D.U.K.

Kas yra elektromobilis?

Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. Elektromobiliams priskiriami grynieji elektromobiliai ir įkraunami hibridai.

Kuo skiriasi BEV nuo PHEV ir HEV?

Grynasis elektromobilis (angl. Battery Electric Vehicle, BEV) – transporto priemonė be vidaus degimo variklio, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos, kuri įkraunama iš išorės.

Hibridinius automobilius galima surūšiuoti į dvi kategorijas – įkraunamus iš išorės hibridinius automobilius (angl. plug-in hybrid electric vehicle, PHEV) ir neįkraunamus iš išorės (angl. Hybrid Electric Vechicle, HEV). Neįkraunami iš išorės hibridiniai automobiliai nepriskiriami elektromobiliams.

Kodėl verta nuo vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės pereiti prie elektromobilio?

Atsinaujinant Lietuvos automobilių parkui, šalies keliuose daugėja aplinkai draugiškų elektromobilių. Valstybės teikiamos kompensacijos, formuojančios palankias sąlygas, ir sparčiai plėtojama elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūra yra stipri paskata įsigyti aplinkai draugišką elektromobilį. Elektromobiliai neišskiria CO₂ emisijos, dėl tylaus važiavimo miestuose sumažina triukšmo lygį ir prisideda prie oro taršos mažinimo.

Kada Lietuvoje buvo užregistruotas pirmasis elektromobilis?

2010 m. spalio 19 d. Vilniuje buvo užregistruotas pirmasis tik elektra varomas elektromobilis Lietuvoje. Tai buvo „Honda HR-V“ elektromobilis „3E“.

Kiek elektromobilių šiuo metu yra registruota Lietuvoje?

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 15 531 M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (krovininis automobilis) klasės elektromobiliai, iš jų 9 487 grynieji elektromobiliai (BEV) ir 6 044 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Taip pat registruoti 60 097 hibridiniai (HEV) M1 ir N1 klasės automobiliai. Statistinę informacija apie Lietuvoje registruotus elektromobilius rasite čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/kita-veikla/pletra-ir-inovacijos/elektromobiliu-skaicius-lietuvoje

Kokiu tempu Lietuvos keliuose daugėja elektromobilių?

Elektromobilių paklausa rinkoje nemažėja, o įsigijimo tempai Lietuvoje kasmet auga vis sparčiau. Statistikos duomenimis, nuo 2020 m. sausio 1 d. jų padaugėjo daugiau nei 4 kartus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – daugiau nei dvigubai. 2022 m. per mėnesį elektromobilių skaičius šalyje padidėjo vidutiniškai 360.

Kokių gamintojų grynieji elektriniai automobiliai labiausiai dominuoja Lietuvoje?

Dominuoja „Nissan“, „Tesla“ ir „Volkswagen“ gamintojų grynieji elektromobiliai.

Kiek iš visų Lietuvoje registruojamų elektromobilių yra nauji?

Apie 50 proc. visų 2023 m. registruotų grynųjų elektromobilių yra nauji. Daugiau informacijos čia: https://www.regitra.lt/lt/atviri-duomenys/

Kuriame Lietuvos mieste registruojama daugiausia elektromobilių?

Daugiau negu 45 proc. visų mūsų šalyje registruotų elektromobilių registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kiek vidutiniškai kWh reikia elektromobiliui, norint juo įveikti 100 km atstumą? Kokią distanciją įveikti įmanoma vienu įkrovimu?

Vidutiniam elektromobilio nuvažiuojamam atstumui įtakos turi baterijos talpa, jos efektyvumas ir dydis. Kuo didesnė baterija, kuo mažesnis oro pasipriešinimo koeficientas, padangų pasipriešinimas riedėjimui bei elektromobilio svoris, tuo ilgesnį atstumą elektromobilis gali įveikti viena įkrova. Kaip ir skaičiuojant vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės degalų sąnaudas 100 km atstumui įveikti, taip ir šiuo atveju yra svarbus vairavimo stilius, oro sąlygos bei salone veikianti įranga – kondicionavimo sistemos, sėdynių šildymo ir kitų įrenginių veikimas. Vidutiniškai elektromobiliu galima įveikti apie 200 km atstumą vienu įkrovimu, o 100 km atstumui įveikti lengvajam automobiliui vidutiniškai reikėtų 20 kWh.

