BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Lietuvos laivybos atstovai derina interesus, atsižvelgdami į tarptautinius reikalavimus

Data

2004 08 02

Įvertinimas
0

Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas dėl Lietuvos laivybos strategijos įgyvendinimo, kurio metu dar kartą buvo apsvarstyti siūlymai, susiję su flandrų ekspertų  atlikta studija „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“.  Šios studijos galutinės ataskaitos projektas š.m. gegužės 10 d. buvo pristatytas Studijos vykdymo priežiūros komitetui. Tačiau netrukus šio komiteto nariai, atstovaujantys Lietuvos jūrininkų sąjungai, Lietuvos jūreivystės kolegijai bei Jūreivystės institutui, suabejojo kai kuriomis flandrų ekspertų rekomendacijomis ir kreipėsi dėl to į Susisiekimo ministeriją. Neįsiliginę į ministerijos atsakymą, vėliau jie inicijavo kritišką publikaciją dienraštyje „Klaipėda“. Siekiant išsklaidyti visuomenės abejones dėl flandrų ekspertų rekomendacijų, sureguliuoti minėtame dienraštyje iškeltus klausimus bei rasti sprendimą, kuris tenkintų Lietuvos laivybos sektoriaus atstovų interesus ir tarptautinių susitarimų reikalavimus, susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio iniciatyva  į pasitarimą buvo pakviesti Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Saugios laivybos administracijos ir Lietuvos jūrininkystės kolegijos atstovai.  Posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus paprašė Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovą sukonkretinti savo nepritarimą kai kuriems studijoje pateiktiems teiginiams ir atsakyti į klausimą, kokia bus Sąjungos pozicija tuo atveju, jeigu nebus pritarta studijoje siūlomoms priemonėms ir nebus užtikrintos sąlygos, padėsiančios išlaikyti laivus Lietuvos registre. Tačiau Jūrininkų sąjunga į šį klausimą neatsakė.  Posėdžio dalyviams buvo pateikta susisteminta Studijos medžiaga, kuri bus teikiama Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Peržiūrėję ją, prieštaravę komiteto nariai  pripažino, kad į atskirus jos teiginius nebuvo įsigilinę.  Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, išklausęs visų pasitarimo dalyvių nuomonės dėl studijos „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“, paprašė  Lietuvos saugios laivybos administracijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Lietuvos jūreivystės kolegijos suderinti laivybos atstovų interesus ir iki rugpjūčio 10 d. pateikti ministerijai konkrečias išvadas dėl minėtos studijos rekomendacijų įgyvendinimo.   Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas studiją ketina svarstyti rugpjūčio antroje pusėje. Pasitarimo dalyviai  daug dėmesio skyrė flandrų ekspertų  siūlymams liberalizuoti reikalavimus dėl pilietybės, įdarbinant jūrininkus ir kapitonus, jų pajamų  apmokestinimo tvarkai, atsižvelgiant į vėliavos priklausomybę ir ekspertų siūlymams dėl  jūrininkų, dirbančių užsienio  laivuose ir t. t.  Jūrų transportas – tai tarptautinė paslaugų industrija. Ši veikla yra susijusi su atitinkamais tarptautiniais susitarimais ir negali būti apribota tik vienos šalies nustatytomis taisyklėmis. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas nacionalinio laivyno plėtrai ir dalyvavimui tarptautinėje rinkoje, būtina įgyvendinti dvejopo pobūdžio priemones: užtikrinti tarptautinių ir ES jūrų teisės reikalavimus bei sudaryti palankias sąlygas Lietuvos laivybos plėtrai.  Susisiekimo ministerija parengė šalies laivybos sektoriaus strategiją, kuriai pritarė Lietuvos Vyriausybės Tranzito komitetas, pasiūlęs atlikti strategijos finansinį-ekonominį pagrindimą. Todėl  per šių metų pirmąjį pusmetį buvo atlikta  „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“ studija, kurią parengė Flandrijos (Belgija) kompanija „Policy Research Corporation“. Studiją finansavo LR Susisiekimo ministerija, Lietuvos saugios laivybos administracija, Lietuvos laivų savininkų asociacija bei Flandrijos pusė. Rengiant medžiagą, buvo ieškoma sprendimų, kurie tenkintų įvairių jūrų transporto sričių interesus, o ne gintų kokios nors vienos pusės tikslus. Diskusijos metu buvo užtikrintas trišalis atstovavimas. Studijos  „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas“ rengėjai atliko Lietuvos laivybos sektoriaus analizę, įvertino sektoriaus vystymo sąlygas, išorinį poveikį ir pateikė moksliškai pagrįstas rekomendacijas. Jų esmė - sudaryti prielaidas  laivybos verslo plėtrai, šalies laivyno didinimui.  Lietuvos laivyba, kaip ir kitos verslo šakos, įtakojamas Europos Sąjungos vykdomos politikos šioje srityje bei Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Mūsų jūrų transportui iškyla tos pačios problemos, kaip ir daugumai ES valstybių – laivų perregistravimas, pabėgimas į „patogių vėliavų“valstybių registrus, kur yra nedideli mokesčiai, palankesnės  kitos sąlygos viso laivyno veiklai: draudimas, teisinės paslaugos, finansavimas, kreditavimas ir t.t.  Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos jūrų verslui, studijos autoriai rekomendavo priemones, mažinančias darbo kaštus, mažinant fizinių asmenų pajamų mokesčius ir socialinio draudimo įmokų tarifus. Kita siūlomų priemonių grupė yra susijusi su kompanijų mokesčių naštos mažinimu. Tačiau visos priemonės turi atitikti Europos Sąjungos jūrų teisės ir mokesčių tvarkai, kitaip ateityje jų reikės atsisakyti.