateityje skrydžių ir maršrutų skaičiais. Numatomi investicijų projektai, kurie leistų padidinti „meteorologinio minimumo“ kategorijas ir užtikrintų skrydžių saugumą, tai yra:
    1. sukurti kokybišką su kitomis sistemomis integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą bei infrastruktūrą;
    2. sukurti skrydžių saugą užtikrinančią ir aviacijos veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą, suderintą su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos Jungtinės aviacijos administracijos (JAA,) Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL) teisės aktų, standartų ir rekomendacijų sistemomis.
  2. Modernizuoti transporto sistemą Lietuvoje, vadovaujantis Europos transporto tinklų (TEN-T) plėtros bendromis gairėmis, kad būtų užtikrintas suderinamumas tarp ES multimodalinio transporto tinklo ir Lietuvos tinklo dalies. Taip pat bendradarbiaujama su kaimyninėmis ir labiau nutolusiomis šalimis, įgyvendinant regioninius ir tarpregioninius projektus. Tuo tikslu veikia transporto koridorių priežiūros komitetai ir kitos regioninės ir dvišalės koordinacinės struktūros.

III. Ilgalaikių transporto plėtros tikslų įgyvendinimas, panaudojant ES finansines priemones

  1. Transporto tinklai yra labai svarbi ES bendrosios rinkos plėtojimo varomoji jėga. Todėl transporto infrastruktūros gerinimas ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek Europos Bendrijos, tiek atskirų ES šalių valstybines ekonomikos plėtros strategijas ir programas. Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, ES šalys narės skatinamos vykdyti bendro intereso projektus integruojant antžeminio, vandens ir oro transporto infrastruktūros tinklus ES teritorijoje pagal bendrus techninius ir organizacinius reikalavimus.
  2. Europos Bendrijos transporto plėtros politikos principai, siekiant numatytų tikslų, yra:
    1. prisidėti prie transeuropinių tinklų transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros srityse kūrimo bei plėtojimo;
    2. siekti gerinti nacionalinių tinklų tarpusavio ryšius ir sąveiką, taip pat galimybę naudotis tokiais tinklais;
    3. parengti gaires, apimančias veiksmų transeuropinių tinklų srityje tikslus, prioritetus ir bendrąsias kryptis; šios gairės nustato bendros svarbos projektus;
    4. įgyvendinti priemones, reikalingas tinklų tarpusavio sąveikai, ypač techninių normų standartizavimo srityje, laiduoti;
    5. remti finansines valstybių narių pastangas, susijusias su valstybių narių finansuojamais bendros svarbos projektais, taip pat prisidėti prie valstybėse narėse vykdomų konkrečių projektų transporto infrastruktūros srityje finansavimo, tam panaudojant Sanglaudos fondo lėšas.
  3. Valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija, tarpusavyje koordinuoja valstybės mastu vykdomą transporto plėtros politiką, kuri gali turėti svarbios įtakos siekiant minėtų tikslų.

Pirmasis skirsnis. Transporto sektoriaus plėtros finansavimo šaltinių takoskyra

  1. Lietuvos transporto sektoriaus investicijos daugiausia naudojamos esamai infrastruktūrai tobulinti, augančiam vietiniam ir tarptautiniam keleivių ir krovinių srautui aptarnauti, siekiant tarptautinių standartų.
  2. 2004–2006 m. Transporto sektorių planuojama finansuoti iš keleto skirtingų ES paramos fondų, todėl 3 lentelėje pateikta informacija, iš kokių paramos fondų, kokias transporto sektoriaus sritis planuojama finansuoti.

3 lentelė. Transporto sektoriaus sritys ir paramos šaltiniai 2004–2006 m.

