>
2024-02-20

Kokias galimybes Lietuvai atveria 5G, kodėl ištinka „Naujųjų metų“ efektas ir kada eisme dalyvaus autonominiai automobiliai

Prieš trejus metus Susisiekimo ministerija pradėjo virsmą – iš kelių, geležinkelių ir oro transporto politikos formuotojos ji tapo dar ir inovacijų, pagristų technologine pažanga, plėtros Lietuvoje laboratorija. Būtina sąlyga šiems ambicingiems tikslams pasiekti – penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtra. Šiandien šis ryšys ne tik dengia daugiau nei 90 proc. Lietuvos teritorijos, bet ir stiebiasi kaip kolona, remianti inovacijų kūrimąsi ir jų plėtrą.

Ekonomika – ne išimtis: telekomunikacijų rinka 2023 m. sukūrė daugiau nei 5 proc. šalies BVP, praėjusiais metais šis sektorius dėl 5G ryšio plėtros įtakos patyrė technologinį postūmį, o „skaitmeninė“ Lietuva patraukli ir užsienio investuotojams, kurių atėjimas kuria pridėtinę vertę steigiamomis darbo vietomis ir įnašu į šalies biudžetą.

Iš esmės tarsi įšokome į riedantį inovacijų traukinį, kadangi pirmiausia 5G ryšio technologijos poreikis kyla tokiose valstybėse kaip JAV ar, pavyzdžiui, Graikija, kurios dėl savo dydžio ir reljefo reikalauja milžiniškų investicijų tiesiant šviesolaidinius kabelius. Išeitis – bevielio ryšio sprendimai.

Ne išimtis ir itin tankiai gyvenamos valstybės. Štai Japonijoje ar Pietų Korėjoje 4G ryšio technologija neturėjo pajėgumo aptarnauti tiek milijonų vartotojų vienu metu. 5G ryšys skirtas ne tik internetui, bet ir mobiliajam balso ryšiui.

Toli dairytis nereikia, prisiminkime Lietuvą 2000-aisiais, kai Naujųjų metų naktį sunkiai pavykdavo prisiskambinti artimiausiems žmonėms ir perduoti linkėjimus dėl nuo apkrovos lūžtančio tinklo. Tankiai apgyvendintose valstybėse toks „Naujųjų metų“ efektas – ne tik metų sandūroje, bet daug dažniau pasitaikantis reiškinys.

Vienoje rečiausiai apgyvendintų Europos Sąjungos (ES) valstybių – Lietuvoje – „Naujųjų metų“ efektas jau likęs praeityje. Neabejotinai solidžiai atrodome tarptautinėje technologijų ir inovacijų arenoje, tad mobiliojo ryšio greitaveika ir ryšio pralaidumas yra neatsiejama mūsų kokybiško kasdienio gyvenimo dalis.

5G (Depositphotos).jpg

Koronaviruso pandemija parodė, koks svarbus yra infrastruktūros atsparumas, kai ji apkraunama ryšiu, reikalingu besimokantiems ir dirbantiems nuotoliu. Naujosios realybės kai kurių šalių tinklai nepajėgė atlaikyti iš pirmo karto. Tik ne Lietuvos, kuri 2011 m. garsėjo greičiausiu internetu pasaulyje.

Vis tik, jeigu jau lygintumėmės interneto sparta, nors Lietuva užleido poziciją Singapūrui, bet vidutinioke netapo – esame greičiausių Europoje dešimtuke. Vien tai, kad valstybė yra dešimtuke, užsienio investuotojams jau signalizuoja apie gerą ryšį ir galimybes ten išbandyti ir plėtoti drąsiausius technologinius sumanymus. Na o tam, kad pasauliui išliktume įdomūs, ne tik negalime sau leisti lėtinti tempo, bet turime ir dar labiau susitelkti.

„Vadovėlinis“ valstybės ir verslo dialogo atvejis

O tokių bandymų per pastarąjį penkmetį būta ne vieno – lietuvių „City Bee“ nuotoliu valdomas automobilis Vilniaus Gedimino prospektu riedėjo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu keleivio vietoje, o estų autonominis „Clevon“ automobiliukas pirkėjams sostinėje pristato prekes į namus.

