Pašto paslaugos yra esminė ryšių ir keitimosi informacija priemonė, jos vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuris padeda siekti Europos Sąjungoje socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslų. Pašto tinklams būdingi svarbūs teritoriniai ir socialiniai aspektai, dėl kurių visi gali naudotis esminėmis paslaugomis. Europos Sąjungos pašto rinkos (pašto korespondencija, siuntiniai ir greitojo pašto paslaugos) metinės pajamos paprastai siekia apie 94 mlrd. eurų – tai sudaro apie 1 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). Lietuvos pašto rinkos pajamos sudaro apie 0,3 proc. Lietuvos BVP.

Pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.

Pašto paslaugą gali teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę apie tai pranešimą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai nustatyta tvarka ir sąlygomis ir įtraukti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2017 m. birželio 30 dieną pašto paslaugos rinkoje iš viso veikė 62 ūkio subjektai, iš kurių realiai veiklą vykdė 53 ūkio subjektai, t. y. 84,1 proc. visų įrašytų į pašto paslaugos teikėjų sąrašą.

Pašto paslaugos naudotojų pagrindines teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos pašto įstatymasLietuvos Respublikos civilinis kodeksasLietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymasUniversaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės.

Universalioji pašto paslauga (toliau – UPP) – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams.

UPP sudaro:

- iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

- iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

- registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

- iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių, pristatymas ar įteikimas.

Universaliosios pašto paslaugos teikėjas

UPP teikėjas privalo užtikrinti visiems naudotojams vienodomis sąlygomis UPP nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas yra vienintelė įmonė, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. AB Lietuvos pašto visų akcijų savininkė yra valstybė. Valstybei įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises bendrovėje atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

2017 m. birželio 30 d. AB Lietuvos paštas turėjo 745 UPP teikimo vietų tinklą, kurį sudarė 606 stacionarieji paštai (miestuose – 189, kaimuose – 417), 19  stacionariems paštams priklausančių poskyrių (17 – miestuose, 2 – kaimuose), 120 kilnojamųjų paštų aptarnavimo vietų kaimuose.

AB Lietuvos paštas, siekdama užtikrinti naujų paslaugų, atitinkančių nuolat besikeičiančius rinkos poreikius, teikimo galimybes, gyventojams, verslo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms teikia pašto, kurjerių, finansinio tarpininkavimo ir kitas patrauklias, kokybiškas ir prieinamas paslaugas.

Narystė tarptautinėse pašto organizacijose

Lietuvos Respublika yra Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) narė. 2008–2012 m. Lietuvos Respublika buvo PPS Administracinės Tarybos narė.

Lietuvos Respublika yra ir Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) narė. Pašto klausimus nagrinėja CEPT Europos pašto reguliavimo komitetas (CERP).

AB Lietuvos paštas atstovauja Lietuvai pagrindinėse tarptautinėse pašto organizacijose, kurios vienija kaimyninių šalių paštus ir viso pasaulio pašto operatorius: Pasaulinėje pašto sąjungoje (PPS), Europos pašto operatorių asociacijoje „PostEurop“, Baltijos šalių paštų sąjungoje (BPS), Tarptautinėje pašto korporacijoje, Šiaurės šalių paštų sąjungos ir BPS Paslaugų kokybės gerinimo komitete.

AB Lietuvos paštas naudojasi Tarptautinės pašto korporacijos kuriamais produktais: REIMS (atsiskaitymų už tarptautinį paštą sistema), EPG (e. siuntinių grupė), UNEX (pašto siuntų pristatymo kontrolės sistema).

Aktualijos

Vadovaujantis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje liberalizuota pašto rinka. Tai reiškia, kad kitiems pašto paslaugos teikėjams nėra pareigos korespondenciją iki 50 g pristatyti 2,5 karto brangiau, nei tai daro valstybės valdomas Lietuvos paštas.

Naujajame Pašto įstatyme patikslintos sąvokos – visi pašto paslaugas teikiantys asmenys vadinami pašto paslaugos teikėjais, patikslintos valstybės institucijų funkcijos – ne Vyriausybė, o Ryšių reguliavimo tarnyba pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina UPP didžiausius tarifus.

Siekiant vienodinti konkurencines sąlygas visiems pašto paslaugas teikiantiems asmenims, dideliais kiekiais siunčiamos pašto siuntos nėra laikomos UPP. Tokia praktika egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir suteikia galimybę UPP teikėjui daugiau galimybių konkuruoti ir nustatyti konkurencingą paslaugos kainą verslo klientams. Atsižvelgiant į egzistuojančią praktiką, dideliu kiekiu yra laikoma, kai vienas siuntėjas per 1 mėnesį pateikia siųsti 1000 ir daugiau korespondencijos siuntų arba 250 ir daugiau pašto siuntinių.

AB Lietuvos paštui, kuris šiuo metu yra vienintelis įpareigotas UPP teikėjas Lietuvoje ir yra daug investavęs į pašto tinklo sukūrimą, vadovaujantis ES direktyva, yra suteiktas laikotarpis investicijoms susigrąžinti. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti UPP nenutrūkstamą teikimą, Lietuvos paštas yra paskirtas UPP teikėju iki 2019 m. gruodžio 31 d.

UPP teikėjas privalo pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams, Vyriausybė įpareigojama patvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.

Atsižvelgiant į vartotojų skundus dėl į jų pašto dėžutes metamos neadresuotosios reklamos, Pašto įstatyme numatyta, kad jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės turėtų nurodyti, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Vartotojai, gavę nepageidaujamą reklamą, turėtų kreiptis atitinkamai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Šių institucijų surašytų protokolų pagrindu pažeidimus nagrinės ir sankcijas taikys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

AB Lietuvos paštas

J. Jasinskio g. 16, 03500 Vilnius
Tel. 8 700 55400
Faks. (8 5) 216 3204
El. p. info@post.lt
 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

Mortos g. 14, 03219 Vilnius
Tel. (8 5) 210 5633  
Faks. (8 5) 216 1564
El. p. rrt@rrt.lt
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-10-04