Apie sektorių

Lietuvos geležinkelių tinklas

Dabartinis bendras geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1868,8 km: iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1745,8 km, 1435 mm pločio vėžės – 123 km. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis, 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija, o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis. Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų.

Europos geležinkelių tinklo koridoriai

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kerta du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės-Pietų krypties koridorius Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas; IX Rytų-Vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir IXD Kaunas-Kaliningradas. Šie koridoriai buvo patvirtinti Europos transporto konferencijose Kretoje ir Helsinkyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jie tapo visos Europos transporto tinklo TEN-T dalimi. Europos transporto koridorius taip pat yra įtrauktas į AGC, CIM ir CIV linijų sąrašus (AGC – Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų, CIM – Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės, CIV – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės).

Infrastruktūra

Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra esminė sėkmingo darbo Europos geležinkelių sistemoje sąlyga. Prioritetas teikiamas geležinkelių infrastruktūros renovacijai ir modernizavimui tarptautiniuose transporto koridoriuose. Pagrindinis dėmesys plėtojant geležinkelių infrastruktūrą skiriamas Lietuvos geležinkelių techninei sąveikai su Europos geležinkeliais užtikrinti, šiuolaikiniams saugos ir aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti, geležinkelio kelių apkrovai ir traukinių važiavimo greičiui didinti, kombinuotiems vežimams skatinti.

Techninė sąveika su ES valstybių geležinkeliais

Siekiant pagerinti viso Lietuvos 1520 mm geležinkelių tinklo techninę sąveiką su kitų ES valstybių geležinkeliais ir išlaikyti esamą regioninę Baltijos valstybių geležinkelių sistemų techninę sąveiką, didelis dėmesys skiriamas techninės sąveikos direktyvų įgyvendinimui. Techninė sąveika – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam geležinkelių transporto eismui, kuris priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai.
Geležinkelių infrastruktūros projektavimas, modernizavimas ir statyba bei geležinkelių riedmenų konstravimas ir gamyba remiasi visoms ES šalims narėms privalomomis techninės sąveikos specifikacijomis (TSS), kurios taikomos Europos geležinkelių sistemoms. Šiuo metu galioja:

1520 mm  vėžės  ir europinės (1435 mm) vėžės pločio geležinkelių sistemų techninę sąveiką, taip pat kitų vėžės pločio sistemų Europos Sąjungos šalyse (graikiškos (1000 mm), ispaniškos (1688 mm), suomiškos (1524 mm) ir airiškos (1600 mm) sąveiką reglamentuoja 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje.

Šių ES teisės aktų nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus.

ES ir Lietuvos politika geležinkelių infrastruktūros klausimais

ES politika ir reikalavimai geležinkelių infrastruktūros plėtrai yra išdėstyti ES direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo),Transeuropinio geležinkelių tinklo (TEN) plėtojimo gairėse, 2011 m. ES Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas.“. Joms įgyvendinti reikalingos priemonės pateiktos Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programoje, Valstybės investicijų programoje (VIP).

Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta nuolat modernizuoti geležinkelių transporto infrastruktūrą, integruojant svarbiausias geležinkelių linijas į transeuropinius transporto tinklus (TEN-T). Lietuvos geležinkelių infrastruktūra savo techniniais parametrais turi prilygti ES šalių geležinkelių lygiui, tapti efektyvia Lietuvos multimodalinės transporto sistemos grandimi ir įgalinti teikti aukštos kokybės paslaugas.

Investiciniai projektai

Artimiausio laikotarpio prioritetai yra šie: Įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, modernizuoti transeuropinės reikšmės geležinkelio linijas, atnaujinti signalizacijos ir elektros tiekimo sistemas, rekonstruoti transeuropinių geležinkelio kelių ruožus, įrengti antruosius gelžinkelio kelius.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus tarptautinei veiklai užtikrinti, krovinių ir keleivių vežimams ir geležinkelių infrastruktūrai plėtoti, geležinkelių transporto eismo saugai bei paslaugų kokybei gerinti didelę reikšmę turi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl narystės tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų bei taisyklių taikymo.

1992 m. Lietuvos Respublika tapo Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) nare. 1995 m. Lietuvos Respublika, prisijungusi prie 1980 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), tapo Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) nare; nuo 2000 m., ratifikavusi atitinkamą susitarimą, Lietuvos Respublika dalyvauja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte; 2001 m. buvo ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC).

Pagrindiniai vykdomi intermodalinio transporto projektai yra: „Viking train“ kursuojantis maršrutu: Klaipėda–Minskas–Iljičiovskas/Odesa; „Vilnius Shuttle“ kursuojantis maršrutu: Klaipėda–Vilnius– Klaipėda; „Merkurijus“ kursuojantis maršrutu: Klaipėda/Kaliningradas–Vilnius–Minskas–Maskva; „Saulė“ kursuojantis maršrutu: Chongqing – Antverpenas, tranzitu per Šeštokus; „Šeštokai Express“ kursuojantis maršrutu: Varšuva – Šeštokai – Kena – Minskas – Smolenskas; „Baltijos vėjas“ kursuojantis maršrutu Paneriai – Kustanajus (Kazachstanas); pirmas kontreilerinis traukinys „Nemunas“ kursuojantis maršrutu Kaunas – Minskas. Informaciją apie vykdomus intermodalinio transporto projektus galite rasti čia .

Siaurukas

Lietuvos siaurasis geležinkelis (750 mm pločio vėžė) – unikalus kultūrinis paminklas – yra ilgiausias Europoje (68,4 km). Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėjo veikti 1895 metais, šiuo metu naudojamas kultūriniam turizmui, rekreacijai ir yra vienas patraukliausių paveldo objektų Aukštaitijoje. Siekiant išsaugoti, tinkamai jį prižiūrėti ir integruoti į regionines turizmo plėtros programas, 2001 m. gegužės 10 d. geležinkelio ruože Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai įkurta viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 475 pavedė Susisiekimo ministerijai nuo 2010 m. liepos 1 d. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.

Projektas „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“

Susisiekimo ministerija 2015 m. baigė įgyvendinti investicinį projektą „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra“.

  • Projekto tikslai: skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą Panevėžio miesto, Panevėžio bei Anykščių rajonų savivaldybėse, rekonstruojant bei turizmo reikmėms pritaikant siaurojo geležinkelio komplekso objektus.
  • Projekto uždaviniai: rekonstruoti bei viešojo turizmo reikmėms pritaikyti siaurojo geležinkelio komplekso objektus.

Šiam projektui finansuoti skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos iš specialiosios Ekonomikos ir konkurencingumo didinimo programos.

Projekto įgyvendinimo metu, keleivių patogumui buvo sutvarkyti peronai, mažoji architektūra, geležinkelio stotys, stočių prieigos, apšvietimas, sanitariniai įrenginiai ir kt. Visuomenės lankymui pritaikytos šios Aukštaitijos siaurojo geležinkelio turistinės erdvės: Panevėžio, Raguvėlės, Surdegio, Troškūnų, Anykščių stotys, kitos vietovės Anykštos hidrografiniame draustinyje, o Aukštaitijos siaurasis geležinkelis tapo tinkamesnis ir patrauklesnis kultūriniam turizmui. Tikimasi, kad tai padės padidinti lankytojų srautą, sukurti naujas darbo vietas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-10