Lietuvos transporto sektorius įsitvirtina Europoje

Data

2018 11 30

Įvertinimas
0
FB-KV67580.jpg

Lietuvos vežėjai šiemet užsienio šalims paslaugų suteikė už 300 mln. eurų didesnę sumą nei užsieniečiai mums – šalies transporto paslaugų teigiamas balansas išaugo 32 proc. Lyginant šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, stipriai gerėjo ir kiti transporto paslaugų rodikliai: tiek šių paslaugų eksportas, tiek šalies vežėjų pajamos už transporto paslaugas pakilo daugiau nei 18 proc.

„Pagrindinių transporto sektoriaus rodiklių augimas rodo, kad Lietuvos vežėjai puikiai įvertina tarptautinės ir šalies rinkos poreikius bei geba jais pasinaudoti – investavę ir išplėtę savo transporto priemonių parkus, jie įsitvirtino Europos Sąjungos rinkoje ir sėkmingai didina krovinių vežimo, krovos, transporto paslaugų eksporto apimtis. Nuolat didėjantis šių paslaugų eksportas į Vakarų Europos šalis bei atsigavęs eksportas į Rytų rinkas leidžia ir ateityje tikėtis šio sektoriaus augimo“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, didėjo transporto paslaugų eksportas į visas pagrindines šalies eksporto rinkas – Vokietiją (+33 proc.), Rusiją (+10 proc.), Prancūziją (+19 proc.), Daniją (+6,4 proc.). Itin sparčiu augimu išsiskyrė transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją (+56 proc.), taip pat į  Nyderlandus (+33 proc.) ir Belgiją (+32 proc.).

Išankstiniais duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, krovinių vežimo sausumos transportu apimtys augo 10,7 proc. (iki 108,7 mln. t), iš jų kelių transportu – 12 proc. (67,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 9 proc. (41,6  mln. t). Pervežimus kelių transportu itin didino Lietuvos vežėjai, įsitvirtinę Europos šalių rinkose. Didesnį geležinkelių transportu vežamų krovinių kiekį lėmė 16 proc. išaugęs tranzitas Klaipėdos uosto (12,9 proc.) ir Kaliningrado srities (20,8 proc.) kryptimis bei padidėję visų pagrindinių krovinių – trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų, juodųjų metalų bei augalinės kilmės produktų vežimai.

Lietuvos oro uostuose šių metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, daugėjo aptarnautų keleivių ir krovinių, rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas. Keleivių srautas šalies oro uostuose padidėjo 22,4 proc. (iki 4,76 mln.), iš jų labiausiai Vilniaus oro uoste – 40 proc. daugiau (3,76 mln. keleivių). Oro transportu per šalies oro uostus pervežta 13 proc. daugiau krovinių, didžiausias – 37 proc. – augimas taip pat pasiektas Vilniaus oro uoste.

Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste per pirmus 9 šių metų mėnesius, palyginti su  atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 6,4 proc. (iki 33,7 t). Didžiausios įtakos tam turėjo išaugusi konteinerių (+52,9 proc.) bei geležies ir plieno konstrukcijų (+36 proc.) krova. Pagal konteinerių krovą ir jos augimo tempus Klaipėdos uostas gerokai pralenkė kitus artimiausius Baltijos jūros uostus – Rygą, Taliną ir Kaliningradą. Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų šalių uostus.