Transporto aplinka ir pavojingųjų krovinių vežimas

Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas

Transporto sistemos plėtra – dabarties ir ateities kartų gerovės užtikrinimas, turintis įtakos ne tik laisvam prekių judėjimui, energijos vartojimui, bet ir aplinkai, žmonių sveikatai, saugai ir komfortui. Todėl plėtojant transportą kartu turi būti sprendžiamos ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo problemos.

Viena iš sričių, galinčių neigiamai įtakoti aplinką, žmonių sveikatą bei saugą yra pavojingųjų krovinių vežimas. Atsižvelgdama į vis didėjančias pavojingųjų krovinių vežimo apimtis ir siekdama užtikrinti šios rūšies krovinių vežimo saugą, Lietuvos Respublika prisijungė prie visų transporto rūšių, išskyrus vidaus vandenų, tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas:

  • Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR);

  • Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“;

  • Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“;

  • Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, sudarytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, 18 priedas „Saugus pavojingų krovinių vežimas oru“ ir Techninės saugaus pavojingų krovinių vežimo oru instrukcijos, papildančios Čikagos konvencijos 18 priedą;

  • Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas (IMDG kodeksas) ;

  • Tarptautinis laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas (IBC kodeksas);

  • Tarptautinis laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (IGC kodeksas).

Lietuvoje priimtas Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių ir geležinkelių keliais, dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymą, susisiekimo ministro įsakymai dėl pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų mokymo ir egzaminavimo, dėl mokytojų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, atestavimo, dėl mokymo įstaigų atitikties vertinimo bei kiti teisės aktai.

Įgyvendindama Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių ir geležinkelių keliais patikrinimų tvarkos aprašo“, kuris reglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimo patikrinimus ne tik automobilių ir geležinkelių keliuose, bet ir susijusiuose įmonėse.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas Lietuvos transporto sektoriuje

Europos Sąjungos transporto sektoriaus vizija iki 2050 m. pristatyta 2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos komunikate „Baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (toliau – Transporto baltoji knyga), kurioje nustatyti transporto sektoriaus plėtros prioritetai ir vystymo kryptys. Pagrindiniai tikslai, susiję su transporto sektoriaus „dekarbonizavimu“ yra iki 2030 m. įprastiniais degalais varomų automobilių naudojimą miestuose sumažinti perpus, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose tokių automobilių nebeliktų. Bendrai iki 2050 m. yra siekiama sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį transporto sektoriuje 60 proc., palyginti su 1990 m.

Transporto baltosios knygos tikslai ir uždaviniai inkorporuoti į Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą (toliau – NSPP), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“. Su ŠESD mažinimu susietas programos tikslas –  didinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriam pasiekti numatyti tokie uždaviniai: ekonominėmis administracinėmis priemonėmis skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje, ugdyti darnaus judumo kultūrą, skatinti visuomenę efektyviai vartoti ir taupyti transporte vartojamą energiją, stiprinti tam reikalingus įgūdžius, didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką, mažinti transporto sistemos neigiamą poveikį aplinkai ir kt.

