Apie sektorių

Lietuvos Respublikos vandens transportas

      Lietuvos Respublikos vandens transportas – viena iš Lietuvos Respublikos transporto šakų, jungianti į gamybinį, technologinį kompleksą įmones, institucijas ir organizacijas, vykdančias laivybą, uostų ir prieplaukų veiklą, vandens kelių priežiūrą ir tvarkymą bei kitas, susijusias su laivyba veiklas.

Lietuvos Respublikos vandens transporto valdymas

      Prekybinės ir saugios laivybos, vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą (administravimą) organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vykdo Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja jūrų ir vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.         

      Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato prekybinės ir saugios laivybos reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir ES teisės aktų, reglamentuojančių vandens transporto veiklą, saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo tvarką, leidžia privalomuosius teisės aktus.                   

      Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamentas įgyvendina vandens transporto valstybės strategiją ir politiką, koordinuoja vandens transporto veiklą, projektus, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose ir institucijose. Šias funkcijas vykdo minėto departamento Vandens transporto skyrius.        

Tiesioginiame Susisiekimo ministerijos pavaldume yra šios vandens transporto įstaigos ir įmonės:     

  • Lietuvos saugios laivybos administracija;         
  • VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;   
  • VĮ Vidaus vandens kelių direkcija;    
  • AB „Smiltynės perkėla“.                  

Lietuvos saugios laivybos administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus, kontroliuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse ir laivuose bei vykdo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse jai nustatytas funkcijas.

Jūrų transporto sektorius                  

      Jūrų transportą sudaro Lietuvos jūrų prekybinis laivynas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Šventosios valstybinis jūrų uostas ir AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo laivų aprūpinimo, laivų vilkimo ir kitas paslaugas teikiančios įmonės ir agentūros.

Lietuvos jūrų prekybinį laivyną sudaro šių laivybos kompanijų laivai:

AB „Limarko laivininkystės kompanija“ (6 laivai), AB „DFDS Seaways“ (10 keltų, iš jų 8 ro-pax, 2 ro-ro). Be šių pagrindinių laivybos kompanijų yra – laivų savininkai, kurie eksploatuoja vieną ar kelis jūrų laivus.

Detalūs Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro duomenys pateikti internetiniu adresu http://www.msa.lt/lt/papildomas-meniu/statistine-informacija_702/juru-laivu-registre-7f1r.html.

2017 sausio 1 d. duomenimis Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre yra įregistruotas jūrinis 101 laivas.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jo valdymas

      Uosto direkcija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 gegužės 14 d. nutarimu Nr. 192. Įregistruota 1991 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Uosto direkcijos steigėja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – SM).

      Uosto direkcijos valdymo organai yra Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (SM), kolegialus Uosto direkcijos valdymo organas – valdyba.

      Uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė. Uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus ir kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais.

     Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – pietrytinėje Baltijos jūros dalyje esantis neužšąlantis uostas, turintis gerai išvystytas susisiekimo komunikacijas (geležinkelis, keliai, oro transportas, vidaus vandenų kelias) su šalies miestais ir kaimyninėmis valstybėmis. Tai universalus giliavandenis uostas, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių ir priimti 13,8 m. grimzlės laivus. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 40,14 mln. t krovinių. Uostas dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus.

Šventosios valstybinis jūrų uostas

      2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, o 2009 metais priskyrė jam 15,33 ha valstybinės žemės sklypą ir 209,6 ha išorinės uosto akvatorijos. 2006 metais buvo priimtas Šventosios jūrų uosto įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai vykdyti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas. Tai buvo įteisinta 2010 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymu.

      Šventosios uostas yra nutolęs 35 km nuo Klaipėdos. Šiuo metu ieškoma galimybių įgyvendinti jo atstatymo darbus. Atstatytas Šventosios uostas priimtų mažuosius pramoginius laivus, jachtas, būtų sudarytos galimybės uostu naudotis vietos žvejams. Tai paskatintų Šventosios turizmo plėtrą.

Vidaus vandenų transportas

      Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Vidaus vandenų transportą sudaro vidaus vandenų keliai, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, vidaus vandenų transporto priemonės (laivai).

      Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių valdytoju paskirta VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija), kuri valdo,  tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, užtikrina juose garantinius matmenis.

      Bendras Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių ilgis – 920,3 km, iš jų 822 km yra valstybinės reikšmės ir 63,3 km vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių, apie 35* km (*ilgis būtų tikslinamas, juos priskiriant valstybinės arba vietinės reikšmės keliams) – perspektyviniams.

