Lietuvos saugios laivybos administracijos auditas: sudaromos sąlygos korupcijai, neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir lėšos

Data

2017 08 16

Įvertinimas
0
Picture 006.jpg

Susisiekimo ministerijos iniciatyva Lietuvos saugios laivybos administracijoje (LSLA) atliktas vidaus auditas atskleidė, kad įstaigoje paliktos landos korupcijai, neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir biudžeto lėšos. Nustatytus trūkumus įstaigai nurodyta ištaisyti kuo skubiau.

„Taisytinų dalykų LSLA veikloje aptikta išties nemažai, tačiau esminis dalykas, kuris tikrai nebus toleruojamas, – tai korupcijos apraiškos ir galimybė joms egzistuoti. Ši situacija privalės keistis nedelsiant“, – sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

STT ikiteisminiuose tyrimuose du LSLA darbuotojai pripažinti kaltais, vienam darbuotojui iškelta baudžiamoji byla ir jis nuteistas. Susisiekimo ministerijos atliktas auditas korupcijos apraiškas fiksavo 5 LSLA veiklos srityse: kyšininkavimas registruojant laivus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, įrašant į eilę laivavedžio egzaminui laikyti ir padedant išlaikyti laivavedžio egzaminą, išduodant laivų techninės apžiūros aktus, skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus bei konsultuojant LSLA kompetencijos klausimais.

Siekiant užtikrinti skaidresnę įstaigos veiklą, auditoriai siūlo įvertinti galimybę vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcijas perduoti kitai nepriklausomai institucijai.

Vidaus audito duomenimis, LSLA administracinėse patalpose vienam darbuotojui tenka gerokai daugiau ploto nei nustato normatyvai, įstaiga turi nemažai jos funkcijoms nereikalingo nekilnojamojo turto, neefektyviai naudoja apie pusę turimų transporto priemonių.

Pavyzdžiui, LSLA Kauno miesto padalinyje vienam administracijos darbuotojui tenka 51,1 m2 bendro patalpų ploto. Tai beveik dvigubai viršija Finansų ministro įsakymu nustatytą norminę šio rodiklio reikšmę – 28 m2. Kauno padalinyje, kurio patalpų plotas – 357,68 m2, dirba 7 darbuotojai ir 1 valytojas. Apie 38 proc. daugiau ploto vienam darbuotojui tenka ir Klaipėdos mieste esančiose LSLA patalpose, kur dirba 73 darbuotojai. Dėl norminės šio rodiklio reikšmės viršijimo LSLA rekomenduojama dalies patalpų atsisakyti.

Audito išvadoje teigiama, kad LSLA turi nekilnojamojo turto, nereikalingo jos funkcijoms vykdyti. Nustatyta, kad LSLA valdo Šventosios, Nidos ir Juodkrantės švyturių pastatus ir statinius, stovinčius žemėje, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai, be to, šie žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neatvaizduoti įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Dalis šių švyturių statinių yra nenaudojami.

Auditas parodė, kad LSLA veikloje nepakankamai efektyviai naudojama apie pusė transporto priemonių: 9 (iš 20) tarnybiniai automobiliai, 5 (iš 9) priekabos, 3 (iš 4) motoriniai kateriai, 3 (iš 6) motorinės valtys ir hidrografinis laivas „Varūna“. Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas. Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė.

Pažymėtina, kad LSLA numatoma reorganizuoti, ją sujungiant su Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (VKTI). Sujungus šias dvi organizacijas bus įkurta Lietuvos transporto saugos administracija. Tam š. m. gegužės mėn. jau pritarė Vyriausybė. Šiuo metu reorganizaciją koordinuojanti susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė svarsto galimus struktūrinius pokyčius ir padalinių apjungimus reorganizuojamoje įstaigoje. Siekiant efektyvumo ir rezultatyvumo, numatoma panaikinti perteklines funkcijas, sumažinti funkcijų dubliavimą, racionaliai paskirstyti funkcijas įstaigos viduje.