Bendra informacija apie ITS

Intelektinės transporto sistemos (ITS) – tai sistemos, kuriose taikomos informacinės ir ryšių technologijos, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, ir eismo valdymui bei judumo valdymui, o taip pat sąsajoms tarp įvairių rūšių transporto. ITS plėtra užtikrina efektyvų spūsčių ir avaringumo mažinimą, eismo kontrolę bei sprendžia viešojo transporto problemas.

Transporto sistemų apkrova nuolat didėja. Europos Komisijos komunikate „Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planas“ numatoma, kad 2000–2020 m. krovininio kelių transporto srautas padidės 50 proc., o keleivinio kelių transporto – 35 proc. Dėl didėjančios transporto sistemų apkrovos didės ir neigiamas poveikis aplinkai (iki 2020 m. transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis padidės dar 15 proc.). Tradicinėmis priemonėmis, pvz., plėtojant esamus transporto tinklus, šios problemos nebus įmanoma išspręsti, todėl reikia ieškoti naujų sprendimų. Vienas iš būdų, kaip spręsti transporto sektoriaus problemas, yra diegti intelektines transporto sistemas (toliau – ITS).

ITS užtikrina efektyvų spūsčių ir avaringumo mažinimą, eismo kontrolę ir padeda spręsti viešojo transporto problemas. Tai yra pažangios prietaikos, kuriomis siekiama teikti inovatyvias eismo valdymo paslaugas, sudaryti sąlygas naudotojams gauti išsamią informaciją ir saugiau naudotis transportu.

ITS plėtra Lietuvoje vykdoma vadovaujantis:

  • 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos, kurioje teigiama, kad informacinių ir ryšių technologijų taikymas kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajose su kitų rūšių transportu gerokai prisidės didinant aplinkosaugos veiksmingumą, efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, kelių transporto saugą ir saugumą, visuomenės saugumą ir keleivių bei krovinių judumą, kartu užtikrins vidaus rinkos veikimą ir didesnį konkurencingumą;
  • 2011 m. Europos Sąjungos transporto baltąja knyga, kurioje ITS įvardijama kaip priemonė, padedanti didinti transporto sistemų efektyvumą, mažinti aplinkos taršą ir avaringumą;
  • 2011 m. Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta ITS įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija, kurioje išskirtos penkios prioritetinės ITS plėtros kryptys: avaringumo mažinimas, transporto infrastruktūros efektyvus naudojimas, viešojo transporto populiarinimas didinant paslaugų kokybę, darni transporto sistemos plėtra ir ITS gebėjimų didinimas.
Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-29