Kokia kelionės elektromobiliu kaina?

Kelionių elektros sąnaudas stebėti galite elektromobilio ekrane. Jeigu jūsų automobilio sąnaudos yra 20 kWh 100 km, padauginkite savo elektros tarifą iš 20 ir gausite 100 km kelionės įkainį.

Ar galima vilkti 100 proc. išsikrovusį elektromobilį?

Elektromobilio su išsikrovusia baterija vilkti negalima, jį reikia transportuoti ant vilkiko.

Ar elektromobilio akumuliatoriaus veikimas skiriasi žiemą ir vasarą?

Jeigu elektromobilis stovės nevairuojamas dideliame šaltyje kelias dienas iš eilės, transporto priemonės akumuliatorius gali laikyti trumpiau. Tad vertėtų keliones planuoti iš anksto: jeigu esant dideliems šalčiams elektromobilio nenaudojote kelias dienas paeiliui, prieš ilgesnę išvyką įkraukite jo bateriją.

Ar dažnai reikia atlikti elektromobilio techninę priežiūrą ir apžiūrą?

Elektromobilio techninę priežiūrą atlikti reikia kartą per metus arba kas 15 000 km. Gali prireikti pakeisti salono oro filtrą, stabdžių skystį, reduktoriaus alyvą. Taip pat numatytas automobilio sistemų patikrinimas diagnostikos priemonėmis. Rekomenduojama, kad priežiūros darbus atliktų oficialūs automobilių prekybos atstovai, nes elektromobilio technologija yra specifinė ir jai reikia atitinkamų technologinių žinių.
Techninės apžiūros tvarka elektromobiliams galioja tokia pati kaip ir standartiniams automobiliams.
 

Kuo skiriasi elektromobilių įkrovimo stotelė ir prieiga?

Elektromobilių įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią vienu metu galima įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių. Elektromobilių įkrovimo stotelė – elektros inžinerinis įrenginys, turintis vieną ar daugiau elektromobilių įkrovimo prieigų ir bendrą vartotojo identifikacijos sąsają.

Kuo skiriasi viešoji, pusiau viešoji ir privati įkrovimo prieiga?

Viešoji elektromobilių įkrovimo prieiga prieinama visiems bet kuriuo metu, pusiau viešoji – visiems prieinama, tačiau tik nustatytu laiku, privati – prieinama tik tam tikriems naudotojams.

Kas koordinuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą?

Už viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą atsakinga Susisiekimo ministerija, privačios – Energetikos ministerija.

Kiek šiuo metu Lietuvoje veikia viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų?

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1000 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Palyginimui 2014–2020 m. panaudojant Europos Sąjungos investicijas Lietuvoje buvo įrengtos 168 elektromobilių įkrovimo prieigos.

Kiek laiko užtrunka elektromobilio įkrovimo procesas?

Įkrovimo laikas priklauso nuo įkrovimo stotelės įkroviklio galios, atskiro elektromobilio akumuliatoriaus įkrovos lygio ir automobilio maitinimo galios. Išsamesnė informacija pateikiama atitinkamų modelių techninėse specifikacijose, kurias pateikia įgaliotasis atstovas. Pavyzdžiui, 75 kWh akumuliatorius, prijungtas prie įprasto buitinio lizdo, pilnai įkraunamas per vidutiniškai 40 valandų, prie privataus spartaus įkroviklio – vidutiniškai per 7 valandas, prie viešojo – 4/5 įkrovą pasiekia vidutiniškai per valandą.

Kur galima įkrauti elektromobilį?