  Tarptautinės reikšmės infrastruktūra Vietinės reikšmės infrastruktūra
Sanglaudos fondas Valstybinės reikšmės aut. keliai (TEN-T tinklas) Pagrindinės geležinkelių linijos (TEN-T tinklas) IX tarptautinio transporto korido-riaus jungtys su jūrų uosto (dau-giau kaip 10 mln. eurų vertės pro-jektai) Tarptauti-nių oro uostų in-frastruktū-ra (> 10 mln.eurų vertės pro-jektai)
Pasienio punktų prie išorinės ES sienos plėtra; TEN-T tinklo ir intermodalinių platformų tarpusavio sąveika
ERPF Kelių.transporto infra-strukt. Jungtys su TEN-T tinklo ele-mentais Geležinkelių jungtys su TEN-T tinklo ele-mentais; kelei-vių terminalai Multimodalinis transportas, transporto infra-struktūra logisti-kos centrams; Klaipėdos jūrų uosto kelių ir ge-ležinkelių tinklas Tarptauti-niai oro uostai Regioninės ir vietinės reikš-mės keliai; ge-ležinkelių per-važos; dvira-čių, pėsčiųjų ta-kai Miestų transporto infrastruk-tūra ir vie-šasis tran-sportas Vi-daus van-denų keliai
  1. Pagrindinės investicijos iš Sanglaudos fondo bus siejamos su I, IA, IXB,D transeuropinių transporto koridorių ir susijusių transporto mazgų ir jungčių (būsimas TEN-T tinklas) modernizavimu bei rekonstravimu. Svarbu pastebėti, kad šios investicijos bus panaudojamos esamai infrastruktūrai gerinti ir didėjančio keleivių ir krovinių srauto aptarnavimui priartinti prie tarptautinių standartų. Konstruoti naują infrastruktūrą numatoma tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, siekiant pagerinti Lietuvos geležinkelių konkurencingumą.

Prioritetas bus teikiamas tokiems projektams, kurie yra paruošti įgyvendinti neatidėliotinai, kurie geriausiai atitinka bendrus visuomenės interesus, Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatyti kriterijai transeuropiniam tinklui (TEN-T), kurie labai prisidės prie susisiekimo gerinimo atsižvelgiant į transporto infrastruktūros naudojimą šiuo metu ir ateityje, taip pat kurie bus techniškai ir ekonomiškai gyvybingi bei ilgalaikiai.

  1. ES struktūrinių fondų parama suteiks galimybę skatinti regioninę socialinę ir ekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus šalies regionų lygiu. Pasinaudojant ERPF lėšomis, numatomi įgyvendinti investicijų projektai, kurie padės užtikrinti gerą privažiavimą prie transeuropinių koridorių, patobulinti rajonų susisiekimą su pramonės, verslo bei turizmo centrais, sutvarkyti eismą miestuose, sumažinti transporto kamščius, modernizuoti transporto infrastruktūrą. Viena iš prioritetinių vidaus vandenų kelių perspektyvų yra turizmo plėtojimas. Plėtojant vidaus vandenų kelių infrastruktūrą reikėtų sukurti vieningą vidaus vandenų sistemą nuo Kauno iki Klaipėdos. Tai sudarytų sąlygas vystyti keleivinę-kruizinę laivybą visu Nemuno ilgiu ir tai prisidėtų prie kaimo turizmo plėtros, prekybos paslaugų sferos plėtojimo, pagerintų susisiekimą tarp atskirų vietovių. Siekiant pagerinti tranzito, didelių lėktuvų priežiūros ir skrydžių saugos užtikrinimo galimybes, keleivių aptarnavimą ir oro uostų konkurencingumą, BPD yra numatyta eilė investicijų priemonių, kurių įgyvendinimas 2004–2006 m. laikotarpiu numatytas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
  2. Pagrindiniai transporto sektoriaus plėtros finansavimo šaltiniai yra Sanglaudos fondas ir ES struktūriniai fondai. Išsamesnė informacija apie iš ES struktūrinių fondų finansuotinas priemones pateikiama 2 priede.

