Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Apie sektorių

Elektroninių ryšių sektoriaus plėtra

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje elektroninių ryšių veiklos reguliavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, kuriame reglamentuojami visuomeniniai santykiai, susiję su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeniniai santykiai, susiję su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Viešasis fiksuotasis  telefono ryšys

Viešasis fiksuotojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.
Viešosios fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
Teisę verstis viešojo fiksuotojo telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimo veikla, 2019 metais turėjo 34 ūkio subjektai.

Viešasis judrusis telefono ryšys

Viešasis judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.
Viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos - viešosios telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
Teisę verstis viešojo judriojo ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimo veikla, 2019 m. duomenimis, turėjo 15 ūkio subjektų.

Plačiajuostis ryšys
Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

GALILEO programa

GALILEO yra Europos pasaulinė navigacinė palydovinė sistema, sudaranti galimybę teikti paslaugas dėl tikslaus objektų nustatymo. Vartotojui bus suteikta galimybė nustatyti objekto poziciją naudojant visus turimus palydovus. Dvigubo radijo dažnio standartas leis metro tikslumu nustatyti objekto vietą realiu laiku. Tokia civilinė sistema yra beprecedentinė ir užtikrins paslaugų teikimą įvairiomis sąlygomis per kelias sekundes informuodamas vartotoją apie norimo objekto vietą. GALILEO sudarys sąlygas saugumui užtikrinti.

GALILEO programos nauda Europai. Europai GALILEO programa reikalinga, nes Europoje nėra jokio analogo Jungtinių Amerikos Valstijų sukurtai Pasaulinio pozicionavimo sistemai (GPS) bei Rusijos GLONASS sistemai. Tačiau abi šias sistemas kontroliuoja karinės struktūros, todėl  abejojama dėl ryšio nepertraukiamumo. Be to, abi sistemos (GPS ir GLONASS) nėra pritaikytos signalų perdavimui šiaurės Europoje.

Projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“

Projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas turėjo didelę reikšmę plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje. 
Kaimiškosios vietovės dėl mažo gyventojų tankumo, socialinių problemų ir iš jų kylančių minimalių finansinių pajėgumų, didelių ryšio infrastruktūros sukūrimo kaštų ir nedidelės pradinės komercinių plačiajuosčio ryšio ir interneto paslaugų paklausos dažniausiai nėra patrauklios komercinei veiklai. Tai dar labiau stiprina socialinę ir ekonominę kaimo ir miesto atskirtį.

Jau po pirmojo RAIN projekto etapo, kai spartusis internetas sujungė kaimų seniūnijas su savivaldybių centrais, kaimo vietovių gyventojai galėjo pajusti akivaizdžią šio ryšio tinklo naudą. Pirmojo infrastruktūros kūrimo nutolusiose vietovėse etapo RAIN išdavoje sukurta infrastruktūra kaimiškose vietovėse sudarė sąlygas teikti plačiajuosčio interneto paslaugas 330 mokyklų, 467 seniūnijose, plačiajuosčio interneto ryšys tapo prieinamas daugiau kaip 300 000 kaimiškųjų vietovių gyventojų.

2009 m. gruodžio mėn. pradėtas antrasis projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (RAIN-2) etapas, kurio metu vis daugiau kaimiškųjų vietovių gyvenviečių prijungiama prie šviesolaidinės infrastruktūros ir joms suteikiama galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu. RAIN-2 projektas įgyvendintas 2015 m. lapkričio 11 d.

Įgyvendinant projektą RAIN-2, nutiesti 5755 kilometrai šviesolaidinių kabelių linijų ir įrengta 3370 prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškų, įrengta savivaldybių lygmens tinklo infrastruktūra ir reikalingos tinklo ir paslaugų valdymo sistemos. Vykdant projektą RAIN-2 prie plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis. Šiuo metu RAIN tinklu operatoriams yra teikiama apie 2900 vnt. ryšio paslaugų. Pagrindiniai VšĮ „Plačiajuostis internetas“ klientai – TEO LT, AB, VĮ „Infostruktūra“,  AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Susisiekimo ministerija, įgyvendinusi RAIN-2 projektą, toliau vykdo Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014-2020 m. plane numatytas priemones, skirtas įgyvendinti ES ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytus sparčiojo plačiajuosčio interneto plėtros tikslus, kad iki 2020 m. visi gyventojai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu. 2018 metais inicijuotas Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas RAIN3. Projekto RAIN-3 įgyvendinimo metu plėtojama naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra baltosiose teritorijose, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir sparčiojo interneto ryšio paslaugų teikimo, statant ryšio bokštus ir tiesiant šviesolaidinių kabelių linijas. Minėtose teritorijose planuojama pastatyti apie 180 ryšio bokštų ir nutiesti apie 1465 km šviesolaidinių kabelių linijų, prijungiant pastatytus ryšio bokštus ir apie 430 esamų ryšio objektų.

Skaitmeninė televizija

2019 m. apie 679 tūkst. abonentų (t. y. apie 52 proc. visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis. Nors daugiausiai abonentų vis dar naudojasi kabelinės televizijos paslaugomis, tačiau jų dalis mažėja, o interneto protokolo technologijomis pagrįstos televizijos paslaugų abonentų skaičius auga – per 2019 m. šis skaičius išaugo 9,5 proc. ir sudarė 41,8 proc. visų mokamos televizijos abonentų.

Narystė tarptautinėse organizacijose

Lietuva yra Jungtinių Tautų specializuotų organizacijų, tokių kaip Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)Europos pašto ir telekomunikacijų konferencija (CEPT), valstybė narė. Susisiekimo ministerija, vykdydama įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas pašto ir ryšių sričių valdymo funkcijas ir įgyvendindama šiose srityse valstybės politiką, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir atstovauja Lietuvai telekomunikacijų ir pašto sritims skirtose konferencijose, siekdama plėtoti ir standartizuoti tarptautinę telekomunikacijų sistemą, palaikyti ryšius tarp įvairių tautų bei valstybių, plečiant telekomunikacijų ir pašto veiklą bei naujų informacinių technologijų įdiegimą.

Nuo 2009 m. liepos mėn. Lietuva atnaujino narystę Regioninėje ryšių sandraugoje (RRS) stebėtojo teisėmis.

Lietuvos atstovai taip pat dalyvauja Europos GNSS agentūros (angl. Global Navigation Satellite System)  valdymo organų ­– Saugumo akreditavimo valdybos (angl. Security Accreditation Board) ir Administracinės  valdybos (angl. Administrative Board) veikloje.

Saugumo akreditavimo valdyba užtikrina programų saugumo akreditavimą ir Galileo saugumo centro veikimą. Šiuo tikslu ji inicijuoja ir stebi saugumo procedūrų įgyvendinimą ir atlieka sistemos saugumo auditą, taip pat vykdo kitas užduotis, susijusias su  taikomųjų programų ir paslaugų palydovinės navigacijos rinkoje propagavimu, užtikrinimu, kad sistemų sudedamąsias dalis sertifikuotų atitinkamos, tinkamus įgaliojimus turinčios sertifikavimo įstaigos, taip pat svarsto klausimus dėl saugumo akreditavimo strategijos patvirtinimo, palydovų paleidimo ir kt. Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra vykdytų jai pavestą darbą ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, atsako už išteklių ir biudžeto klausimus, taip pat skiria vykdomąjį direktorių, tvirtina Agentūros kitų metų darbo programą, prižiūri Galileo saugumo centro veikimą, priima metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą bei perspektyvas ir išsiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir kt. Lietuvą minėtose GNSS institucijose atstovauja Susisiekimo ministerija.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-19