Civilinė aviacija

Tarpukario laikotarpiu Kauno Aleksoto oro uoste nuolat leisdavosi SSRS–Vokietijos bendrovės „Deruluft“, vėliau „Lufthansa“ lėktuvai, skraidę maršrutais Karaliaučius–Maskva, Berlynas–Maskva bei Karaliaučius–Leningradas.

1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija Anglijoje užsakė du penkiaviečius „Percival Q 6“ lėktuvus. 1938 m. rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną. Rugsėjo 3 d. surengtas jo inauguracinis skrydis į pajūrį, o rugsėjo 5-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos civilinės aviacijos oro linija ir atlikti du reisai į Palangą.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko vasaros laiku), pakilę iš Niujorko Floyd Benneto aerodromo, lietuviai (JAV piliečiai) lakūnai S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu ,,Lituanica“ perskrido Atlanto vandenyną ir liepos 17 d. 0 val. 36 min.(Berlyno laiku) žuvo tuometinėje Vokietijoje, Soldyno apylinkėse. Iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. jie nuskrido 6411 km. Pagal skridimo nuotolį lietuviai pasiekė antrą pasaulyje rezultatą ir ketvirtąjį - pagal išbūtą ore laiką. Pasaulio aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausių.

1939 m. vėl pradėta reguliariai skraidyti maršrutu Kaunas–Palanga. 1938–1939 m. atlikta 216 reisų, kurių metu pervežti 764 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Lietuvos lėktuvai 1939–1940 m. skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.

1944–1990 metais Lietuvos oro transportas buvo pavaldus TSRS Civilinės aviacijos ministerijai. Jos vykdyta politika draudė skraidyti į užsienio valstybes, tačiau devintajame dešimtmetyje iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostų pakilę lėktuvai pasiekdavo daugiau nei 40 miestų įvairiuose TSRS regionuose (Alma Atą, Novosibirską, Tbilisį, Taškentą, Jerevaną ir kt.). Minėtuoju laikotarpiu Lietuvos civilinės aviacijos valdybos lėktuvų parką sudarė reaktyviniai lėktuvai TU–134, JAK–42, JAK–40, turbopropeleriniai An–24 ir An–26, propeleriniai An–2 bei sraigtasparniai Ka–26.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, „Aeroflotui“ priklausę lėktuvai atiteko įkurtoms valstybinėms aviakompanijoms „Lietuvos avialinijos“ ir „Lietuva“. 1991 m. Vilniuje nusileido „Lietuvos avialinijų“ išsinuomotas 105 vietų Boeing 737–200. 1991 m. gruodžio 21 d. šis laineris iš Vilniaus pakilo pirmajam tarptautiniam skrydžiui į Kopenhagą.

1992–1993 m. sostinę oro keliai sujungė su Londonu, Paryžiumi, Stokholmu, Amsterdamu, Frankfurtu, Kauną – su Praha, Budapeštu ir kitais Europos miestais. Lietuva įstojo Tarptautinę oro vežėjų asociaciją IATA - tai reiškė tarptautinį pripažinimą bei teisę parduoti bilietus į bet kurios aviakompanijos reisus į bet kurią pasaulio valstybę. „Lietuvos avialinijų“ ir „Lietuvos“ skrydžių tvarkaraščiai buvo įtraukti į pasaulinę kompiuterinę bilietų rezervavimo ir pardavimo sistemą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-20