BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Dėl Valstybinės saugaus eismo 2002-2004 metų programos vykdymo vertinimo išvadų

Data

2004 07 30

Įvertinimas
0

Valstybės kontrolė (VK) įvertino, kaip 2002-2003 m. buvo vykdoma Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais programa ir pažymėjo, kad 2002 metais žūvančiųjų skaičių sumažinti planuotais 4 proc., o 2003 metais – 5 proc. nepavyko. VK nuomone, tam įtakos galėjo turėti augantis Lietuvoje eismo intensyvumas bei sumažėjęs eismo pažeidimų užfiksavimas. Tai patvirtina ir Europos transporto ministrų konferencijos parengta ataskaita CEMT/CS/SR (2003). Eismo taisyklių pažeidimų 2002-2003 m. užfiksuota 8,9 proc. mažiau, nors didžioji dauguma eismo nelaimių įvyksta dėl nedrausmintų vairuotojų kaltės, o tai rodo susilpnėjusią saugaus eismo kontrolę. 2002 m. žuvusiųjų skaičius sumažėjo 1,3 %, o nuo 2001 iki 2003 m. išaugo 0,4%. Atkreiptinas dėmesys, kad  registruotų savaeigių transporto priemonių skaičius 2001 – 2003 m. Lietuvoje išaugo 15,9 proc., eismo intensyvumas – 6,11 proc. Taigi, atsižvelgiant į eismo intensyvumo padidėjimą bei įvertinus  žuvusiųjų skaičių, per metus tenkantį vienam milijonui transporto priemonių, žuvusiųjų skaičius 2002 m. sumažėjo 6,26 % lyginant su 2001 m., o 2003 m. sumažėjo 8,3 % lyginant su 2002 m. VK audito subjektu pasirinkta Susisiekimo ministerija (SM). Pažymėtina, kad už saugaus eismo programos įgyvendinimą atsakingos ir kitos institucijos, todėl šios programos auditas neatsispindi visos saugaus eismo situacijos. Be to, pačiai SM, kiek tai liečia šios programos įgyvendinimą, VK iš esmės jokių pretenzijų neturi. Kaip žinoma, saugaus eismo politikos šalyje įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Vyriausybės patvirtinta Saugaus eismo komisija, tačiau jos sprendimai nėra privalomojo pobūdžio kitoms už šios programos įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.  Iš esmės Saugaus eismo programa buvo finansuojama Kelių priežiūros programos lėšomis, o kitos institucijos jų skyrė minimaliai. Atsižvelgiant į šio finansavimo šaltinio pobūdį, daugiausia dėmesio buvo skirta inžinierinių saugaus eismo priemonių finansavimui, kurių įgyvendinimas yra  nepalyginamai brangesnis nei švietėjiška veikla. Beje, SM ir jai pavaldžios institucijos pernai skyrė šiai programai net 6 proc. daugiau lėšų, nei buvo numatyta, šios lėšos buvo paimtos net iš kitų programų. Susisiekimo ministerija ir šiemet aktyviai įgyvendina švietėjiškas priemones - organizuojami saugaus eismo seminarai, įsigytas mobilus automobilių saugos diržų efekto imitavimo įrenginys leidžia demonstruoti saugos diržų naudą įvairiuose Lietuvos miestuose. Nupirkta 30 000 vnt. vienkartinių alkoholio matuoklių antgalių, kurie perduoti Policijos departamentui, organizuojamos įvairios saugaus eismo akcijos.  Susisiekimo ministerija pasirengusi paremti bet kurią iniciatyvą, kuri padėtų skatinti eismo saugumą šalyje. SM Saugaus eismo departamentas išleido knygeles su Kelių eismo taisyklėmis bei kita eismo dalyviui svarbia informacija. Nupirkta ir perduota 300 komplektų Kelio ženklų ir ženklinimo plakatų, skirtų aiškinti Kelių eismo taisykles bendrojo lavinimo mokyklose.  Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas, Saugaus eismo komisijos 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu nutarta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Valstybinei saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programai parengti. Tuo tikslu susisiekimo ministro 2004 m. įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė, kuri įpareigota parengti minėtos programos projektą.  Šios programos kūrėjai atsižvelgs į valstybės kontrolierių rekomendacijas, darbo grupė numato jas nuosekliai įgyvendinti. Joje bus įvardytos inžinerinės bei techninės priemonės, kurios būtų susijusios su saugiu eismu, nustatytas naujos programos statusas pagal galiojančius teisės aktus, numatyti programos uždaviniai ir jų vertinimo kriterijai. Bus reglamentuota atskaitomybė ir atsakomybė už programos vykdymą visuose institucijų lygiuose.  Minėtos kompleksinės saugaus eismo gerinimo programos tikslas – numatyti prioritetines saugaus eismo gerinimo kryptis ir programos įgyvendinimo priemones iki 2010 metų, siekiant dvigubai sumažinti eismo įvykiuose žūstančiųjų skaičių. Tačiau, Susisiekimo ministerijos nuomone, norint įgyvendinti šią programą, pirmiausia būtina užtikrinti tinkamą jos priemonių finansavimą.