BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu sumin@sumin.lt.

  • Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas), su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

  • Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visai visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

  • Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

  • Kiek trunka žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

Įgyvendinant „Rail Balticos“ jungties tarp Kauno ir Vilniaus projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įskaitant turto vertinimo bei kadastrinių matavimų darbus, planuojama pradėti 2022 m. III ketvirtį, po to, kai bus patvirtintas „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialusis planas. Procedūras planuojama baigti per 24 mėnesius.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuos turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

NŽT, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

  • Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame bus nurodytas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės išpirkimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto žemės sklypo duomenis.

  • Kas bus su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, bus nutrauktos. Privati žemė bus išpirkta ir kartu su valstybine žeme perduota projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai bus atlyginti.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į NŽT dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

  • Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams bus vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

Projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas bus rengiamas ir įgyvendinamas vienu metu visiems geležinkelio linijos sprendiniams. O žemės paėmimas regioninių stočių ir jų jungčių statybai bus vykdomas priklausomai nuo skiriamo finansavimo intensyvumo ir sąlygų. Apie konkrečius terminus planuojame informuoti iki specialiojo plano patvirtinimo.

  • Kas bus, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašys žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašys, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ar kitam naudotojui.

  • Kur turėčiau kreiptis ir kokių veiksmų imtis, jei mano sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. p. sumin@sumin.lt, tel. (8 5) 261 2363.

  • Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

  • Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

  • Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms galės užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebus naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nebus kompensuojami.

  • Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

Projektą įgyvendinanti institucija išsiųs žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas bus kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

  • Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius alternatyvos?

Iš pradžių buvo analizuojama projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasos 16-a alternatyvų. Visos alternatyvos buvo vertinamos siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis. Taip pat analizuotas teritorijos reljefas, užstatymas, aplinkosauginių teritorijų išsidėstymas, vandens telkiniai, susikirtimai su automobilių keliais ir kitais objektais. Atlikus pirminį vertinimą alternatyvų sąrašas buvo susiaurintas iki keturių. Šios keturios buvo vertinamos atliekant kaštų, naudos ir kitas analizes pagal daugelį  kriterijų, jos parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5 (žr. schemą).

  • Kokie tolesni teritorinio planavimo etapai?

Dabartiniame planavimo etape, kuris truks iki 2022 m. II ketvirčio, bus sukonkretinami S5 alternatyvos sprendiniai: rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa, ataskaita bei parengti specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius bus skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėse.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Parengta dokumentacija bus viešinama, visuomenė galės teikti savo pastabas ir pasiūlymus, o parengtas specialiojo plano dokumentas bus pristatytas viešo susirinkimo-konferencijos metu. Tai numatoma padaryti 2022 m. III ketvirtyje.

  • Kur galiu sekti projekto eigą?

Informaciją apie rengiamą specialųjį planą galima rasti ir su ja susipažinti:

Kita aktuali su projektu susijusi informacija – „Rail Balticos“ projekto svetainėje: https://www.rail-baltica.lt/

  • Ar buvo vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinės geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius alternatyvas?

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis tvaraus vystymosi principais. Vertintos galimos pasekmės tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms, taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms), tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui. Be to, buvo vertinamos pasekmės visuomenės sveikatai – vertintas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

  • Kaip bus sprendžiama papildomo triukšmo problema?

Geležinkelių sektoriuje yra naudojamos įvairios priemonės triukšmui mažinti: triukšmo sienutės, apželdinti plotai šalia geležinkelio, pylimai ir t. t. Kurios priemonės yra reikalingos „Rail Balticos“ Kaunas–Vilnius atkarpoje, bus nustatyta atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, siekiant išanalizuoti specifinę situaciją konkrečiose vietovėse. Šis vertinamas bus vykdomas 2022 m. I–II ketvirtyje.

  • Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

Esamais 1520 mm pločio vėžės geležinkelio keliais planuojama ir toliau naudotis aptarnaujant keleivius esamose stotyse ir stotelėse bei gabenant krovinius Klaipėdos jūrų uosto ir Kaliningrado srities kryptimis. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

  • Ar verta tiesti naują liniją, kai jau esama 1520 mm linija yra pakankamai greita?

Šiandien esama 1520 mm pločio vėže kelionė nuo Kauno geležinkelio stoties iki Vilniaus geležinkelio stoties trunka 67 minutes, o naujai planuojama „Rail Balticos“ Kaunas–Vilnius linija kelionė truks apie 38 minutes, taigi kone pusvalandžiu greičiau. Nutiesus „Rail Balticą“ pagerės susisiekimas geležinkelių transportu tarp didžiausių šalies miestų ir jų oro uostų, bus mažinama aplinkos tarša ir skatinamas keliavimas bei krovinių vežimai aplinkai draugišku transportu.

  • Kokie duomenys naudoti rengiant koncepcinius sprendinius?

Rengiant specialiojo plano koncepcinius sprendinius ir atliekant jų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą remtasi 2020 m. duomenimis. Tais pačiais metais visų koncepcinių alternatyvų trasose buvo atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, topografiniai tyrinėjimai, archeologiniai žvalgymai.

  • Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-10