Elektromobilių įkrovimo prieigų yra visoje Lietuvoje, jos įrengiamos šalia lankomų vietų: prekybos centrų, degalinių, daugiabučių, parduotuvių. Taip pat yra galimybė įsirengti privačią įkrovimo stotelę darbovietėje arba savo namuose. Statinė ir dinaminė informacija apie viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas yra renkama ir skelbiama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemoje (daugiau informacijos – skiltyje apie šią sistemą).  

Kur nustatyti elektromobilumo plėtros tikslai ir priemonės jiems pasiekti?

Pagrindiniai elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros tikslai ir priemonės nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros veiksmų plane.

Kokios elektromobilių plėtros prognozės numatomos iki 2030 m.?

Prognozuojama, kad iki 2025 m. bendras elektromobilių skaičius turėtų išaugti iki 50 000, o iki 2030 m. pasiekti 240 000 vnt.

Kiek naujų elektromobilių įkrovimo prieigų Lietuvos savivaldybėse numatoma įrengti iki 2030 m.?
2025 m. Lietuvoje planuojama įrengti ne mažiau kaip 1 200 elektromobilių įkrovimo prieigų, o iki 2030 m. šalyje numatomas 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų apimantis tinklas.

Kaip planuojama vystyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą savivaldybėse?

Visos Lietuvos savivaldybės parengė šios infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planus. Planai buvo rengiami konsultuojantis su energijos skirstymo operatoriumi ir derinami su Susisiekimo ministerija, kad infrastruktūros plėtra vyktų pagal elektromobilių skaičiaus augimą ir būtų tolygi ir pakankama visos šalies mastu.

Kiek elektromobilių įkrovos prieigų projektuojama Lietuvos savivaldybėse?

Iš planuojamų įrengti 6 000 įkrovimo prieigų daugiau kaip 5 000 įprastos, vidutinės ir didelės galios įkrovimo prieigų yra suplanavusios savivaldybės, bendra planuojama galia – daugiau kaip 184 tūkst. kW.

Prie kokių objektų savivaldybėse elektromobilių vairuotojai gali tikėtis įkrovimo prieigų plėtros?

Viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą savivaldybės yra suplanavusios šalia tankaus apgyvendinimo vietų, prekybos, poilsio ir laisvalaikio centrų, sveikatos, mokymo įstaigų ir kt. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose numatomos viešosios įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigos šalia daugiabučių gyvenamųjų namų. Didžiausia viešosios infrastruktūros plėtra planuojama Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. 

Elektromobilių įkrovimo prieigos aktualios ir daugiabučių gyventojams. Kaip sprendžiamas šis klausimas?

Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms yra žinomi keblumai daugiabučių namų gyventojams įsirengti privačias įkrovimo prieigas, todėl ministerijos, savivaldybės ir verslo atstovai kartu ieško sprendimų, kaip sudaryti kuo paprastesnes sąlygas gyventojams tai padaryti, jei, pavyzdžiui, daugiabutis neturi nuosavos žemės. Atsižvelgiant į tai, kad šalia daugiabučių ir jų kiemuose vietos mažai, taip pat ieškoma sprendimų, kur šalia daugiabučių, ne jų kiemuose, būtų galima patogiai įrengti viešą įkrovimo infrastruktūrą.

Kaip planuojama vystyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių?

Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra bus vystoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą. Pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reglamento projektą, šalims narėms nustatomi vienodi šios infrastruktūros vystymo šalia transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių reikalavimai. Prie magistralinių kelių, priklausančių pagrindiniam TEN-T tinklui, numatoma iki 2030 m. išvystyti elektromobilių įkrovimo parkus, išdėstant juos ne rečiau kaip kas 60 km, o vieno parko galia būtų ne mažesnė nei 600 kW su bent dviem 150 kW įkrovimo prieigomis. Papildomuose TEN-T keliuose – 300 kW galios parkai su bent viena 150 kW įkrovimo prieiga.

Kur galiu rasti informaciją apie jau esamas ir būsimas elektromobilių įkrovimo stoteles?

