Apie sektorių

Informacinė visuomenė – visuomenės dalis, kuri savo kasdienėje veikloje aktyviai naudojasi informacinės technologijomis. Tai –atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai visose veiklos srityse geba efektyviai naudotis šiuolaikinėmis IRT priemonėmis.

Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai – piliečių noras ir gebėjimas nuolat mokytis; mokymasis naudojantis priemonių ir būdų įvairovės (pvz., nuotolinis mokymasis) galimybėmis, nuotolinio darbo,  elektroninio verslo, elektroninių paslaugų sprendimais; elektroninis valdymas (elektroninė valdžia).

Informacinės visuomenės plėtra – vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų strateginių tikslų.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, taip pat Europos Komisijos 2012 m. gruodžio 18 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“ parengta Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“. Programa parengta taip pat atsižvelgiant į 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, ES Struktūrinės paramos 2014–2020 metų veiksmų programą.

Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ siekia nustatyti informacinės visuomenės plėtros tikslus ir uždavinius, kad būtų kuo daugiau naudojamasi informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis, pirmiausia internetu – labai svarbia ekonominės, socialinės ir kultūrinės veiklos priemone, kuria naudojantis galima teikti ir gauti paslaugas, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti savo nuomonę. Programos strateginis tikslas – pagerinti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos produktyvumą naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu ir 95 procentai įmonių naudotų spartųjį internetą. Programos įgyvendinimu siekiama:

  • mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai ir visapusiškai naudotųsi IRT;

  • kurti technologiškai pažangias, gyventojų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti paslaugų gavėjus jomis naudotis;

  • puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą, kuriant visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas;

  • skatinti IRT panaudojimą verslo plėtrai;

  • užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti interneto paslaugų naudojimą;

  • užtikrinti saugios, patikimos, sąveikios šalies IRT infrastruktūros plėtrą. 

Gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. asmeninius kompiuterius mieste ir kaime namuose turėjo 70,5 proc. namų ūkių (2015 m. – 67,6 proc.), prieigą prie interneto turėjo – 71,1 proc. namų ūkių (2015 m. – 68,3 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, naudojimosi internetu rodikliai priklauso nuo socialinių ir geografinių veiksnių:

  • Gyventojų amžiaus. Pagrindiniai interneto naudotojai jauni žmonės. 2016 m. 16–24 metų amžiaus grupėje internetą naudojo 99,4 proc., 25–34 m. amžiaus grupėje – 95,8 proc., 35–44 m. amžiaus grupėje – 88,8 proc. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmonių (65–74 m.), besinaudojančių informacinėmis technologijomis skaičius padidėjo nuo 14,8 proc. 2013 m. iki 26,1 proc. 2016 m.

  • Gyvenamosios vietos. 2016 m. mieste internetą turėjo 77 proc. (2015 m. – 70,6 proc.), kaime – 65 proc. (2015 m. – 62,7 proc.) namų ūkių.

  • Gyventojų specialių poreikių. Informacija, teikiama internetu, turi atitikti specialius prieinamumo standartus, kad galėtų būti naudojama žmonių su specialiais poreikiais.

Elektroninio verslo ir elektroninės prekybos plėtra

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (prekėms ar paslaugoms pirkti ar parduoti) naudojo 36 proc. įmonių (2013 m. – 35,8 proc.). 2014 m. 27,2 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu, o 19 proc. gavo užsakymų (2013 m. – atitinkamai 24,6 proc. ir 19 proc.) (procentas nuo visų įmonių).

2015 m. 73,6 proc. įmonių turėjo interneto svetaines (2014 m. – 74,5 proc.), kuriose 50,4 proc. įmonių skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus (2014 m. – 43,5 proc.), 20,3 proc. įmonių teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus (2014 m. – 20,2 proc.), 20 proc. įmonių informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo (2014 m. – 19,8 proc.).

Vis daugiau gyventojų internete užsisako prekes ar paslaugas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius metus prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams pirko ar užsisakė 31,8 proc. visų 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (2014 m. – 26 proc.).

Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra

2016 m. 95,7 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigų) internete teikė informaciją apie veiklą ir teikiamas paslaugas (2014 m. – 94,4 proc.), 72,2 proc. įstaigų sudarė galimybę parsisiųsti įvairias formas (2014 m. – 69,4 proc.), 26,6 proc. įstaigų sudarė galimybę grąžinti užpildytas formas (2014 m. – 23,8 proc.), 33,4 proc. įstaigų sudarė galimybę atlikti administracines paslaugas elektroniniu būdu, t. y. suteiktos paslaugos be popierinių procedūrų (2014 m. – 27,2 proc.) ir 18,5 proc. įstaigų automatiškai (be atskiro prašymo) teikė tam tikras socialinio ar ekonominio pobūdžio paslaugas, teikiant paslaugą naudojo ankstesnę registraciją ir turimus duomenis (2014 m. – 15,4 proc.).

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-30