Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas

Lietuvos geografinė padėtis ir narystė Europos Sąjungoje lemia tai, kad tarptautinis bendradarbiavimas transporto srityje plėtojamas dviem kryptimis. Viena kryptis – narystė ES ir su ja susijusi Lietuvos transporto sistemos integracija į Vakarų transporto erdvę. Kita kryptis – glaudi transporto infrastruktūros ir krovinių vežimo priklausomybė nuo kaimyninių Rytų šalių. Dėl šių priežasčių ministerijos prioritetas dvišalių tarptautinių santykių srityje skiriamas dvišaliam bendradarbiavimui su Kinijos Liaudies Respublika,  kaimyninėmis ir kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis, su kuriomis daugiausia bendradarbiaujama daugiašaliais formatais:

•Baltijos ministrų taryboje (BMT) – su Baltijos valstybėmis (Latvija ir Estija).

•Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikime (NB8) – su Šiaurės ir Baltijos šalimis (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija, Estija, Latvija);

•Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT) – su Baltijos jūros regiono šalimis (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija);

Ministerija, įgyvendindama valstybės siekį aktyviai dalyvauti formuojant globalinę ir regioninę politiką, stiprinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, įvaizdį pasaulio rinkose ir pritraukti krovinių srautus iš Artimųjų Rytų ir Azijos valstybių,  vykdo aktyvią ekonominę diplomatijos politiką su Kinijos Liaudies Respublika ir Kazachstano Respublika.

Ministerija taip pat dalyvauja Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Kinijos  ir 16 Vidurio ir Rytų Europos valstybių (bendradarbiavimas „16+1“) formato vykstančiose iniciatyvose, prisideda prie šių formatų transporto ministrų susitikimų ir kitų renginių, kuriuose aptariamos Europos ir Azijos transporto sistemų ateities vizijos, nustatomos prioritetinės transporto politikos kryptys ir potencialios bendradarbiavimo sritys, politikos formavimo.  

Prisidėdama prie valstybės ekonominių interesų įgyvendinimo užsienyje ir siekdama geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo, Susisiekimo ministerija dalyvauja Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) ir jos rėmuose veikiančios darbo grupės veikloje, teikia pasiūlymus dėl prioritetinių rinkų nustatymo, dalyvauja bendruose išvažiuojamuosiuose valstybės institucijų ir verslo atstovų misijose į prioritetines rinka.

Atstovavimas užsienyje

Šiuo metu Susisiekimo ministerija turi transporto atašė Kinijos Liaudies Respublikoje, Kazachstano Respublikoje ir Rusijos Federacijoje

Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje

Susisiekimo ministerija viena arba kartu su jos valdymo sričiai priskirtomis valstybės įstaigomis atstovauja Lietuvos Respublikos interesus šiose tarptautinėse organizacijose:

•Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)

•Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)

•Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)

•Europos civilinės aviacijos konferencija (ECAC)

•Europos saugios oro navigacijos organizacija (EUROCONTROL)

•Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)

•Tarptautinė tarpvalstybinio geležinkelių transporto organizacija (OTIF)

•Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD)

•Tarptautinis transporto forumas (ITF)

Lietuvos Respublikos interesai taip pat atstovaujami šiuose tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmuose:

•Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinis geležinkelių projektas (TER)

•Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinės šiaurės-pietų automagistralės projektas (TEM)

•Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos darbo grupės

•Europos palydovinių ryšių organizacija (EUTELSAT)

Susisiekimo ministerija kaip institucija pagal kompetenciją taip pat dalyvauja šiuose tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmuose:

•Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT)

 •Regioninė ryšių sandrauga (PCC)

•Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystė (NDPTL)

Dalyvavimas pasiruošimui Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO)

Susisiekimo ministerija prisideda įgyvendinant  Vyriausybės 5 prioriteto „Europos Sąjungos, užsienio politikos ir šalies gynybos ir saugumo stiprinimas“ 5.4 prioritetinę kryptį „Sklandus pasirengimas Lietuvos narystei EBPO“. Pagal kompetencija yra dalyvaujama Skaitmeninės ekonomikos politikos komitete (CDEP) ir Tarptautiniame transporto forume (ITF).

Ministerija, siekdama užtikrinti sklandų Lietuvos stojimo į EBPO procesą, kartu su kitomis valstybės institucijomis įgyvendina EBPO Viešojo valdymo politikos peržiūros, Ekonomikos apžvalgos politikos peržiūros  ir Valstybės valdomų įmonių politikos peržiūros rekomendacijas.

 

Informaciją patalpino: Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-11-28