Siekdama tolygiai ir koordinuotai plėtoti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, Susisiekimo ministerija sukūrė ir 2022 m. pristatė interaktyvų esamos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros iki 2030 m. žemėlapį. Didelę dalį žemėlapio informacijos sudaro savivaldybių duomenys apie jų vietinės reikšmės keliuose jau esamą ir iki 2030 m. planuojamą įrengti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

Su interaktyviu elektromobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapiu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3s8cGsC,  nuolat jį rasite čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/elektromobilumas

Ar interaktyvus Susisiekimo ministerijos žemėlapis aktualus tik esamiems ir potencialiems elektromobilių vairuotojams?

Žemėlapis naudingas ne tik elektromobilių vairuotojams, bet ir viešajam sektoriui, savivaldybėms bei viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams. Interaktyvus žemėlapis leis planuoti ir užtikrinti tokią elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūros plėtrą ir tinklą, kuris atitiks vis didėjančius šalies bei gyventojų poreikius patogiai keliauti elektrinėmis transporto priemonėmis visoje Lietuvoje. Viešajam sektoriui tai leis sekti ir koordinuoti esamos įkrovimo infrastruktūros planavimą ir plėtros eigą.

Kuo interaktyvusis žemėlapis aktualus operatoriams?

Esami ir potencialūs operatoriai kviečiami aktyviai investuoti, kurti ir plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą šalyje – šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse. Potencialūs operatoriai kviečiami savo iniciatyva ir be valstybės pagalbos kurti ir (ar) plėsti esančią elektromobilių įkovimo infrastruktūrą patraukliose verslui vietose.

Kaip vyksta elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo Lietuvoje plėtra?

Šią infrastruktūrą jau vysto privatūs operatoriai savo iniciatyva be valstybės pagalbos, ją planuojama dar labiau paskatinti plėtoti privatiems operatoriams ir savivaldybėms pradėjus taikyti finansinę valstybės pagalbą.

Kokios privilegijos Lietuvos miestuose taikomos elektromobilių vairuotojams?

Pirmiausia – finansinė parama fiziniams asmenims, įsigyjantiems naujus (iki 6 mėn.) ir naudotus (iki 4 m.) elektromobilius bei naujus elektromobilius įsigyjantiems juridiniams asmenims. Grynųjų elektromobilių vairuotojai taip pat gali naudotis specialiai elektromobilių simboliu pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis (A+) bei automobilių statymo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įtvirtintas atleidimas nuo kelių naudotojo mokesčio, magistraliniais keliais važiuojant grynaisiais elektromobiliais, o nuo 2026 m. sausio 1 d. už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant grynaisiais elektromobiliais bus taikoma 75 proc. dydžio kelių naudotojo mokesčio lengvata. 

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Vilniuje?

Vilniuje grynųjų elektromobilių valdytojai (vairuotojai) gali įsigyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduodamą nemokamą elektromobilio leidimą, kuriuo suteikiama teisė statyti automobilį rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose. Paslauga teikiama jungiantis per elektroninę leidimų išdavimo sistemą https://www.parking.lt/lt/2/116 ir klientų aptarnavimo centruose. Automobilių, kurių valdytojams (vairuotojams) išduoti elektroniniai elektromobilių leidimai, ženklinti nereikia.

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Kaune?

Kaune BĮ „Parkavimas Kaune“ išduoda nemokamus elektroninius leidimus. Oranžinėje, geltonojoje, raudonojoje, mėlynojoje ir žaliojoje zonose nuo vietinės rinkliavos atleisti tik tie elektromobilių valdytojai, kurie turi specialų elektromobilio leidimą. Specialūs leidimai elektromobilių valdytojams išduodami pateikus prašymą ir transporto priemonės registracijos liudijimą: https://parkavimaskaune.lt/leidimai-ir-sutartys/.

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Klaipėdoje?

Klaipėdoje rinkliava netaikoma Lietuvoje registruotiems elektromobiliams. Nemokamus leidimus išduoda „Klaipėdos keleivinis transportas“ https://www.klaipedatransport.lt/lt/uzsisakyk-parkavima-internetu-69

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Šiauliuose?