Antrasis skirsnis. Projekto atrankos principai ir kriterijai

  1. Projektų išbaigtumas yra pagrindinis faktorius, pagal kurį jie atrenkami finansuoti iš Sanglaudos fondo. Lėšos skiriamos Kretos–Helsinkio transporto koridoriams rekonstruoti ir modernizuoti. Pasirenkant konkrečius projektus, vadovaujamasi Sanglaudos fondo tikslais ir įsipareigojimais bei jo oficialiais reikalavimais, kurie išdėstyti Sanglaudos fondą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose (I dalies I skyriaus Pirmasis skirsnis „Teisinis pagrindimas“). Projekto prioritetas priklauso nuo to, ar jis:
    1. atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pateiktas gaires dėl TEN-T formavimo ir Bendrijos transporto ir transeuropinių tinklų politiką.
    2. atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto 2001 m. liepos 12 d. Vidaus transporto infrastruktūros projektų įvertinimo ataskaitoje Nr. TRANS/WP.5/2001/4 išdėstytus transporto infrastruktūros techninius standartus;
    3. yra priemonė, kuria siekiama suderinti nacionalinių tinklų sąveiką ir ryšius su transeuropiniais tinklais, taip pat užtikrinti tokių tinklų prieinamumą;
    4. yra bendro intereso projektas ir yra įrauktas į TEN-T tinklą;
    5. turi vidutinės trukmės ekonominę ir socialinę naudą šaliai ir atitinka tos šalies nustatytus prioritetus bei naudojamų finansavimo šaltinių paskirtį;
    6. skirtas intermodalumui ir prieinamumui užtikrinti, saugiam ir aplinkos neteršiančiam transportui plėtoti;
    7. yra priemonė, skirta pašalinti spragas ir nutiesti trūkstamas grandis infrastruktūros vientisumo ir organizaciniu požiūriu (skatinant ir plečiant multimodalinį transportą).
  2. Siekiant užtikrinti aukštą investicijų projektų įgyvendinimo kokybę, infrastruktūros objektai rekonstruojami ar statomi laikantis multimodalumo (kombinuoto transportavimo), eismo saugumo, paslaugų kokybės tobulinimo, greičio padidinimo ir techninio suderinamumo principų. Svarstomi gamtosaugos aspektai ir galimybės pertvarkyti transporto rūšių pasiskirstymą nukreipiant krovinių srautus iš kelių į geležinkelių transportą.

