BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Konsultacijų atmintinės

VIEŠOJI KONSULTACIJA DĖL ELEKTRINIŲ PASPIRTUKŲ

EISMO SAUGOS GERINIMO

(atmintinė 2021-12)

 

 

Dalyviai: Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Susisiekimo ministerijos atstovai, 26 savivaldybių atstovai, policijos atstovai, elektrinių paspirtukų (toliau - e. paspirtukų) dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių atstovai, dviratininkus ir pėsčiuosius vienijančių organizacijų, visuomenės atstovai, kiti dalyviai.

Diskusijoje dalyvavo  daugiau kaip 60 dalyvių.

Aptarti klausimai

Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros gerinimas ir plėtra, pėsčiųjų bei dviračių ir e. paspirtukų naudojamų takų atskyrimas, sisteminis požiūris, greičio ribojimas, aktyvesnė eismo dalyvių kontrolė, skatinimas išmanyti Kelių eismo taisykles ir atsakingai elgtis eisme, šviečiamosios veiklos stiprinimas – tokių dažniausių pasiūlymų sulaukta nuo lapkričio mėn. vykusioje Susisiekimo ministerijos surengtoje viešoje konsultacijoje, kurios metu gauta nemažai pasiūlymų raštu bei diskutuota apskritojo stalo diskusijoje apie e. paspirtukų eismo saugą.

E. paspirtukų, kaip darnaus judumo ir mikromobilumo priemonės, populiarėjimas – neabejotina sėkmė. Matome, kad daliai žmonių tai yra alternatyva keliauti mieste, nenaudoti automobilio. Tai tikslas, kurio mes visi siekiame, bet tuo pačiu iš gaunamų paklausimų ir pranešimų matome, kad yra tam tikrų eismo saugos ir apskritai paspirtukų dalyvavimo eisme aspektų – klausimų, į kuriuos nutarėme detaliai pažiūrėti. Įvykusioje viešojoje konsultacijoje išgirdome daug nuomonių – tiek eismo dalyvių, tiek įmonių, institucijų – visų, kurie yra neabejingi šiems klausimams.

Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių tinklo yra apie 1500 km dviračių takų, iš jų apie 700 km – blogos būklės. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant beveik 50 proc. Be to, bus tvarkomi ir esami prastos būklės takai – minėtu laikotarpiu numatoma sutvarkyti maždaug pusę tokių takų, iš viso apie 350 km. Didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas taip pat intensyviai plečia dviračių takų tinklą. Siekiama kurti vientisas, nenutrūkstamas trasas, kurios užtikrintų patogias jungtis dviračiams ar e. paspirtukams tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų.

Buvo pažymėta, kad Eismo saugai gerinti 2022 m. birželio 1 d. įsigalios naujas KET numatytas kelio ženklas, draudžiantis motorinių dviračių ir e. paspirtukų eismą. Šie kelio ženklai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką konkrečiuose gatvių ruožuose, taip pat atsižvelgiant į gatvių infrastruktūrą ir eismo organizavimą. Sprendimą, kuriose miesto vietose reikėtų naudoti šį kelio ženklą, priims savivaldybės. Tikimasi, kad taikomų priemonių visuma ateityje pagerins neapsaugotų eismo dalyvių saugumą.

Eismo įvykių apžvalga, spręstinos problemos

Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2019 m. užfiksuoti 64 su e. paspirtukais susiję įskaitiniai eismo įvykiai, pernai – 99, o šiemet jau 191. Panašus ir šiuose eismo įvykiuose sužeistųjų skaičius. Beveik 40 proc. tokių eismo įvykių fiksuojama Vilniuje, kur e. paspirtukų eismas pats intensyviausias.

Transporto kompetencijų agentūros atliktas tyrimas rodo, didžioji dalis su e. paspirtukais susijusių eismo įvykių nutinka jiems važiuojant nepritaikyta infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, gatvėmis ir kitose nepritaikytose vietose. Vis platesnis e. paspirtukų naudojimas skatina labiau rūpintis šių eismo dalyvių saugumu ir jiems tinkama infrastruktūra.

