copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Susisiekimo ministras ragina „Rail Baltica“ projekto partneres užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku

Data

2020 09 09

Įvertinimas
0
DSC_2823m.jpg

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič kreipėsi į Latvijos ir Estijos kolegas, ragindamas pristatyti konkrečius planus dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo modelio pakeitimo bei dėl infrastruktūros valdymo Latvijoje ir Estijoje. Ministro teigimu, yra būtina užtikrinti aiškumą, kad planuojami pokyčiai kaimyninėse šalyse neigiamai neatsilieptų viso projekto įgyvendinimui ir statybų grafikui.

 

Lietuvos tikslas yra projektą užbaigti laiku – 2026-aisiais. „Vykdydami savo įsipareigojimus esame tikrai daug nuveikę tiesdami „Rail Baltica“ geležinkelį – jau šiemet prie Europos geležinkelio tinklo bus prijungtas Kauno geležinkelio mazgas, baigtos žemės išpirkimo procedūros pagrindiniame ruože Kaunas-Lietuvos/Latvijos siena, įsibėgėja statybos darbų pirkimo procesai. Pastaruosius sustabdžius dėl projekto valdymo restruktūrizavimo, projekto įgyvendinimas gali vėluoti net iki 2 metų. Lietuva, daugiausiai pažengusi į priekį tiesiant geležinkelį, žino, kiek laiko atima tokios apimties darbų įgyvendinimas“, – sako J. Narkevič.

 

Latvija ir Estija numato restruktūrizuoti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, suteikiant projektą koordinuojančiai bendrai trijų Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ didesnius įgaliojimus ir per šią įmonę vykdant visus viešuosius pirkimus. Lietuva įspėja, kad skubiai vykdomi pokyčiai gali lemti projekto statybų ir kitų vykdomų veiklų vėlavimą ir bus nesuderinami su būsimu „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modeliu. Norint užtikrinti sklandų „Rail Baltica“ panaudojimą, būtina sutarti dėl bendradarbiavimo tarp infrastruktūros valdytojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir nustatyti atitinkamą projektą įgyvendinančių įmonių funkcijų pasiskirstymą.

 

„Pagrindinis mūsų lūkestis partnerių atžvilgiu šiuo metu – tai detalesnių vertinimų bei veiksmų planų parengimas, kurių pagrindu būtų galima priimti reikiamus sprendimus esant tikriems, kad planuojami pokyčiai nepakeis projekto įgyvendinimo plano. Tuo tarpu projekto partneriai nėra pateikę reformos plano, užtikrinančio, kad ji neturės esminės įtakos projekto įgyvendinimo terminams“, – kalba susisiekimo ministras J. Narkevič.

 

Ministras pažymėjo, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projekto vystymas ne kartą jau buvo aptartas aukščiausiame politiniame lygmenyje: „Atsižvelgdama į strateginį projekto „Rail Baltica“ vaidmenį geopolitiniame regiono kontekste, kuriame svarbus NATO pajėgų judėjimas, Suvalkų koridoriaus, Kaliningrado tranzito klausimas, Rusijos ir kitų šalių interesai, Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra Lietuvoje turės būti valdoma per įmonę, kurios visos savininko teisės priklausys Lietuvos valstybei. Tai, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas ir jau pastatytos infrastruktūros valdymas turi būti vykdomas Lietuvos įmonės pritarė ir Seimo Europos reikalų ir Ekonomikos komitetai.“

 

Vengti skubotos projekto įgyvendinimo integracijos anksčiau šiais metais sutarta Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikime su Europos komisijos transporto ir mobilumo komisare Adina Valean, kuriame teigiamai įvertinti Lietuvos vykdomi „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai. Taip pat buvo pabrėžta, kad Latvijos ir Estijos ketinimai keisti projekto įgyvendinimo modelį neturi kelti papildomų rizikų siekiant užbaigti projektą 2026 m.

 

Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, Lietuvoje projektą „Rail Baltica“ įgyvendina Lietuvos įmonė – „LTG Infra“, turinti didelę patirtį ir reikiamas kompetencijas įgyvendinant šį projektą. Latvija ir Estija, kuriose projektą įgyvendina atskiros tam tikslui įkurtos įmonės, įgyvendinimo modelį siūlo keisti antrą kartą. 

 

Susisiekimo ministro J. Narkevičiaus raštas persiųstas Latvijos susisiekimo ministrui Taliui Linkaičiui ir Estijos Ekonomikos ir susisiekimo ministrui Taavi Aas.