IV. Sanglaudos fondo panaudojimo transporto sektoriuje kryptys 2004-2006 m.

  1. Sanglaudos fondo lėšas planuojama panaudoti tarptautinių transporto koridorių infrastruktūros projektams įgyvendinti vadovaujantis transporto tinklų plėtros prioritetais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, 5 straipsnyje, tai:
    1. reikalingų sąsajų, pagrindinių ir tarpusavio ryšių sukūrimas ir plėtra pašalinant spragas, nutiesiant trūkstamas grandis ir užbaigiant pagrindinius tinklo komponentus;
    2. įvairių transporto rūšių optimalus kombinavimas ir integracija;
    3. aplinkosauginis vertinimas tinklo projektavimo ir plėtros procese;
    4. laipsniškas tinklo komponentų techninio suderinamumo siekimas;
    5. esamos infrastruktūros pajėgumo ir efektyvumo optimizavimas; sąryšio taškų ir intermodalinių platformų kūrimas ir tobulinimas;
    6. didesnis saugumas ir tinklo patikimumas;
    7. tinklo eismo ir naudotojų informacijos valdymo ir kontrolės sistemų kūrimas ir įdiegimas siekiant optimizuoti infrastruktūros panaudojimą;
    8. studijos, prisidedančios prie transeuropinio transporto tinklo geresnio projektavimo bei efektyvesnio įgyvendinimo.
  2. Kelių transporto plėtros kryptys yra:
    1. pajėgumų didinimas šiaurės–pietų automagistralėje Via Baltica (I transporto koridorius);
    2. pagrindinių kelių, įtrauktų į TEN-T tinklą, rekonstravimas ir atitinkamų trūkstamų grandžių šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis tiesimas;
    3. dangos stiprinimas greitkelyje Klaipėda–Vilnius (IX koridoriaus IXB atšaka);
    4. eismo sąlygų gerinimas ir trūkstamų grandžių tiesimas (įskaitant pagrindinių miestų aplinkkelius).
  3. Geležinkelių transporto plėtros kryptys yra:
    1. pagrindinių geležinkelių infrastruktūros modernizavimas šiaurės–pietų kryptimis (I transporto koridoriaus trasa Rail Baltica) didinant pajėgumus ir tiesiant europinio standarto trūkstamą grandį nuo Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos iki I ir IX transporto koridorių sankirtos  (atitinkančią AGC ir AGTC standartus);
    2. IX transporto koridoriaus IXB atšakos rekonstravimas, užtikrinant susisiekimą su Klaipėda, Vilniumi ir link Baltarusijos sienos, tobulinant esamą geležinkelių infrastruktūrą; intermodalinio transporto infrastruktūros sukūrimas siekiant dalį transporto srautų perorientuoti iš kelių transporto į geležinkelius;
    3. IX transporto koridoriaus IXD atšakos į Kaliningrado sritį modernizavimas, esamos infrastruktūros tobulinimas, siekiant užtikrinti didėjančių krovinių srautų pralaidumą ir keleivių pervežimo greitį;
    4. duomenų perdavimo bei eismo valdymo sistemos modernizavimas, užtikrinant jų suderinamumą su kaimyninių šalių analogiškomis sistemomis;
    5. uosto ir geležinkelių transporto sąveikos modernizavimas IX transporto koridoriuje.
  4. Vandens transporto infrastruktūros plėtros kryptys:
    1. rekonstruoti uosto įplauką, pagilinti įplaukos kanalą ir vidinę akvatoriją iki 14 metrų;
    2. pastatyti keleivinių keltų terminalą;
    3. pastatyti kruizinių laivų terminalą;
    4. paruošti Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir superstruktūrą naujo tipo (PANAMAX) laivams bei naujoms technologijoms taikyti;
    5. Trūkstamų jungčių su IX transporto koridoriumi tiesimas plėtojant jūrų greitkelius.
  5. Oro uostų infrastruktūros plėtros kryptys:
    1. gerinant skrydžių saugą, pakeisti naujomis atgyvenusias instrumentinio tupdymo sistemas ILS bei pasenusias kilimo-tūpimo tako žiburių sistemas naujomis didelio intensyvumo žiburių sistemomis tarptautiniuose oro uostuose;
    2. siekiant tenkinti aplinkosauginių reikalavimų ir orlaivių keliamo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas, įvykdyti pirmąjį triukšmo matavimo sistemų Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose kūrimo etapą;
    3. rengti naujų oro eismo valdymo koncepcijų ir techninių priemonių diegimo strategiją: oro eismo valdymo koncepcijos CNS/ATM, globaliosios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS);
    4. Vilniaus oro uoste iki 2005 m. prailginti kilimo-tūpimo taką iki 3 km ilgio bei pakeisti nauja instrumentinio tupdymo sistemą ILS;
    5. siekiant gerinti keleivių aptarnavimą ir oro uosto konkurencingumą, įrengti naują ES standartus atitinkantį terminalą Vilniaus tarptautiniame oro uoste.
  6. Plėtojant Lietuvoje multimodalinį transportą, labai svarbus elementas yra intermodalinių terminalų, informacinių technilogijų (logistikos centrų) kūrimas ir įkomponavimas į dabartiniu metu Europos žemyne, taip pat ir Baltijos jūros regione kuriamą bendrą logistikos centrų tinklą. Intermodalinius terminalus planuojama sukurti Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

