Elektroniniai ryšiai

1839 m. per Lietuvos teritoriją buvo nutiesta tuo metu ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija Sankt Peterburgas–Varšuva. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, ir Kaune, Žaliakalnyje, įrengti pirmieji Lietuvos teritorijoje telegrafo punktai. XIX a. penktąjį dešimtmetį nutiestos telegrafo linijos Ryga–Liepoja–Palanga–Klaipėda ir Klaipėda–Tilžė–Karaliaučius. Tobulėjant technologijoms, 1854 m. Marijampolėje, o 1855 m. Kaune įrengtos naujojo Sankt Peterburgo–Varšuvos elektromagnetinio telegrafo stotys. Šią liniją pratęsus iki Virbalio, ji susijungė su Vakarų Europos telegrafų tinklu.

Praėjus 6 metams nuo telefono išradimo (1876 m.) Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis telefonas (1882): tarp kunigaikščio Oginskio ir grafų Tiškevičiaus bei Zubovo dvarų buvo nutiesta pirmoji telefono linija Kretinga–Plungė–Rietavas. Pirmosios telefono stotys įrengtos Vokietijai priklausiusioje Klaipėdoje (1888 m.; turėjo 23 abonentus), Vilniuje (1896 m.; 150 abonentų) ir Kaune (1904 m.; 110 abonentų). Nors prieš I pasaulinį karą bei jo metu telefono linijos buvo nutiestos Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Zarasų apskrityse, tačiau iš Lietuvos besitraukianti kaizerinė kariuomenė daugumą jų sugadino arba net nugriovė telefono stulpus.

Todėl vienu iš svarbiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės uždavinių 1918 metais buvo telefono tinklo plėtra. 1923 m. jau visi apskričių centrai turėjo telefono stotis ir tiesioginiais laidais galėjo susisiekti su didesniaisiais miestais. 1937 m. Lietuvoje (be Vilniaus krašto) veikė 508 telefono stotys, dauguma turėjusios po 10-20 numerių. 1939 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 25 786 telefono abonentai.

Praūžęs II-jo pasaulinio karo frontas iš esmės sunaikino visą esantį telekomunikacijų tinklą: buvo išgrobstyta aparatūra, išardytos magistralės. Ryšių tinklo atkūrimas Lietuvoje prasidėjo 1944 m. vasarą. Per dešimt metų (1944-1954) Lietuvos ryšininkams pavyko atstatyti visus karo audrų sugriautus linijų įrenginius, ir nuo tada visi apskričių centrai turėjo operatyvų telefono ryšį su sostine Vilniumi.

1960 m. prasidėjo intensyvus esamų telefono stočių technologijų keitimas į automatinę komutaciją. Gerokai padidėjo telefono abonentų skaičius. 1963 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Baltijos respublikose automatinė tarpmiestinė telefono stotis.

1992 m. prasidėjo šviesolaidinių kabelių era – buvo nutiesta pirmoji šviesolaidinių kabelių magistralė tarp Kauno ir Vilniaus. Ypač sparti modernizacija prasidėjo 1991-1992 m., kuomet šalyje pradėjo veikti pirmasis mobilusis ryšys (“Comliet”), buvo įkurta valstybės įmonė “Lietuvos telekomas” – nuo 1995 m. šalyje pradėtas diegti skaitmeninis fiksuoto ryšio tinklas.

1926 metų birželio 12 d. pirmoji radijo laidas pradėjo transliuoti Kauno (Žaliakalnio) radijo stotis – pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. Ši data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu. 

Pirmoji televizijos laida Lietuvoje buvo transliuota 1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus radijo ir televizijos stoties, kurioje buvo sumontuotas 15 kW galios televizijos siųstuvas, pastatytas 180 m aukščio antenos bokštas – pirmas bokštas, skirtas televizijos programoms transliuoti Lietuvoje. Televizijos laidos buvo matomos sostinėje ir artimiausiose apylinkėse 50 km spinduliu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-20