Lietuvoje jau daugiau kaip 90 proc. gyvenamos teritorijos padengta 5G ryšiu, tačiau šio ryšio artėjimas link atokiausių gyvenviečių ar šalyje jau vykstantis šios technologijos testavimas – tik ledkalnio viršūnė.

Technologiniam virsmui įgyvendinti prireikė įvairių teisinių, organizacinių bei techninių priemonių.

Oficialiai 5G tinklo era Lietuvoje prasidėjo 2020 m., kai Vyriausybė patvirtino Susisiekimo  ministerijos kartu su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis parengtas 5G ryšio plėtros gaires artimiausiam penkmečiui. Skamba sudėtingai, tačiau šių gairių esmė labai aiški ir konkreti – apibrėžti konkrečius tikslus Lietuvoje plėtojant 5G ryšį.

Šiuos procesus palengvino telekomunikacijų įmonių tiesiogiai įvardintų kliuvinių 5G tinklo plėtros procesuose pašalinimas, o tokį valstybės institucijų ir verslo dialogą galime vadinti „vadovėliniu“ atveju. Šios technologijos svarbą patvirtino 2021 m. pasirašytas memorandumas dėl 5G ryšio diegimo, kuruojantis  bendrus veiksmus Lietuvoje.

5G (Dirbtiniu intelektu sugeneruotas vizualas).png

Galutinai 5G ryšio plėtros akceleraciją sukėlė nepriklausomo elektroninių ryšių rinkos reguliuotojo, t. y. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), transformacija: Susisiekimo ministerijai inicijavus, prieš dvejus metus pasikeitė RRT valdymo forma, t. y. buvo suburta kadencinė penkių asmenų taryba.

Pokyčių reikėjo tam, kad nauji vėjai sujudintų kiek užsistovėjusius vandenis telekomunikacijų srityje, mat būtent 2020 m. buvo fiksuotos rekordiškai mažos privačių operatorių investicijos į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir infrastruktūrą – pačios „kukliausios“ nuo 2003 m. RRT paskelbus 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų aukcioną, trys operatoriai į valstybės biudžetą įsipareigojo įnešti apie 40 mln. Eur ir etapiškai padengti ne tik didžiuosius miestus ar pagrindines transporto arterijas ir mazgus, bet ir mažesnius miestus.

Senajame žemyne esame pirmojo dešimtuko valstybė ne tik pagal interneto spartą, bet ir pagal teritorijų padengimą 5G ryšiu. Visa galva lenkiame Lenkiją, Latviją, Estiją ir Švediją. Dar įspūdingesnis šis pasiekimas žinant, kad Lietuva viena paskutinių Europoje pradėjo 5G tinklo diegimą 2022 m. ir išsyk išgyveno tikrą „sprogimą“, nes iš apvalaus nulio starte metų pabaigoje naujos kartos ryšiu jau buvo padengta 80 proc. valstybės teritorijos. Na, o pagal namų ūkių padengimą šviesolaidinėmis linijomis šiuo metu esame aštunti ES.

Palydovinio ryšio sėkmė Lietuvoje

Praėjusius metus neabejotinai galime vadinti realiais 5G komercinio starto metais: Lietuvos  operatoriai intensyviai plėtojo 5G ryšį, o vartotojai realiai išbandė, kokias galimybes suteikia pažangiausia pasaulio ryšio technologija.

Teisinį kelią dengiant Lietuvos teritoriją sparčiu 5G ryšiu vainikavo 2023 m. birželį Vyriausybės priimtas sprendimas šio ryšio plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Tai puikiai iliustruoja ne tik ministerijos, kaip institucijos, požiūrį, bet ir kryptį, kuria pasiruošusi devynmyliais žingsniais eiti ir pati valstybė. Ko gero, visi pamažu suprantame, kiek daug potencialo turime šioje srityje.