Pirmasis skirsnis. Kelių transportas

  1. Naudojant Sanglaudos fondo lėšas, transporto koridoriaus atšakoje IXB rytų–vakarų kryptimis numatoma toliau modernizuoti kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda, sustiprinti dangą, įrengiant skirtingų lygių sankryžas, sujungiamuosius kelius vietos autotransporto eismui. Planuojama, kad iki 2015 m. rekonstruotas visas kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda atitiks automagistralės techniniams parametrams keliamus reikalavimus. Bus išplatinti kelkraščiai, likviduotos vieno lygio sankryžos ir apsisukimai pastatant skirtingų lygių sankryžas ir sankirtas, rekonstruotos atkarpos, einančios per Grigiškių, Vievio, Elektrėnų gyvenvietes, Klaipėdos prieigose, įrengta apsauginė tinklo tvora, triukšmą sulaikančios sienelės, sujungiamieji keliai, apšvietimas, skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Numatyta sustiprinti apie 410 km asfaltbetonio dangos (skaičiuojant viena kryptimi), pastatyti 10 skirtingų lygių sankryžų, įrengti 40 km sujungiamųjų kelių. Jeigu automobilių eismas vis labiau augs, laikotarpio pabaigoje Kauno šiaurinės apylankos atkarpoje bus įrengtos trys eismo juostos kiekviena kryptimi. Vilniaus pietiniame aplinkkelyje planuojama rekonstruoti atskirus ruožus, kai kur nutiesti antrą važiavimo kryptį, įrengti skirtingų lygių sankryžas.
  2. Bus tęsiamas kitų transporto koridorių rekonstravimas. I transporto koridoriuje Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas (Via Baltica) 2000 m. užbaigtas pirmasis darbų etapas. Visas kelias nuo Saločių pasienio posto iki Marijampolės atitinka tarptautinių automobilių kelių reikalavimus. Vykdant antro etapo programą, 2002 metais baigtas tiesti Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis, tiesiama Kauno vakarinio aplinkkelio antroji važiavimo kryptis, statomos 5 skirtingų lygių sankryžos. 2003 metais užbaigus antrąjį darbų etapą, kelias Via Baltica Lietuvoje tenkins artimiausio laikotarpio poreikius. Iki 2010 metų planuojama kai kuriose atkarpose sustiprinti dangą bei statyti skirtingų lygių sankryžas. Laikotarpio pabaigoje ruožą Garliava–Marijampolė planuojama rekonstruoti į automagistralę.

Visoje Europos koridoriaus atšakoje IXD planuojama rekonstruoti kelią Marijampolė–Kybartai iki AII techninės kategorijos reikalavimų išplatinant dangą iki 9 metrų. Rekonstruotas kelias tenkins tarptautiniams keliams taikomus reikalavimus. Iki 2010 metų numatyta nutiesti Virbalio ir Kybartų aplinkkelį.

Europos koridoriaus atšakoje IA Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas dėl palyginti nedidelio autotransporto eismo intensyvumo iki 2010 metų daugelyje ruožų numatoma sustiprinti dangą. Po 2010 metų planuojama nutiesti Tauragės aplinkkelį.

  1. Išaugus ES, Lenkija ir Baltijos šalys palaipsniui prisiims dvigubą vaidmenį, tai yra funkcionuos kaip sudėtinės išaugusios ES valstybės ir kaip jungiamoji dalis su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Viduržemio jūros regiono šalimis. Todėl Lenkijos ir Baltijos šalių transporto infrastruktūros tinklai ir jų plėtra svarbi ES šalių ekonomikos, konkurencingumo ir užimtumo augimui.

Įvertinant Lietuvos ir Lenkijos ekonominių ryšių dinamiką, integracijos proceso į ES eigą, numatoma sujungti Vilnių su Via Baltica artimiausiu maršrutu.

