Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


J. Narkevič: ministerijos auditas įvertino geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą

Data

2020 05 12

Įvertinimas
2
FB-AB17157.jpg

Susisiekimo ministerija vidaus audito metu įvertino AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus geležinkelio elektrifikavimo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos fondų lėšomis. Nustatyta, kad trijų projektų įgyvendinimas ruože Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) atsilieka nuo terminų, yra rizika jų laiku neįgyvendinti ir nepanaudoti ES investicijų.

 

„Vidaus audito metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė šių projektų įgyvendinimo veiksmų planą, tačiau jis tikslintas jau kelis kartus, nukeliant kai kurių veiklų terminus. Tai rodo padidėjusią savalaikio projektų įgyvendinimo riziką“, – teigia auditą inicijavęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

 

ES finansuojamų valstybės projektų sąraše geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) elektrifikavimui numatyti trys projektai, apimantys Vilniaus geležinkelio mazgą bei ruožus Kaišiadorys–Radviliškis ir Radviliškis–Klaipėda, pastarieji du apjunti į vieną projektą.

 

Audito metu nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ už 0,6 mln. eurų įsigijo Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektavimo paslaugas, tačiau vėliau priėmusi sprendimą apjungti visų trijų projektų pirkimus, šio ruožo projektavimo paslaugas nupirko iš naujo.

 

Nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ strigo su paprastesniu projektu „Ruožo Kena–N. Vilnia elektrifikavimas“, tačiau kitiems trims projektams ruože Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) pasirinko dar sudėtingesnį būdą – skelbiamas derybas, apjungiant visų šių projektų projektavimo paslaugas ir rangos darbus. Šis būdas pailgino elektrifikavimo projektų viešųjų pirkimų procedūras nuo 6 mėn. iki 2 metų ir neužtikrino pakankamos konkurencijos.

 

Audito išvados pažymi, kad dėl riboto laiko ES projektams įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektavimo paslaugas ir rangos darbus įsigijo brangiau nei planuota iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto. Jo atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas ir priimtas Ispanijos Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisijos sprendimas dėl kartelinių susitarimų Ispanijoje, kuris, apskundus teismui, dar neįsiteisėjo, todėl auditoriai įžvelgia papildomą riziką dėl sutarties tinkamo ir savalaikio vykdymo.

 

Pirkimo objekto sustambinimas, pirkimo dokumentuose nustatyti itin aukšti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir griežtesnės sutarties sąlygos užkirto kelią daugeliui tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonių dalyvauti pirkime. Derybų metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutarties sąlygose atliko apie 60 supaprastinimo pakeitimų, kurie turėjo sumažinti dalyvių pasiūlymų kainą, tačiau po derybų laimėtojo galutinio pasiūlymo vertė, lyginant su pirminiu pasiūlymu, padidėjo 40 mln. eurų.

 

Vidaus audito metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė vidaus auditą atliekantiems specialistams visų dalyvių ir laimėtojo paraiškų ir pasiūlymų, todėl jie negalėjo pasisakyti dėl pirkimo kainos padidėjimo, pirkimo rezultatų ir laimėtojo pasirinkimo tinkamumo.

 

Be to, š. m. gegužės 5 d. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) raštu informavo Susisiekimo ministeriją, kad atlikdama Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo paraiškos vertinimą nustatė, jog vykdydama pirkimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, todėl CPVA pradėjo šio projekto netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo procedūrą. Dėl šios priežasties projektui bus sumažintas ES fondų finansavimas. Galutinė mažinama finansavimo suma paaiškės CPVA baigus vertinimą, t. y. iki birželio 15 d.

 

Geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito ataskaita pateikta susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Ekonomikos komitetui, dėl nuomonės pateikimo – Viešųjų pirkimų tarnybai, Konkurencijos tarybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Dėl nustatytų faktų įvertinimo ši ataskaita taip pat pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Generalinei prokuratūrai.

 

Susisiekimo ministerija kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą su prašymu įvertinti vidaus audito ataskaitoje nurodytas reikšmingas aplinkybes ir faktus.