Rinkliava už elektromobilių stovėjimą Šiaulių mieste nerenkama, jei jie pažymėti valstybinių numerių ženklais, skirtais elektromobiliams.

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Panevėžyje?

Panevėžyje vietinė rinkliava už elektra varomo automobilio nuolatinį bilietą vienam automobiliui stovėti visose mokamose stovėjimo vietose yra 2,90 Eur metams. Nuolatinis bilietas įsigyjamas UAB „Panevėžio būstas“.

Kokios yra elektromobilių statymo lengvatos Trakuose?

Trakuose elektromobilių, pažymėtų tai įrodančiais gamintojo skiriamaisiais ženklais, valdytojams (vairuotojams) vietinė rinkliava netaikoma.

Kokios yra elektromobilių statymo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Kuršių nerijoje?

Elektromobilių, pažymėtų tai įrodančiais gamintojo skiriamaisiais ženklais, valdytojams (vairuotojams) vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją netaikoma.

Kam šiuo metu taikomos finansinės paskatos elektromobilių įsigijimui?

Įsigyti grynuosius elektromobilius kompensacijomis yra skatinami tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Pastarajai kategorijai priskiriami ir fiziniai asmenys, kurie įsigytą transporto priemonę naudos ūkinei ar komercinei veiklai.

Iki kada planuoja taikyti finansines paskatas elektromobilių įsigijimui?

Iki 2026 m. pabaigos arba kol bus išnaudota 50 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų suma. Lietuvos Respublikos gyventojai ir įmonės prašymus gauti kompensaciją grynajam elektromobiliui įsigyti gali teikti nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. (imtinai) arba kol pakaks Modernizavimo fondo lėšų, suplanuotų šiai priemonei.

Kokia kompensacinių išmokų suma jau išnaudota?

2023 m. liepos mėn. duomenimis, fiziniai asmenys pateikė 1 614 paraiškas, kompensacijos suma – 6 130 000 eurų, juridiniai asmenys pateikė 561 paraiškas, kompensacijos suma –  2 744 000 eurų.

Ar elektromobilis, už kurį siekiama gauti kompensacinę išmoką, turi būti pirktas po oficialaus kvietimo teikti prašymus pradžios?

Ne. Tinkamos išlaidos yra nuo 2022 m. kovo 23 d. patirtos išlaidos, t. y. pirmosios registracijos Lietuvoje data (registracijos liudijime nurodytas B.1 kodas) turi būti ne ankstesnė kaip 2022 m. kovo 23 d. Termino įsigyti pabaiga – 2026 m. gruodžio 31 d. arba iki visų veiklai suplanuotų lėšų panaudojimo.

Kodėl negalima pretenduoti į kompensaciją už anksčiau negu 2022 m. kovo 23 d. įsigytą elektromobilį?

Europos investicinio banko (EIB) elektromobilių skatinimo schema buvo patvirtinta 2022 m. kovo 23 d., todėl Lietuvos įsipareigojimas šalyje padidinti elektromobilių skaičių yra vertinamas būtent nuo tos dienos ir tik su ta sąlyga yra teikiamos kompensacijos iš Modernizavimo fondo. Pastarojo lėšos negali būti naudojamos kompensuoti už anksčiau įsigytus elektromobilius, nes ankstesni įsigijimai nepadidina elektromobilių skaičiaus Lietuvoje nuo minėtos datos ir neprisideda prie įsipareigojimo EIB ir Europos Komisijai (EK) vykdymo – elektromobilių skaičiaus padidinimo iki bent 13 500 vnt. ir CO₂ išmetimų sumažinimo.

Iki tol Lietuvoje registruotų elektromobilių pardavimas ar perregistravimas artimųjų ar kitų asmenų vardu nedidina elektromobilių skaičiaus Lietuvoje. T. y. perregistravus esamus elektromobilius kitų asmenų vardu, elektromobilių skaičius išliktų toks pats, CO₂ išmetimai, palyginti su esama situacija, nesumažėtų, todėl EIB ir EK skirtos lėšos būtų panaudotos netikslingai ir Lietuvai tektų jas grąžinti.

