2024-02-15

Su savivaldybėmis ir vežėjais pradėtas atviras dialogas apie svarbiausius tolimojo susisiekimo iššūkius

Susisiekimo ministerija kartu su partneriais ir savivaldybių atstovais siekia išsklaidyti nuogąstavimus ir lūkesčius dėl tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformos, tarpmiestinių maršrutų sumažėjimą, viešojo transporto patrauklumo bei ieškoma bendrų sprendimų siekiant pagerinti keleivių patirtis. Atviro dialogo buvo siekiama Vilniuje vykusioje konferencijoje „Viešojo transporto Lietuvoje iššūkiai ir galimybės“, kurioje dalyvavo savivaldybių atstovai ir vežėjai iš visos Lietuvos.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas paslaugų teikimo modelis pagal tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformą. Pagal naują reformą, siekiant užtikrinti konkurenciją, visi vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali netrukdomai ateiti į paslaugų rinką ir gauti neterminuotą leidimą teikti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugas.

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma buvo siekta suteikti privalumų keleiviams: dėl nustatytų naujų reikalavimų turėtų gerėti paslaugų kokybė, reguliarių maršrutų autobusai suteikia galimybę pasiekti visus Lietuvos regionu, o teikiant viešąją paslaugą, užtikrinami autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.

„Tolimojo ir apskritai vietinio susisiekimo sektoriuje iššūkių yra susikaupę daug, tačiau bendromis jėgomis ir atviru dialogu teisinės problemos, pandemijos pasekmės ir kiti iššūkiai yra sprendžiami. Ši tema yra be galo aktuali gyventojams, ypač regionuose, savivaldybėms, verslui. Todėl mūsų visų tikslas yra bendras – kad kelionės keleiviams būtų prieinamos ir patogios. Taip pat mes turime ir žaliojo kurso įsipareigojimus ir siekiamybę, kad viešasis transportas taptų netaršus“, – atidarydamas konferenciją pažymėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Mūsų tikslas yra įveikti kylančius iššūkius, sutvarkyti pandemijos pasekmes – sumažėjusį susisiekimą su regionais, skatinti tarpsavivaldybinio susisiekimo bendradarbiavimą, tobulinti transporto sektorių. Šis klausimas nėra tik susisiekimo klausimas, jis turi kur kas platesnę socialinę funkciją“, – kalbėdamas apie situaciją po tolimojo susisiekimo autobusais reformos teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas pabrėžė, jog įgyvendinant tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformą, bendradarbiaujama su jau esamais vežėjais, stengiantis užtikrinti sklandžią jų adaptaciją prie naujo modelio.

„Atvertas vežėjų patekimas į tolimojo susisiekimo maršrutus, galimybė didinti reisų kiekį, susidaryti patogius tvarkaraščius gerina tiek keleivių patirtį, tiek vienodina vežėjų konkurencines sąlygas“, – kalbėjo V. Čiškauskas.

Šiuo metu Lietuva pirmauja Europoje pagal asmeninių automobilių turėjimą, tad šį rodiklį stengiamasi pakeisti gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, derinant tvarkaraščius ir įsigyjant tvaresnes transporto priemones. Renginyje buvo pristatyti elektra varomos transporto priemonės, autobusai, pritaikyti asmenims su negalia. 18 proc. gyventojų kelionėms mieste renkasi viešąjį transportą. 90 proc. piliečių šalies viduje dažniausiai keliauja automobiliu.

UAB „LTG link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Modesta Gusarovienė pristatė viešojo transporto, kaip pagrindinio keleivių pasirinkimo, skatinimo ir keleivio patirties tobulinimo galimybes, integruojant skirtingas transporto rūšis, pritaikant infrastruktūrą darniam judumui, leidžiančiam iš vienos transporto rūšies patogiai persėsti į kitą, teikiant paskatas tarpsavivaldybiniams maršrutams, palengvinant bilietų įsigijimo procesą, sudarant patogų tvarkaraščių tinklą.

„Siekiame, kad viešasis transportas populiarėtų ir keleiviai būtų labiau patenkinti kelionių patirtimi. Po kiekvienos kelionės stengiamės gauti grįžtamąjį ryšį iš keleivių ir iš karto reaguojame į pastabas. Deja, šiuo metu Lietuva 7 proc. atsilieka nuo Europos vidurkio, renkantis susisiekimą traukiniais“, – teigė M. Gusarovienė.

Pasak M. Gusarovienės, „Lietuvos geležinkeliais“ 2023 m. vežė 7,5% daugiau keleivių, lyginant su 2022 m., vyko 168 traukinių reisai per vieną dieną, o vidutinis vieno keleivio nuvažiuotas atstumas siekė 92 km, džiugu, kad šis atstumas kasmet didėja.

Pasak Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktoriaus Sauliaus Kerzos,  2014–2020 m. 12 savivaldybių įsigijo 189 vnt. ekologiškų transporto priemonių. 15,7 mln. Eur paskirstyta elektrinių autobusų įsigijimui ir elektros įkrovimo stotelėms. Artimiausiu metu planuojama paskirstyti 68,3 mln. Eur miestų ir priemiesčių viešojo transporto parkų atnaujinimui; 10,2 mln. Eur – taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į naudojančias alternatyviuosius degalus skatinimui; 3,4 mln. Eur – ekologiškų transporto priemonių perdarymo ir gamybos skatinimui.

„ES ir valstybės parama, skatinanti darnų judumą, šalyje išnaudojama vis intensyviau. Infrastruktūra – el. įkrovimo stotelių tinklas, dviračių takai ir kt. gana sparčiai plečiama. Jaučiame įmonių susidomėjimą dalyvauti konkursuose viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui ir stengiamės, kad konkursų sąlygos būtų nesudėtingos“, –  kalbėjo S. Kerza.

Šiuo metu 41 proc. visų kelionių miestuose vyksta asmeniniais automobiliais, 11 proc. viešojo transporto yra varomas alternatyviaisiais degalais. Siekiame, kad iki 2030 m. tolimojo susisiekimo srityje būtų įsigyta virš 15 tūkst. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, būtų įkurta virš 500 įkrovimo/alternatyvių degalų papildymo punktų, viešasis transportas būtų varomas tik alternatyviaisiais degalais, o 60% visų kelionių miestuose vykdymas ne asmeniniais automobiliais.