Apie sektorių

Tranzito ir logistikos sektoriaus pagrindinė veikla − formuoti valstybės politiką transporto tranzito ir logistikos, viešųjų logistikos centrų plėtros, pasienio kontrolės punktų plėtros, tarifų už naudojimąsi transporto infrastruktūra ir valstybės rinkliavų už įstaigų prie ministerijos teikimas paslaugas srityse.

Transporto tranzitas ir logistika. Transporto tinklai yra Europos bendrosios rinkos arterijos, rinkų konkurencingumo varomoji jėga. Lietuva, esanti Baltijos jūros regiono centre tarp Vakarų Europos ir Rytų šalių rinkų, nuo seno žinoma kaip tranzito ir logistikos paslaugų šalis. Mūsų šalies teritoriją kerta du tarptautiniai transporto koridoriai ir jų atšakos: Rytų–Vakarų kryptimi – IX transporto koridoriaus atšakos IXB ir IXD, Šiaurės–Pietų kryptimi – I transporto koridorius bei jo atšaka IA. Visa tai sudaro galimybę Lietuvai tapti svarbia grandimi globalioje transporto logistikos grandinėje, aptarnaujant Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų prekybos srautus, maksimaliai panaudojant atskirų transporto rūšių privalumus ir efektyvią jų sąveiką.

Lietuvos Respublikai logistikos šaka sukuria reikšmingą BVP dalį, todėl šiai sričiai valstybė skiria didelį dėmesį, skatina nuolatinį jos plėtojimą, aplinkos taršos mažinimą ir investicijas į autotransporto ir geležinkelių kelius, jūrų ir oro uostus, pasienio punktus, viešuosius logistikos centrus, miesto logistiką ir pažangiausią infrastruktūrą.

Viešieji logistikos centrai. Europos Sąjungos transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 metų geležinkeliu arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie yra vežami daugiau nei 300 km atstumu. Lietuva nuosekliai ir atsakingai įgyvendina šią politiką ir kaip numatyta Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje iki 2025 m., vykdo viešųjų logistikos centrų steigimo procedūras.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) strategiškai tinkamiausiose vietose steigiama po viešąjį logistikos centrą, kad būtų įgyvendinta darni sąveika tarp sausumos, oro ir vandens transporto rūšių. Vilniaus ir Kauno viešuosiuose logistikos centruose jau įrengti Vilniaus įvairiarūšis terminalas (VIT) ir Kauno įvairiarūšis terminlas (KIT). Kiekvieno viešojo logistikos centro steigimas ir vystymas planuojamas 50-300 ha teritorijoje, kur bus įsteigtas įvairiarūšis terminalas, sandėliai, sandėliavimo aikštelės, administraciniai pastatai, teikiamos muitinį, veterinarinį, fitosanitarinį tikrinimą atliekančių institucijų ir muitinės tarpininkų paslaugos.

Lietuvoje tokie projektai įgyvendinami pirmą kartą. Tikimasi, kad jų pagalba bus efektyviai išnaudojamos geležinkelių, kelių, vandens ir oro transporto galimybės, užtikrinta skirtingų transporto rūšių sąveika Europos transporto koridoriuose, sumažės transporto srautai magistraliniuose keliuose ir spūstys šalies miestų gatvėse.

  Vilniaus (VIT) Kauno (KIT)
Saugojimas: 1500 TEU 550 TEU
Pajėgumai: 100 000 TEU/metus 55 000 TEU/metus
Statyba:    
  • pradžia
2013.04.23 2013.07.03
  • pabaiga
2014 m. IV ketv. 2014 m. IV ketv.
Projekto preliminari vertė:    
  • bendra
38,4 mln. Eur 29,8 mln. Eur
  • ES fondų lėšos
26,2 mln. Eur 21,4 mln. Eur

Pasienio kontrolės punktai. Lietuvos valstybė bendradarbiauja su kaimyninėmis Baltijos jūros regiono šalimis ir siekia su jomis palaikyti gerus tarpusavio santykius. Bendras Lietuvos Respublikos valstybės sienos ilgis yra 1762 km (su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi). Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į Europos Sąjungą ir įsiliejus į Šengeno erdvę buvo panaikinta dokumentų kontrolė pasienyje su Lenkija ir Latvija, sustiprinta sienos ruožų apsauga su Baltarusija ir Rusija ir įsteigti 26 valstybės sienos perėjimo punktai.

Prie išorinių ES sienų esančių pasienio kontrolės punktų plėtra įgyvendinama vadovaujantis patvirtitu Valstybės investicijų projektų sąrašu, valstybės saugumo interesais, susitarimais su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, keleivių ir krovinių srautų per pasienio kontrolės punktus statistika.

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama jai pavestą funkciją užtikrinti sklandų patekimą į pasienio kontrolės punktus įdiegė Pasienio kontrolės punktų informacinę sistemą (toliau ­­– PKPIS) penkiuose pasienio kontrolės punktuose – Kybartų, Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo.

PKPIS paskirtis – sudaryti sąlygas registruotis kirsti valstybės sieną iš anksto internetu www.ltsiena.lt, www.ltborder.eu, valdyti PKPIS technines priemones (pakeliamus užtvarus, šviesoforus, informacines švieslentes, valstybinių numerių nuskaitymo įrenginius ir kt.), kurios PKPIS suformuotos virtualios eilės tvarka transporto priemones įleidžia į pasienio kontrolės punktą, taip pat PKPIS paslaugų vartotojams teikti su valstybės sienos kirtimu susijusią informaciją, valdyti transporto priemonių įleidimo į PKP, judėjimo PKP teritorijoje ir išleidimo iš PKP procesus.

Išankstinis eilės rezervavimas sudaro sąlygas sienos kirtimo laukti ne pasienyje, bet pasirinktoje vietoje arba keliones planuoti iš anksto ir tokiu būdu ženkliai sumažina fizines palaukimo eiles arba jas visai panaikina.  

Valstybės rinkliavos - privaloma įmoka už įstaigų prie Susisiekimo ministerijos (Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos saugios laivybos administracija, Valstybinė geležinkelio inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija ) teikiamas paslaugas (juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimas, taip pat jų perregistravimas ir kitos paslaugos). Valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas įstaigų teikiamas asmenims paslaugas.

Komisijos:

  • Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros komisija (veikla – nagrinėja klausimus susijusius su viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos užtikrinimu, teikia pasiūlymus susisiekimo ministrui dėl sprendimų priėmimo).
  • Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija (veikla − koordinuoja pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimą, teikia pasiūlymus, kaip ją keisti, svarsto pasienio kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo investicinius projektus, koordinuoja lėšų naudojimą šiems pasienio punktams statyti ir rekonstruoti, inicijuoja derybas, svarsto derybinių pozicijų projektus deryboms su kaimyninių valstybių kompetentingomis institucijomis dėl pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimo ir tarptautinių susitarimų projektus dėl pasienio kontrolės punktų plėtros).
Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-20