Ar galima pretenduoti į kompensaciją, keičiantis ankstesnių skatinimo priemonių veiklų metu kompensuoto elektromobilio savininkui/valdytojui?

Elektromobilis su tuo pačiu VIN numeriu kompensuojamas tik pagal vieną  kvietimą ir tik vieną kartą. Tuo atveju, jei skirta kompensacija buvo sugrąžinta, laikoma, kad kompensacija už elektromobilį nebuvo išmokėta. Įsitikinti, ar už įsigytą elektromobilį nebuvo suteikta kompensacija, yra pareiškėjo atsakomybė.

Kompensacinės išmokos yra skiriamos tik už grynuosius elektromobilius?

Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos – įsigytas lengvasis elektromobilis, kurio registracijos liudijimo „P.3 Degalų tipas arba galios šaltinis“ laukelyje nurodyta tik „elektra“.

Lengvųjų hibridinių ar įkraunamų hibridinių automobilių įsigijimas nėra kompensuojamas?

Nekompensuojamas.

Ar galiu tikėtis kompensacijos, jeigu elektromobilis įsigyjamas lizingo būdu?

Taip. Pareiškėjas, įsigijęs elektromobilį, jį įregistruoja savo vardu, o įsigijęs lizingo būdu tampa elektromobilio valdytoju.

Kam ir kaip pateikti paraišką dėl kompensacinės išmokos už įsigytą elektromobilį?

Prašymus dėl kompensacijų priima Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Teikti prašymus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). Prašymo formą rasite čia: https://apvis.apva.lt/. Dėl detalesnės informacijos į APVA galite kreiptis nemokamu telefonu +370 614 99699.

Kompensacinės išmokos dydis FIZINIAMS ASMENIMS priklauso nuo įsigyjamo elektromobilio „amžiaus“. Skiriamos dvi kategorijos – naujų ir naudotų elektromobilių. Koks pagrindinis skirstymo kriterijus?

Nauju lengvuoju grynuoju elektromobiliu laikomas automobilis, nuo kurio pirmosios registracijos datos (registracijos liudijime nurodytas B kodas) iki transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu datos (registracijos liudijime nurodytas I.1 kodas) yra praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Atitinkamai naudotas elektromobilis yra toks, nuo kurio pirmosios registracijos metų (registracijos liudijime nurodytas B kodas) iki pirmosios registracijos Lietuvoje metų (registracijos liudijime B.1 kodas) yra praėję nuo 6 mėnesių iki 4 metų.

Visais atvejais pirmosios registracijos Lietuvoje jos valdytojo vardu data (registracijos liudijime nurodytas I.1 kodas) turi būti ne ankstesnė kaip 2022 m. kovo 23 d. 

Kurie metai laikomi pirmosios registracijos metais, jeigu šis duomuo registracijos liudijime nenurodytas ?

Tais atvejais, kai elektromobilio pirmosios registracijos metai nenurodyti, atskaitos tašku laikomi automobilio modelio metai (registracijos liudijime B.2 kodas).

Kokio dydžio kompensacinės išmokos gali tikėtis FIZINIS asmuo?

Kompensacinė išmoka priklauso nuo to, kuriai kategorijai priskiriamas fizinio asmens įsigytas grynasis elektromobilis – naujų ar naudotų. Naujų kategorijai priskiriamą transporto priemonę įsigijusiam pareiškėjui bus skiriama 5 000 eurų kompensacinė išmoka, įsigijusiam naudotą elektromobilį – 2 500 eurų.

Kokio dydžio kompensacinės išmokos gali tikėtis JURIDINIS asmuo?

Juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę ar komercinę veiklą, kompensacijos teikiamos tik už įsigytus naujus lengvuosius grynuosius elektromobilius. Už vieną elektromobilį skiriama 4 000 eurų kompensacinė išmoka. Juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, nuo 2023 m. sausio 1 dienos yra sudaryta galimybė atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu M1 klasės elektromobilio vertė neviršija 50 000 eurų su PVM). Siekiant verslo sektorių paskatinti pereiti prie ekologiškesnio transporto naudojimo, elektra ir vandeniliu varomas komercinis transportas (N1 klasė) nuo 2023 metų liepos bus atleistas nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 metų jam galios 75 proc. lengvata.