Šiems uždaviniams įgyvendinti numatomos šios priemonės: geležinkelių elektrifikavimas; intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimas; viešųjų logistikos centrų infrastruktūros diegimas; skatinimas miestus parengti ir įgyvendinti darnaus judumo mieste planus; užtikrinti miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumą ir didesnę jų sąveiką su privačiu transportu (miestai, turintys kombinuotas viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas (Park&Ride) ar kitų automobilių statymo sistemas, visą keleivinį transportą apimančios informacinės sistemos sukūrimas); skatinti dviračių transporto infrastruktūros plėtrą miestuose: kurti vientiso dviračių tinklo sistemas, integruoti dviračių transporto infrastruktūrą į bendrą transporto sistemą, siekti, kad pėsčiųjų ir dviračių tinklo plėtra būtų patraukli ir saugi jos naudotojui (dviračių takai penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šalia valstybinės reikšmės kelių nutiesti nauji izoliuoti pėsčiųjų ir dviračių takai); skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti ITS sprendimus (įsigytos ekologiškos viešojo transporto priemonės, įdiegtos viešojo transporto pirmumo skatinimo sistemos); mažinti neigiamą tranzitinių srautų poveikį miestų transporto sistemoms, plėtoti ir modernizuoti miestų ir miestelių aplinkkelius; ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje (komercinio transporto elektroninės mokesčių sistemos įdiegimas, atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą); ugdyti darnaus judumo kultūrą, skatinti visuomenę efektyviai vartoti ir taupyti transporte vartojamą energiją, stiprinti tam reikalingus įgūdžius (naujų vairuotojų, išklausiusių ekologiško vairavimo mokymo kursą, parengimas); didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką (objektų (sankryžų, pėsčiųjų perėjų) apšvietimo įrenginių, turinčių vėjo turbinas, saulės plokštes ir akumuliatorius, įrengimas, viešų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas, naujos kartos dyzelinių traukinių įsigijimas, naujos kartos elektrinių traukinių įsigijimas); ir kt.

Lietuvoje taip pat įgyvendinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“, kuri perkelia Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos politiką, tikslus ir uždavinius, ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą ir jame nustatytus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos specialiuosius ir bendruosius tikslus ir uždavinius iki 2020 metų ir įgyvendina plane nustatomas (kasmet atnaujinamas) transporto sektoriaus priemones, tokias kaip asfaltuoti rajoninės reikšmės automobilių kelius, didinti valstybinių kelių tinklo dalį, kurią sudaro asfaltuoti keliai; tiesti miestų ir miestelių aplinkkelius; įgyvendinti geležinkelių pagrindinių transporto koridorių elektrifikavimo projektus; parengti elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtros ir elektromobilių įkrovimo stotelių planus, magistraliniuose keliuose įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles ir kt.

Energijos vartojimo efektyvumas ir biodegalai transporte

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas uždavinys iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energijos (toliau – AEI) dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.

Siekiant šio tikslo, Lietuvoje yra įteisintas privalomas biodegalų maišymas į tradicinius degalus. Teisės aktuose nustatyta, kad į dyzeliną privaloma įmaišyti 7 proc. riebalų rūgščių metilo esterio (toliau – RRME), išskyrus žiemos laikotarpį (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į A1 ir A2 klasės dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Į benziną privaloma įmaišyti 5 proc. etanolio visus metus (teisės aktai leidžia privalomąją dalį didinti iki 10 proc.).

Siekdamas įpareigoti perkančiąsias organizacijas perkant kelių transporto priemones įvertinti transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-100 „Dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašą, kurio vadovaujantis įsigyjamos mažiausiai taršios transporto priemonė.

Triukšmo valdymas ir prevencija

Susisiekimo ministerija, kartu su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą ir kitus  triukšmo valdymą ir prevenciją reglamentuojančius teisės aktus.

Susisiekimo ministerija, vykdydama 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus, 2012 m. atliko pagrindinių kelių, kuriais per metus pravažiuoja daugiau nei 6 milijonai transporto priemonių ir geležinkeliams, kuriais pravažiuoja daugiau nei 30 000 tūkstančių traukinių, strateginį triukšmo kartografavimą (parengti ir patvirtinti strateginiai triukšmo žemėlapiai, kurie buvo suderinti su Triukšmo prevencijos taryba ir patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3-785 „Dėl Strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo“). Strateginiai triukšmo žemėlapiai skelbiami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (http://www.lakd.lt) ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (http://www.vgi.lrv.lt). Vadovaujantis šių triukšmo žemėlapių duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos sudarė veiksmų planus triukšmo mažinimui nustatytuose ruožuose.

Minėti strateginiai triukšmo žemėlapiai bus atnaujinti 2017 m., o pagal jų rezultatus bus sudaryti ir patvirtinti nauji triukšmo mažinimo veiksmų planai.

