Ministras E. Sabutis ragina stiprinti karinio mobilumo jungtis, ES ir NATO bendradarbiavimą
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje būtina stiprinti transporto sektoriaus atsparumą – užtikrinti didesnį europinį finansavimą karinio mobilumo projektams, mažinti biurokratines kliūtis ir procedūras tarp Europos Sąjungos (ES) bei NATO. Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime E. Sabutis taip pat siūlo užtikrinti sklandų civilinio ir sąjungininkų transporto judėjimą.
„Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Yra erdvės mažinti biurokratines kliūtis ir procedūras, kad mūsų sąjungininkai galėtų naudotis efektyvia logistikos sistema, pritaikyta jų poreikiams bei atitinkančia NATO standartus. Be galo svarbu gerinti karinio mobilumo jungtis ir didinti jų saugumą. Siūlome vystyti visų rūšių transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros projektus, kurie leis užtikrinti sklandų gyventojų ir sąjungininkų judėjimą Baltijos šalyse bei Lenkijoje“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
E. Sabutis akcentuoja transporto jungčių – pirmiausia magistralių „Via Baltica“ ir europinio geležinkelio „Rail Baltica“ – reikšmę Baltijos šalių susisiekimui ir nacionaliniam saugumui. Ministro teigimu, Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis aktyviai sieks, kad šiems projektams būtų išlaikytas pakankamas finansavimas būsimoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje.
Pasak ministro E. Sabučio, Lietuvai ypač svarbu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, jungiantį Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras. Lietuvos siūlymu naujajame TEN-T tinkle numatyta europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą, trumpiausias maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos bei naujos karinio mobilumo jungtys nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus.
Be to, susisiekimo viceministro Julijaus Glebovo susitikime su Lenkijos kolega sutarta ieškoti galimybių nuo kitų metų paleisti papildomą traukinį tarp Vilniaus ir Varšuvos. Tikimasi, kad kelionės tarp abiejų šalių sostinių trukmė 2027 m. galėtų sutrumpėti perpus.
Dvejopos paskirties – civilinio ir karinio – susisiekimo poreikius atitinkančių projektų poreikis Lietuvoje šiuo metu vertinamas apie 3,5 mlrd. eurų. „Rail Balticos“ projektui užbaigti iki 2030 metų Lietuvai reikia papildomų 4 mlrd. eurų.
Šių metų pradžioje Lietuvos ir Lenkijos ministrai kreipėsi į Europos Komisiją dėl europinio finansavimo kelio Augustavas–Vilnius pritaikymui karinio mobilumo reikmėms.
Tiesiant „Rail Balticos“ geležinkelį nuo Kauno iki Latvijos sienos šiemet statybos vyks 114 km atkarpoje. Šiuo metu sankasos ir inžinerinių statinių statybos darbai vyksta 46,3 km ruože nuo Kauno iki Panevėžio.
Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos jau baigti trys iš keturių ruožų – 28,5 km magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta atnaujinti šiemet.
Lenkijos premjero kanceliarijos nuotraukos
Atnaujinimo data: 2025-03-18
Taip pat skaitykite:
Ministras E. Sabutis išlydėjo istorinį pirmąjį skrydį iš Palangos į Antaliją
Ministras E. Sabutis: „Mažieji jūrų uostai gali virsti regionų traukos centrais“