  1. E kategorijos keliuose, kurie yra TEN-T tinklo keliai ir kartu prijungiamieji keliai prie tarptautinių transporto koridorių, bus tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos, diegiamos saugaus eismo priemonės, stiprinamos bei platinamos dangos. Tai yra daroma siekiant užtikrinti šiems keliams keliamus tarptautinius reikalavimus. Didelis dėmesys bus teikiamas aplinkosauginėms priemonėms. Bus įrengiamos triukšmo slopinimo sienelės, aptveriami miškų masyvai ir kitos teritorijos, kuriomis migruoja gyvūnai, įrengiami praėjimai gyvūnams. Šios priemonės padės išvengti ne tik gyvūnų žūties, bet ir žmonių sužeidimų ar mirčių.
  2. Siekiant pilnavertės Lietuvos integracijos į ES ir pilnaverčių bendradarbiavimo ryšių su ES šalimis, būtina skubiai sutvarkyti europinės svarbos kelių jungtis, kertančias Vilniaus miestą. Transeuropinis IXB transporto koridorius bei jo jungtis su TEN-T transporto tinklu liko neužbaigta. Šio tarptautinio transporto koridoriaus, pradėto statyti daugiau nei prieš dešimtmetį, atkarpa neilga ir jis neduoda laukto efekto tranzitiniams transporto srautams, kadangi nesujungtas su būsimo TEN-T tinklo dalimi Rygos kryptimi. Šių svarbių tarptautinių kelių nebuvimas jau dabar kelia transporto, ekologines problemas mieste, o ateityje gali tapti ir viena iš didžiausių pilnavertės integracijos problemų.

Įgyvendinus Vakarinio miesto greitkelio (9 km ilgio atkarpos) ir Pietinio greitkelio (3 km ilgio) investicijų projektus, Vilniaus mieste būtų suformuotas greitkelių karkasas, visiškai sujungiantis esamą svarbiausią užmiesčio automagistralių tinklą. Tai garantuotų naujas investicijas ir naudą tiek visuomenei, tiek verslui. Projektų sąmatinė vertė – 356,85 milijono Lt, juos planuojama įgyvendinti iš bendrų Sanglaudos fondo, savivaldybės ir valstybės lėšų.