Transporto ir jo infrastruktūros pritaikymas specialiųjų poreikių turinčių žmonių reikmėms

Prieinamumas yra vienas iš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos bendrųjų principų. Šios Konvencijos 9 straipsnis nustato, kad Konvencijos Šalys imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems prieinamumą lygiai su kitais asmenimis.

Transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Visų transporto rūšių prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms taip pat reglamentuoja šie Europos Sąjungos reglamentai, kurie yra privalomi ir Lietuvoje:

1) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru;

2) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų;

3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004;

4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.

Šiuose reglamentuose, kurie yra privalomi vežėjams, kelionių organizatoriams, bilietų pardavėjams, uostų ar oro uostų valdytojams, nustatoma, kokias teises keliaudami turi specialiųjų poreikių turintys žmonės, kokios pagalbos jie gali tikėtis, kokias kompensacijas gali gauti, kaip yra perduodama informacija apie keliaujančius specialiųjų poreikių turinčius žmones ir pan.

Minėtais reglamentais pagal kompetenciją vadovaujasi visos susisiekimo ministro valdymo srities įmonės ir bendrovės, teikiančios susisiekimo paslaugas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-403 „Dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo“ patvirtino Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovą (toliau – Vadovas), kurio tikslas – nustatyti SPTŽ susisiekimo kelių, geležinkelių, oro ir vandenų transportu, taip pat kelių transportu miestuose ir gyvenvietėse gerinimo kryptis. Šiuo įsakymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įpareigojo bendrovę AB „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonę Lietuvos oro uostai, bendrovę AB „Smiltynės perkėla“ ir valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją vadovautis Vadovu pritaikant transporto infrastruktūrą ir teikiant paslaugas SPTŽ.

Artimiausi planai pritaikant transporto sektorių SPTŽ reikmėms – NSPP įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų plane numatyta skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti ITS sprendimus. Šiam tikslui pasiekti numatytos priemonės: darnaus judumo sistemų kūrimas ir priemonių diegimas, vietinio susisiekimo ir miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, tolimojo ir tarpmiestinio transporto pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia ir dviračiams vežti, kurioms numatyta skirti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Šios priemonės prisidės prie SPTŽ judumo gerinimo. Vykdydamas darnaus judumo sistemų kūrimo ir priemonių diegimo priemones, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108(1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“ patvirtino Darnaus judumo mieste planų rengimo gaires (toliau – Gairės), kuriomis siekiama reglamentuoti darnaus judumo mieste planų rengimo etapus ir tvarką. Viena iš Gairių dalių yra „Transporto sistemos visuotinimas ir SPTŽ įtrauktis“. Vadovaujantis darnaus judumo mieste planu, bus galima gauti finansavimą infrastruktūros ir viešojo transporto pritaikymo SPTŽ projektams įgyvendinti. Pažymėtina, kad savivaldybės (organizatoriai) sudarė darnaus judumo mieste planų komitetus, į kuriuos įtraukė ir nevyriausybinių institucijų (tarp jų ir žmones su negalia vienijančių organizacijų) atstovus. Įgyvendinant vietinio susisiekimo ir miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo priemones, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), yra numatyti specialūs reikalavimai SPTŽ poreikius atitinkančiai infrastruktūrai (naujai įsigyjamose ekologiškose viešojo transporto priemonėse žmonių neįgaliojo vežimėlyje įlaipinimas / išlaipinimas turi būti užtikrintas per šonines duris, keleivių įlipimo / išlipimo laiptų ar grindų briaunos turi būti pažymėtos ryškiu kontrastiniu žymėjimu, įrengtos informavimo priemonės klausos ir regos negalią turintiems keleiviams (vaizdinės ir garsinės). Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis planuojama įsigyti apie 120 tokių naujų reikalavimus atitinkančių viešojo transporto priemonių.

