Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Susisiekimo ministerija į oro uostų valdymą pritrauks privatų kapitalą ir plės skrydžių geografiją

Data

2009 12 09

Įvertinimas
0

„Mūsų manymu, Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniai oro uostai iš valstybinių įmonių turėtų tapti akcinėmis bendrovėmis. Visų jų valdymas turėtų būti koordinuotas tiek planuojant investicijas, tiek perkant tam tikras paslaugas. Siekiant efektyviau valdyti oro uostus galėtų būti pritraukiami tarptautinės patirties turintys operatoriai“, – pristatydamas ministerijos parengtą Lietuvos oro uostų valdymo modelį sakė R. Vaštakas.

Rengiant šį oro uostų valdymo modelį buvo atsižvelgta į  tarptautinę praktiką rodančią, kad valstybės valdomų oro uostų veikla neefektyvi. Tokie oro uostai per mažai orientuoti į komercinę veiklą, jų valdyme nedalyvauja efektyvumą užtikrinantis privatus kapitalas. Europoje vis dažniau oro uostams vienu iš pagrindinių tikslų iškeliamas ne tik keleivių srauto užtikrinimas, bet ir pelningumas, dažnai oro uostai akcionuojami, pritraukiamas privatus kapitalas.

Kalbėdamas apie ministerijos veiklą plečiant reguliariųjų skrydžių geografiją, viceministras pristatė galimybių studijos, nagrinėjusios bazinio vežėjo steigimo tikslingumą, išvadas ir rekomendacijas. Studiją atlikę konsultantai dėl didžiulės finansinės rizikos ir griežtų Europos Komisijos reikalavimų, draudžiančių valstybės finansinę pagalbą, nerekomenduoja steigti naujos oro linijų bendrovės dalyvaujant valstybės kapitalui, o susisiekimui oro transportu gerinti siūlo maršrutų plėtros skatinimo programą.

„Remdamiesi ekspertų išvadomis bei įvertinę kitų šalių pavyzdžius ir patirtį, Vyriausybei pateikėme, mūsų nuomone, efektyviausią ir mažiausios rizikos siūlymą – maršrutų plėtros skatinimo programą. Atsižvelgdami į Baltijos šalių rinkos dydį, kaip papildomą variantą taip pat siūlome nagrinėti jungtinės Baltijos šalių oro linijų bendrovės steigimo galimybes“, – sakė R. Vaštakas.

Remiantis atliktais tyrimais, skrydžiams iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinti galimybių studijoje siūloma maršrutų plėtros skatinimo programa, numatanti maršrutų iš Lietuvos atkūrimą liberalizuotoje rinkoje. Programa pagrįsta valstybės, vietinės valdžios, privataus sektoriaus finansiniu indėliu, naudojant skatinimo priemones, taikant konkurencingą oro uostų kainodarą.

Įvertinus Baltijos rinkos dydį, teikiamas ir kitas siūlymas – bendrų Baltijos šalių oro linijų steigimas. Ekspertų nuomone, oro linijų bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse, turinti tris skrydžių bazes, pasiektų ekonominę naudą dėl masto ir apimčių ekonomijos, sumažintų tarpregioninę konkurenciją. Tokios bendrovės steigimo galimybės galėtų būti įvertintos išanalizavus aplinkybes ir derybines pozicijas.

Tarptautinė patirtis taip pat rodo, kad per pastaruosius keletą metų, nepaisant aktyviai vykdytų plėtros strategijų, nesėkmę patyrė net gerokai didesnėse rinkose veikusios nacionalinės Belgijos, Šveicarijos, Italijos, Graikijos oro linijų bendrovės. Tokios oro linijos kaip belgų „Sebena“, šveicarų „Swissair“, italų „Alitalia“ ar graikų „Olympic Airways“ patyrė milžiniškus nuostolius, kelis kartus buvo gaivinamos kartais net gi neteisėtai teikiant valstybės paramą, keitė savo pavadinimus. Tokių valstybės kontroliuojamų ir remiamų nacionalinių vežėjų finansiniai sunkumai galiausiai baigėsi privatizacija ir įsiliejimu į stambesnes oro linijų korporacijas arba bankrotu.