Antrasis skirsnis. Geležinkelių transportas

  1. Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 metų laikotarpio tikslui pasiekti yra parengta Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 metų laikotarpiu programa. Programoje numatyta atlikti du pagrindinius uždavinius:
    1. sutvarkyti I transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūrą pagal ES standartus, numatytus AGC ir AGTC susitarimuose;
    2. sutvarkyti IX transporto koridoriaus geležinkelių infrastruktūrą pagal ES standartus, numatytus AGC ir AGTC susitarimuose;
    3. geležinkelių infrastruktūros tobulinimo 2004–2006 m. programoje numatyta tęsti ankščiau pradėtus įgyvendinti būsimo TEN-T geležinkelių tinklo projektus bei pradėti naujus investicijų projektus – modernizuoti pagrindines geležinkelių linijas, pritaikant jas greičiui iki 160 km/val.
  2. Telekomunikacijų įrenginių modernizavimas. Efektyviam ir saugiam didesnio – nuo 120 km/val. iki 160 km/val. – projektinio greičio eismui valdyti geležinkelių transporto koridoriuose numatyta visiškai modernizuoti pasenusius telekomunikacijų įrenginius Kaišiadorių–Kybartų, valstybės sienos su Lenkija–Šeštokų–Kazlų–Rūdos, Palemono–Gaižiūnų, Šiaulių–Joniškio–valstybės sienos su Latvija ruožuose.
  3. Kelio rekonstravimas traukinių greičiams 160 km/val.Tobulinant tarptautinės reikšmės geležinkelių linijos Kena–Vilnius–Kaunas–Kybartai infrastruktūrą pagal AGC ir AGTC susitarimų standartus, 2004–2006 metų laikotarpiu numatyta rekonstruoti linijos Vilnius–Kaunas viršutinę kelio konstrukciją pritaikant ją didesniam – nuo 120 km/val. iki 160 km/val. – projektiniam greičiui.
  4. Signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas. Didesnio – nuo 120 km/val. iki 160 km/val. – projektinio greičio eismui tarptautinės reikšmės geležinkelių linijoje Kena–Vilnius–Kaunas–Kybartai užtikrinti pagal eismo saugumo reikalavimus 2005–2010 metais numatyta modernizuoti esamus signalizacijos ir elektros tiekimo sistemų įrenginius.
  5. Dviejų lygių pervažų įrengimas. Tobulinant tarptautinės reikšmės geležinkelių linijos Kena–Vilnius–Kaunas–Kybartai infrastruktūrą, 2004–2006 metų laikotarpiu Vilnius–Kaunas linijoje pagal AGC ir AGTC susitarimų standartus numatyta įrengti 9 dviejų lygių pervažas.
  6. Radijo ryšio modernizavimas. Efektyviam ir saugiam didesnio – nuo 120 km/val. iki 160 km/val. – projektinio greičio eismo valdymui geležinkelių transporto koridoriuose numatyta instaliuoti būtiną didelio dažnio radijo ryšio palaikymo ir perdavimo įrangą.
  7. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimas. Didesnio – nuo 120 km/val. iki 160 km/val. – projektinio greičio eismui geležinkelių transporto koridoriuose užtikrinti pagal eismo saugumo reikalavimus numatyta modernizuoti esamus ir instaliuoti būtinus papildomus riedmenų automatinės kontrolės prietaisus.
  8. Europos standarto geležinkelio Rail Baltica tiesimas (I etapas). Lietuvai tapus ES nare, siekiant patenkinti tiesioginio ir patogaus susisiekimo geležinkeliais tarp Baltijos ir kitų ES šalių poreikį, iki 2010 metų numatyta pradėti tiesti 1435 mm standarto vėžės pločio geležinkelio liniją nuo Lietuvos–Lenkijos pasienio iki I ir IX geležinkelių transporto koridorių sankirtos ir įsteigti intermodalinio transporto mazgą. Šiuo metu siekiama suderinti Baltijos valstybių požiūrius į ateities geležinkelio infrastruktūros plėtrą bei parengti bendro intereso projektą ir gauti reikiamą ir savalaikį patvirtinimą ES transeuropinių tinklų plėtojimo strategijoje. Galima išskirti šiuos numatomo projekto Rail Baltica tikslus ir uždavinius:
    1. Pagrindiniai Rail Baltica tikslai:
      1. pagyvinti geležinkelių transporto integravimą į vieningą sistemą su jūrų transportu ir kitomis transportavimo rūšimis;
      2. išplėsti viso regiono, apimančio įvairių šalių teritorijas, integraciją;
      3. skatinti regionų ekonominę plėtrą išilgai koridoriaus;
      4. stiprinti didmiesčių regionus (Berlynas–Varšuva–Kaunas/Vilnius–Ryga–Talinas).
    2. Pagrindiniai Rail Baltica uždaviniai:
      1. plėtoti geležinkelio trasą, inicijuojant I-ojo koridoriaus plėtrą bei įtraukiant į šią veiklą įvairius regionus, privatų verslą, piliečius ir kitus subjektus;
      2. pademonstruoti atnaujintų geležinkelio paslaugų išilgai Via Baltica koridoriaus galimybes bei privalumus;
      3. inicijuoti regioninės plėtros projektus, kurie galės pasinaudoti pagerintomis geležinkelių paslaugomis, gaudami iš šių paslaugų didesnę naudą.
  9. Kauno tunelio renovavimas. Efektyviam ir saugiam eismui paneuropiniuose geležinkelių transporto koridoriuose užtikrinti pagal eismo saugumo reikalavimus numatyta visiškai renovuoti Kauno tunelio infrastruktūrą ir modernizuoti esamus komunikacijų tinklus.
  10. Uosto ir geležinkelių transporto sąveikos modernizavimas (Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra I etapas). Geležinkelių stotys ir privažiuojamieji geležinkelio keliai į Klaipėdos uostą, padidėjus Klaipėdos uosto krovos darbų pajėgumams, turi atitikti saugaus krovinių transportavimo reikalavimus. Paskutiniu metu geležinkeliu pristatoma ir išgabenama maždaug 76 proc. visų uoste perkraunamų krovinių.
  11. Įgyvendinus šiuos projektus, Lietuvos geležinkelių I ir IX transporto koridorių infrastruktūra bus modernizuota ir atitiks Europos AGC bei suderinamumo standartus. Tai leis šalies geležinkelių transporto sistemai sėkmingai integruotis į bendrą ES šalių geležinkelių sistemą ir prisidėti prie ES vidaus rinkos stiprinimo. Programos projektų įgyvendinimas padės užtikrinti patikimą ir greitą (iki 160 km/val.) vežimą geležinkeliais, padidinti ašies apkrovą nuo 22,5 t iki 25 t, prailginus stočių pagrindinius kelius, priimti 6000 t traukinių sąstatus, gerokai sumažinti kelionių laiką. Tai leis išspręsti bendras transporto problemas, nes nuims dalį krovinių ir keleivių nuo kitų transporto šakų, taip pat sumažins neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Trečiasis skirsnis. Vandens transportas

