ES transporto ministrų taryboje – apie „Rail Baltica“ finansavimą po 2020 metų

Data

2017 09 22

Įvertinimas
0
RB1.jpg

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų neformalioje taryboje Taline ketvirtadienį diskutavę trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos – atstovai didžiausią dėmesį skyrė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). 

Europos Komisija (EK) šioje finansinėje perspektyvoje „Rail Baltica“ projektui skiria 85 proc. lėšų, tačiau jį įgyvendinančioms valstybėms svarbu, ar panašaus dydžio europinis finansavimas išliks ir po 2020 metų.   

„Tokių didelių tarptautinių transporto infrastruktūros projektų, kaip „Rail Baltica“, turinčių aiškią europinę pridėtinę vertę, įgyvendinimo sėkmei didžiausią reikšmę turi europinio finansavimo užtikrinimas, – sakė Lietuvai atstovavęs susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. – Šiam geležinkelių projektui, be kurio negalėtų sėkmingai funkcionuoti Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto koridorius, skirtos Europos Sąjungos lėšos yra svarbus laimėjimas. Tačiau projektas yra per didelis, kad būtų įgyvendintas per vieną investicinį laikotarpį, todėl labai svarbus jo finansavimas ir po 2020-ųjų.“

2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu ES yra įsipareigojusi „Rail Baltica“ projektui skirti 1,2 mlrd. eurų. 110 mln. eurų skirti papildomai.

110,471 mln. eurų – tiek lėšų EK projektui skyrė šią vasarą. Lietuvai teko 98,4 mln. eurų, Latvijai – beveik 7 mln. eurų, Estijai – 5,2 mln. eurų.