      Direkcija, vykdydama programą „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ 2016 m. navigacijos laikotarpiu eksploatavo (ženklino farvaterį, vykdė vagos valymo ir reguliavimo bunomis, hidrografinius darbus) 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, 2017 m.eksploatuojamų kelių ilgis nesikeis.

      Navigacijos laikotarpiu eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių farvateris ženklinamas navigaciniais ženklais. Šviečiančiais navigaciniais ženklais ženklinamas farvateris Kauno mariose nuo Kauno Algirdo Brazausko HE iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės -24 km, Nemuno upėje nuo Žalgirio arenos iki Kulautuvos - 20,5 km, Neries žiotyse 0,5 km nuo Smalininkų iki Atmatos žiočių - 113 km, Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir nuo Nidos iki valstybės sienos - 69,3 km, iš viso – 227,3 km.

      Nešviečiančiais navigaciniais ženklais ženklinama 166,8 km, o likusieji - tik nustačius tokį poreikį.

      Vidaus vandenų kelias Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Nidos ir Klaipėdos, iš viso 291,2  km (nuo Kauno iki Jurbarko – 99,9 km, nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių – 126 km, ir Kuršių mariose – 65,3 km) Jungtinių tautų Ekonominės komisijos Europai Vidaus transporto komiteto sprendimu įtrauktas į Europos svarbiausių vidaus vandenų tinklą ir priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliui E 41. Šis kelias Kuršių mariose ties Nida įsijungia į E 70 kelią (4 km kelio ruožas nuo valstybės sienos iki Nidos susijungia su E41 kelio atkarpa nuo Nidos iki Klaipėdos), kuriuo per Kaliningrado sritį (Rusiją) galima patekti į Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklą.

      Iš vietinės reikšmės eksploatuojamų (arba intensyviau naudojamų laivybai) vidaus vandenų kelių pažymėtini šie keliai: Juodkrantė – Dreverna 8,7 km ruožas Kuršių mariose (įsijungia į E 41 kelią), Šyšos upė 5 km (jungia Šilutės mažųjų laivų uostą su E41 keliu), Akmena-Danės upė 4,3 km Klaipėdos mieste, Galvės ežero 4 km maršrutas Trakuose. Kiti vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai dar nėra eksploatuojami.

Šiuo metu veikia įregistruoti šie vidaus vandenų uostai: Kauno žiemos uostas, Uostadvario uostas, Nidos keleivinis uostas, Pilies jachtų uostas (Klaipėdoje).

2017 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre:

73224 vidaus vandenų transporto priemonės, iš jų:

-  52023 nesavaeigiai pramoginiai laivai;

-  19763 pramoginiai, mažieji ir asmeniniai laivai;

-  896 burinės jachtos;

-  542 vidaus vandenų ir žvejybos laivai, plūduriuojančios priemonės ir plūduriuojantys įrenginiai;

-  9496  vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamieji varikliai.

Saugios laivybos užtikrinimas

      Laivybos kontrolę Lietuvos Respublikos jūrų ir vidaus vandenyse vykdo 2002 metais įsteigta BĮ Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija). Administracijos pagrindiniai uždaviniai – kontroliuoti kaip vykdomi tarptautiniai, ES teisės aktų ir LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai laivybos įmonėse, laivuose ir uostuose.

      Administracija vykdo LR jūrų laivų registro, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkančios įstaigos funkcijas. Administracija vertina Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kompetenciją, išduoda jiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus, akredituoja ir prižiūri juos rengiančias mokymo įstaigas.

       Administracija sudaro Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos hidrografinę nuotrauką, jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis.

      Administracija eksploatuoja 4 jūrinius švyturius – Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios. Administracija vykdo laivų eismo stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, siekiant identifikuoti potencialius pavojus saugiai laivybai, žmonėms ir aplinkai teikia su šia veikla susijusias paslaugas, eksploatuoja Nacionalinę laivų eismo stebėsenos informacinę sistemą (NLESIS), kuri yra sudėtinė Europos Sąjungos laivybos informacijos sistemos SafeSeaNet dalis.

      Administracija vykdydama jai pavestas funkcijas, siekia, kad laivai plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos reikalavimus. Tuo pačiu toliau siekiame nacionalinės teisės priemonėmis sudaryti Lietuvos laivybos įmonėms, jūrininkams ir kitiems dalyvaujantiems laivybos versle subjektams tinkamas sąlygas konkurencingumui didinti.                     

      Nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Administracijos buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, todėl nuo šios dienos Administracija vykdo anksčiau Inspekcijai priskirtas funkcijas, nustatytas LR vidaus vandenų transporto kodekse.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-06-30