Šiais metais apie 50 įskaitinių eismo įvykių užfiksuota e. paspirtukui susidūrus su dviračiu, paspirtuku arba pėsčiuoju. Tai rodo, kad eismo įvykiai labai susiję su pačių pažeidžiamiausių eismo dalyvių elgsena, jų tarpusavio supratimu ir eismo organizavimu. Susirūpinimą kelia ir tai, kad daugėja neblaivių e. paspirtukų vairuotojų – palyginti su praėjusiais metais, šiemet jų padaugėjo dvigubai.

Susitikimo metu buvo pažymėta, kad egzistuoja pakankamai didelė problema – neatsakingas                            e. paspirtukų važiavimas šaligatviais ir pėsčiųjų takais. Nelaimės tokiose vietose sudaro apie 26 proc. visų eismo įvykių. Dar 21 proc. su e. paspirtukais susijusių eismo įvykių nutinka bendruose pėsčiųjų ir dviračių takuose, 19 proc. – vietose, kuriose nėra pažeidžiamiausiems eismo dalyviams pritaikytos infrastruktūros.

Siūlymai problemoms spręsti

Įvertinant pateiktus duomenis, konsultacijos dalyvių nuomonę, tikslinga:

  • Savivaldybėms ir LAKD sparčiau plėsti, rekonstruoti dviračių takų infrastruktūrą, savivaldybės paragintos plėsti dviračių takų infrastruktūrą, atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.
  • LAKD kartu su LTSA vystyti švietėjišką veiklą šia tema. Susitikimo dalyviai paminėjo, kad svarbi ir pačių eismo dalyvių elgsena bei suvokimas, kad šaligatvyje pėsčiasis yra „šeimininkas“, o e. paspirtukas ar dviratis – „svečias“. Tose trasose, kuriose yra pažymėti dviračių takai, e. paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti šiais takais, ne šaligatviais ar pėsčiųjų juosta. Tokiam eismo principui užtikrinti svarbi e. paspirtukų kontrolė pėsčiųjų infrastruktūroje ir plati šviečiamoji veikla.
  • Apsvarstyti privalomą šalmų naudojimą e. paspirtukų ir dviračių vairuotojams.
  • E. paspirtukų nuomos bendrovėms ieškoti sprendimų, kurie skatintų tvarkingą e. paspirtukų parkavimą.
  • Policijai stiprinti kontrolę dėl e. paspirtukų vairuotojų elgesio.

Tolimesni veiksmai

  1. Susisiekimo ministerija 2022–2030 m. numato itin daug dėmesio skirti darnaus judumo skatinimui ir dviračių takų plėtrai. Ministerijos iniciatyva išnagrinėta dviračių takų situacija šalies ir savivaldos lygmeniu ir rengiamas Nacionalinis dviračių ir pėsčiųjų takų plėtros planas, kuris leis dviračių takų tinklą visoje šalyje plėtoti daug sistemingiau. Finansavimas įvairioms darnaus judumo priemonėms iki 2035 m. didinamas 3 kartus. Didžioji dalis teks savivaldybėms, įgyvendinančioms projektus.
  2. Susisiekimo ministerija 2022 m. planuoja atnaujinti Lietuvos pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo rekomendacijas, pasitelkiant geriausia dviračių infrastruktūra garsėjančių Nyderlandų patirtį.
  3. Susisiekimo ministerija, gavusi Europos Komisijos rekomendacijas dėl „mikro mobilumo“ priemonių reglamentavimo, peržiūrės teisinį e. paspirtukų reglamentavimą.
  4. Savivaldybės privalo užtikrinti tinkamą dviračių takų plėtrą.
  5. LAKD kartu su LTSA vykdyti švietėjišką veiklą dėl e. paspirtukų vairuotojų saugos.
  6. E. paspirtukų nuomos bendrovėms organizuoti, skatinti e. paspirtukų tvarkingą parkavimą.
  7. Policija turi kontroliuoti e. paspirtukų vairuotojų važiavimo greitį ir kt.

________________

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-03