Įsakymu yra patvirtinta priemonė „Viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“, pagal kurią Europos regioninės plėtros fondo lėšomis numatyta finansuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų pritaikymą SPTŽ. Galimi pareiškėjai šiai priemonei įgyvendinti yra privatūs vežėjai.

Taip pat vykdant transporto infrastruktūros plėtros ar rekonstrukcijos projektus kartu yra įgyvendinami ir techniniai sprendiniai, skirti infrastruktūrai pritaikyti SPTŽ. Šiems projektams taip pat skiriama Europos Sąjungos parama iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.

Krizių prevencija

Viena svarbiausių nekarinio bendradarbiavimo NATO sričių yra ekstremalių situacijų planavimas, kurio tikslas – užtikrinti civilinių išteklių panaudojimą Aljanso karinėms ir reagavimo į krizes operacijoms vykdyti, ekstremaliais atvejais teikti paramą šalies valdžios institucijoms, siekiant apsaugoti civilius gyventojus. Visa tai sujungia Vyriausiasis civilinių ekstremalių situacijų planavimo komitetas (SCEPC), kuris koordinuoja devynias pavaldžias civilinių ekstremalių situacijų planavimo valdybas ir komitetus, iš kurių net keturiuose susisiekimo ministerijai priskiriama veikla pagal vykdomą valstybės politiką transporto, pašto ir ryšių (telekomunikacijų, radijo ir televizijos) srityse.

Susisiekimo ministerija dalyvauja rengiant ir įgyvendinant krizių prevencijos bei krizių valdymo politiką, palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis. Krizių valdymas gali būti suprantamas dvejopai:

  • plačiąja prasme krizių valdymas bei jų prevencija – tai tarptautinių ginčų sprendimas taikiomis priemonėmis, gerų kaimyninių santykių plėtra. Krizių valdymas užima svarbią vietą NATO veikloje. Ministerija dalyvauja siekiant nacionalinės krizių valdymo sistemos integralumo bei suderinamumo su NATO;

  • siaurąja prasme krizių valdymas bei jų prevencija – tai įvairių krizinių situacijų, kylančių šalies viduje dėl ekonominių, politinių, socialinių ar gamtinių priežasčių, prevencija bei valdymas.

Susisiekimo ministro 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3-584 patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, nustatantis bendrą sistemą, reikalingą tinkamai pasirengti, organizuoti ir koordinuoti ministerijos administracijos padalinių, saugos tarnybų, ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, įstaigų prie ministerijos bei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises, veiksmus organizuojant gelbėjimo ir ekstremalių situacijų lokalizavimą ir padarinių švelninimo darbus.

 

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

J. Basanavičiaus g. 36, 03109 Vilnius
Tel. (8 5) 232 9600
Faks. (8 5) 232 9609
El. p. lakd@lakd.lt
 

Lietuvos transporto saugos administracija

Švitrigailos g. 42, 03209 Vilnius
Tel. (8 5) 278 5602
Faks. (8 5) 213 2270
El. p. ltsa@ltsa.lrv.lt
 

 

 

Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Linkmenų g. 26, 08217 Vilnius
Tel.  8 706 63 457
Faks. 8 706 63 466
El. p. info@lgf.lt

Policijos departartamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Saltoniškių g. 19, 08105 Vilnius
Tel. (8 5) 271 9731
Faks. (8 5) 271 9978
El. p. info@policija.lt

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

A. Goštauto g. 12, 01108 Vilnius
Tel. (8 5) 262 4141
Faks. (8 5) 261 4487
El. p. atom@vatesi.lt
 

Radiacinės saugos centras

Kalvarijų g. 153, 08221 Vilnius
Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. p. rsc@rsc.lt
 

Technikos priežiūros tarnyba

Naugarduko g. 41, 03227 Vilnius
Tel. (8 5) 213 1330
Faks. (8 5) 264 7150
El. p. tpt@tpt.lt
 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-12-01