  1. Modernizuojant infrastruktūrą, būtina patobulinti IXB multimodalinio transporto koridoriaus jungtis su jūrų greitkeliais per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, sutvarkant krovinių privežimą ir išvežimą iš uosto dviem naujais – šiauriniu ir pietiniu privažiavimo keliais, aplenkiančiais miesto centrinę dalį. Numatyta iš Sanglaudos fondo įgyvendinti Pietinio privažiavimo kelio į Klaipėdos uostą projektą, kurio preliminari vertė 40 mln. eurų. Pietinėje dalyje koncentruojama ro-ro ir konteinerių krova panaudojant autotransportą. 1999 m. pastačius konteinerių terminalą, konteinerių apyvarta kiekvienais metais didėja 30–38 proc., atitinkamai didėja ir automobilių transporto srautas, aptarnaujantis pietinę uosto dalį.

Įgyvendinus minėtą projektą, pietinę uosto dalį aptarnaujantiems krovininiams automobiliams būtų suformuotas trumpas ir patogus tranzitinis koridorius, kuriuo sunkusis transportas būtų nukreipiamas į krašto kelius bei IXB transporto koridorių. Kartu būtų sumažintas sunkiojo transporto srautas centrinėse miesto gatvėse, padidėtų eismo saugumas Klaipėdos mieste.

  1. Viena iš prioritetinių Klaipėdos uosto investicijų programų, numatomų įgyvendinti iš Sanglaudos fondo, yra Užteršto grunto iškasimo, išvalymo ir panaudojimo programa. Šios programos vertė siekia 27,2 mln. eurų, ją planuojama įgyvendinti 2005–2008 metais.

Ketvirtas skirsnis. Oro transportas

  1. Oro transporto srityje bus orientuojamasi tik į didesnius nei 10 mln. eurų vertės iš Sanglaudos fondo dalinai finansuotinus projektus. Modernizuojant Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, šiuo programavimo laikotarpiu numatoma pradėti Vilniaus oro uosto infrastruktūros plėtros projektą. Jo įgyvendinimo metu būtų plečiamas keleivių terminalas, rekonstruojami kilimo-tūpimo ir vairavimo takai, atnaujinama signalizacinė sistema.
  2. 2004–2006 metais planuojamų prioritetinių transporto infrastruktūros modernizavimo priemonių sąrašas pateiktas 4 priede .
Paskutinė atnaujinimo data: 2015-08-20