Kalbant apie pamokas, – koronaviruso pandemija atskleidė, kiek svarbus yra nenutrūkstamas, pralaidus ir greitas ryšys kasdienėms funkcijoms atlikti, o Rusijos karas Ukrainoje tik patvirtino, kad ne mažiau svarbu užsitikrinti alternatyvius ryšio šaltinius. Todėl neabejotinai vienas iš svarbiausių šios Susisiekimo ministerijos vadovybės kadencijos sprendimų – plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugų pritraukimas į Lietuvą.

Jau dvejus metus teikiamos palydovinio ryšio paslaugos Lietuvos vartotojams. Buvome ne tik pirmoji Baltijos šalis, kurią pasiekė šis ryšys, bet ir vieni pirmųjų visoje Europoje. 2024-aisiais palydovinį ryšį išbandyti jau galės ir „Lietuvos geležinkelių“ keleiviai.

Skatinama inovacijų ekosistema

Technologiniu pagrindu Lietuva kuria unikalią terpę ir ekosistemą arba kitaip – duoda ir finansinį impulsą 5G ryšiu grįstų inovacijų kūrimuisi šalyje. Tad kita 5G paveikslo Lietuvoje sudedamoji dalis – „Sandbox“ iniciatyva, kuriai skirta 24,5 mln. parama. Paklausa, tiesa, buvo daug didesnė – sulaukėme 58 paraiškų projektams, kurių finansavimo poreikis – daugiau nei 128 mln. Eur.

Susisiekimo ministerijos užtikrinta parama skirta įgyvendinti 25 projektams – novatoriškiems skaitmenizuotiems sprendimams autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos ir kitose srityse.

5G (Getty images).jpg

Kaip tai pajusime kasdienybėje? Štai keli pavyzdžiai. Transporto stebėjimo kameros miestuose didelius kiekius duomenų 5G ryšiu galės sklandžiai persiųsti tiesiai į serverius – vadinasi, kameroms nebereikės kabelių projektavimo, tiesimo, priežiūros ir atnaujinimo darbų. 5G ryšys įgalina vartotojus į itin didelio pralaidumo tinklą sujungti  didelį kiekį įrenginių, tad, pavyzdžiui, automobilių parkavimo davikliai, oro taršos jutikliai, išmanieji skaitikliai turi galimybę teikti duomenis realiuoju laiku.

Duomenims reikia tiek fizinių, tiek virtualių namų. 2024 m. pirmąjį ketvirtį Vilniuje iškils du technologiškai pažangiausi valstybės duomenų centrai, užtikrinsiantys aukščiausią duomenų saugumo lygį.  Į juos „Telecentras“ investuoja 20 mln. Eur, čia bus centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys.

Autonominiai automobiliai keliauja į gatves

O kaipgi visiškai autonominiai automobiliai – ar jie yra mūsų susisiekimo sektoriaus ateitis? Faktas tas, kad intelektinėms transporto sistemoms būtinas super spartus ryšys su galimybe perduoti duomenis į „debesį“, vadinasi, reikalingas didelis ryšio pralaidumas ir nepertraukiamumas.

Ministerijos požiūris išlieka futuristinis – tokie automobiliai vieną dieną visai netolimoje ateityje tikrai riedės Lietuvos keliais. Savivaldis transportas jau pasiekė vystymosi stadiją, šio etapo tikslas – sumažinti klaidos prie vairo ir eismo įvykio tikimybę, nes kol kas nesaugiausia dalis eisme vis dar žmogiškasis faktorius.

Neabejotinai jau kirtome 5G ryšio evoliucijos pusiaukelę. Spartus elektroninių ryšių infrastruktūros diegimas šalyje leis nuotoliniu būdu valdyti mechanizmus, perduoti aukštos raiškos vaizdo informaciją ir įgalinti virtualią realybę mokymui, telemedicinai ir tokiems dalykams, kuriuos iki šiol matėme tik futuristinėse kino juostose.

Tai kartu sukurs galimybę teikti naujas paslaugas ir mažinti regionų atskirtį, užtikrinant, kad kiekvienas mūsų šalies kampelis pajustų technologijų pažangos naudą.

 

Agnė Vaiciukevičiūtė, susisiekimo viceministrė