Apie sektorių

Lietuvos kelių tinklas

Atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę reikšmę, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Šių kelių iš viso yra daugiau kaip 84 tūkst. km.  Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja bei jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos regioninės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) ir valstybės įmonė „Automagistralė“ (įsikūrusi Vievyje). Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Viešieji vietinės reikšmės keliai (ir gatvės) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Valstybinės reikšmės kelių tinklas

Bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis – 21249 km, iš jų:

  • magistralinių kelių – 1750 km;

  • krašto kelių – 4926 km;

  • rajoninių kelių – 14574 km.

    Valstybinės reikšmės automobilių keliuose yra:

  • E kategorijos kelių 1 639 km

  • automagistralių 309 km.

Europos kelių tinklo koridoriai

1994 m. Kretoje surengtoje Europos šalių transporto ministrų konferencijoje buvo nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network (TEN) koridoriai:

  • Šiaurės–Pietų kryptimi: I koridorius (greitkelis VIA BALTICA ir geležinkelio linija RAIL BALTICA), jungiantis Taliną–Rygą–Saločius–Panevėžį–Kauną–Kalvariją–Varšuvą, ir jo šaka – I A koridorius (Talinas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas)

  • Rytų–Vakarų kryptimi: IX koridorius, IX B koridoriaus šaka (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir IX D koridorius (Kaunas-Kaliningradas)

Europinės reikšmės magistralės

  • E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha)

  • E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas)

  • E77 (Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius (Kaliningradas)–Varšuva–Krokuva–Budapeštas)

  • E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis)

  • E262 (Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezekne–Ostravas)

  • E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga–Klaipėda).

Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose

Iš viso 1502 vnt., iš jų:

  • gelžbetoniniai 1408 vnt.;

  • plieniniai 91 vnt.;

  • mediniai 3 vnt.

Kelių transportas 

Kelių transportas – tinkamiausia ir lanksčiausia transporto priemonė pristatyti krovinius į bet kurią paskirties vietą. Kelių transportu vežama apie 50% visų krovinių. Kelių transportas neabejotinai yra populiariausia keleivių susisiekimo priemonė. Šia transporto rūšimi vežama apie 97% visų keleivių.

Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Pagrindas plėtoti šį verslą, buvo su 34 Europos ir Azijos valstybėmis sudaryti tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje.

1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius bei krovinius, kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių. 2017 metų pradžioje Lietuvos vežėjai turėjo 5444 licencijas, suteikiančias teisę vežti keleivius ir krovinius, o transporto priemonių parką sudarė apie 42 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 39 tūkst. buvo krovininiai automobiliai.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-01-30