Lietuvos transporto sektoriuje daugėja įmonių ir darbuotojų, gerėja ekonominiai rodikliai

Data

2019 11 28

Įvertinimas
2
foto uostas 20190103.jpg

Lietuvos transporto sektorius plečia veiklą – statistikos duomenimis, šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriuje veikė 3,2 proc. daugiau įmonių ir dirbo 11,1 proc. daugiau darbuotojų. Gerėjo pagrindiniai ekonominiai rodikliai: transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) išaugo 10,7 proc., paslaugų eksportas – 23,4 proc., įmonių pajamos – 11,1 proc.

Minėtu laikotarpiu didėjo transporto paslaugų eksportas į visas pagrindines šalies eksporto rinkas – Vokietiją (+32 proc.), Rusiją (+8 proc.), Prancūziją (+36 proc.), Daniją (+18 proc.), Nyderlandus (+37 proc.). Itin sparčiu augimu išsiskyrė transporto paslaugų eksportas į Italiją (+43 proc.).

Išankstiniais duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, krovinių vežimo sausumos transportu apimtys augo 4,6 proc. (iki 115,3 mln. t), iš jų kelių transportu pervežta 7,9 proc. daugiau (74,1 mln. t), geležinkeliais – 0,9 proc. mažiau (41,2 mln. t). Krovinių vežimo geležinkeliais rezultatus labiausiai lėmė 16,9 proc. sumažėjęs tranzitas Kaliningrado srities kryptimi, tai siejama su Rusijos pastangomis nukreipti krovinius per savo uostus. Taip pat sumažėjęs pasaulinis trąšų poreikis privertė trąšų gamintojus, tarp jų ir Baltarusiją, patenkinančią beveik penktadalį pasaulinio trąšų poreikio, sumažinti gamybos apimtis, kas paskutinį ketvirtį lėmė ir sumažėjusias šio krovinio vežimo iš Baltarusijos apimtis. Tranzitinių krovinių vežimo mažėjimą tikimasi kompensuoti didinant vietinius pervežimus. Pavyzdžiui, šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė ilgalaikę sutartį su bendrove „Dolomitas“ dėl skaldos vežimo.

Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale šių metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su  atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc. Klaipėdos uoste krauta 34,9 mln. t (+3,7 proc.), Būtingės terminale – 7,3 mln. t (+4,6 proc.). Klaipėdos uosto rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusi grūdų, suskystintųjų dujų ir trąšų krova. Taip pat didėjo ro-ro krovinių (+5,5 proc.) krova, prie šio rezultato prisidėjo pernai atidaryta nauja laivybos linija tarp Klaipėdos ir Treleborgo (Švedija).

Lietuvos oro uostuose per pirmus tris šių metų ketvirčius aptarnauta 4,9 mln. keleivių – 3 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Populiariausios skrydžių kryptys nepakito: apie 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Didžiausias 16 proc. keleivių skaičiaus augimas pasiektas Kauno oro uoste. Krovinių krova šalies oro uostuose padidėjo 9,9 proc., iš jų labiausiai Kaune (+14 proc.) ir Vilniuje (+9 proc.).