Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Transporto forume – apie dvišalio bendradarbiavimo tolesnę plėtrą

Data

2015 10 05

Įvertinimas
0
20151005160624.JPG

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį Minske prasidėjusiame Lietuvos–Baltarusijos transporto forume pabrėžė, kad transporto sektorius yra vienas pagrindinių dvišalio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo plėtros veiksnių. Pirmąjį šių metų pusmetį tarp Lietuvos ir Baltarusijos gabentų krovinių apimtys sudarė 10,33 mln. tonų arba 12 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

„Lietuvos ir Baltarusijos konstruktyvaus bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje plėtrą lemia ne vienas svarbus faktorius. Tai krovinių tranzitui palanki abiejų valstybių geografinė padėtis, abipusė ekonominė nauda, teikiamų paslaugų kokybė, Lietuvos ir Baltarusijos susisiekimo ministerijų glaudus bendradarbiavimas, geležinkelių ir kitų transporto kompanijų plėtojami prekybiniai ryšiai“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Pasak ministro, modernaus ir efektyviai veikiančio vienintelio neužšąlančio Baltijos jūros uosto Klaipėdoje dėka įmanoma saugiai, greitai ir mažiausiomis sąnaudomis tranzitu per Lietuvą pervežti krovinius iš Baltarusijos į Vakarų Europą ir Skandinaviją.

Pastarųjų trejų metų investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą smarkiai padidino uosto krovos ir sandėliavimo pajėgumus. Šiuo metu naftos produktų krovos ir sandėliavimo pajėgumai uoste siekia iki 12 mln. tonų, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų – iki 6,5 mln. tonų, mineralinių trąšų – 14 mln. tonų, konteinerinių krovinių – iki 1,5 mln. sąlyginių konteinerinių vienetų (TEU).

Vien tik per šių metų pirmus 6 mėnesius tranzitinis krovinių pervežimas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 8,6 proc. ir siekė 6,9 mln. tonų.

Lietuva taip pat didelį dėmesį skiria transporto ir logistikos paslaugų kokybei. Vilniuje ir Kaune jau veikia šiuolaikiški intermodalūs terminalai, kurie laipsniškai bus integruoti į bendrą Eurazijos transporto ir logistikos sistemą. Tikimasi, kad krovininio transporto koridorius, ypač Europos ir Azijos ekonominių ryšių kontekste, toliau padės plėtoti konteineriniai traukiniai „Saulė“, „Baltijos vėjas“, „Merkurijus“ ir „Vikingas“.