Ar fizinio asmens įsigytas elektromobilis vėliau galės būti pritaikytas ūkinei veiklai?

Ne. Jeigu fizinis asmuo įsigytą elektromobilį naudoja ar planuoja naudoti ūkinei ar komercinei veiklai, tuomet paraišką turi teikti kvietimui, kuris skirtas juridiniams asmenims. Pildydamas prašymo formą, pareiškėjas – fizinis asmuo – turės patvirtinti, kad su kompensacija įsigytas elektromobilis nebus naudojamas  ūkinei ar komercinei veiklai.

Kodėl APVIS man leidžia užpildyti formą, bet pateikti paraiškos – ne?

Duomenys, pareiškėjo suvedami į APVIS, yra automatiškai lyginami su duomenimis, esančiais VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Dažniausiai APVIS negalite pateikti prašymo gauti kompensaciją dėl to, kad įsigyto elektromobilio pirmoji registracijos data arba modelio metai transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data yra ankstesni, negu nustatyta paraiškos taisyklėse.

Ar ribojamas prašymų pateikimo skaičius vienam FIZINIAM pareiškėjui?

Ne, tokio ribojimo nėra.

Ar yra kokie nors apribojimai teikiant paraiškas JURIDINIAM pareiškėjui?

Vienai įmonei teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 200 000 eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį; bendra vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 100 000 eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Kodėl laikomasi principo, kad einamaisiais metais su kompensacija įsigytų grynųjų elektromobilių skaičius negalės viršyti praėjusiais metais utilizuotų ir išregistruotų automobilių skaičiaus?

Skatinant įsigyti elektromobilius, siekiama ne padidinti bendrą automobilių parką, bet senas ir taršias transporto priemones pakeisti aplinkai draugiškais automobiliais. Dėl šios priežasties laikomasi principo, kad einamaisiais metais su kompensacija įsigytų grynųjų elektromobilių skaičius negalės viršyti praėjusiais kalendoriniais metais utilizuotų automobilių skaičiaus ir išregistruotų iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro transporto priemonių skaičiaus.

Ar visuose verslo sektoriuose veiklą vykdantys JURIDINIAI pareiškėjai gali pretenduoti į kompensacines išmokas?

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalimi, kompensacijos gali būti teikiamos pareiškėjams, vykdantiems veiklą visuose sektoriuose, išskyrus:

• įmones, vykdančias veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo;
• įmones, vykdančias pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;
• įmones, vykdančias veiklą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje tuo atveju, jei pagalba iš dalies arba visa bus perduodama pirminiams gamintojams;
• įmones, vykdančias su eksportu susijusią veiklą trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla.

Jeigu JURIDINIS asmuo veiklą vykdo keliuose sektoriuose, ar turi teisę pretenduoti į kompensacinę išmoką?

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 2 dalimi, jeigu įmonė vykdo veiklą, nurodytą Aprašo 11.1.1–11.1.3 papunkčiuose ir dar viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, kompensacija gali būti suteikta su sąlyga, kad pareiškėjas tinkamomis priemonėmis, pvz., atskirdamas veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 netaikomas, pagal Aprašą nebūtų teikiama de minimis pagalba.

Kokios sąlygos dėl JURIDINIO asmens transporto priemonės pardavimo (perleidimo) kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui?

Pareiškėjas įsipareigoja be APVA sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui elektromobilio, už kurį skirta nurodyta kompensacija, mažiausiai 2 (dvejus) metus nuo kompensacijos sumokėjimo datos.

Ar JURIDINIS asmuo gali naudoti įsigytą elektromobilį tiesiogiai su krovinių vežimu susijusioje veikloje?

Pareiškėjas įsipareigoja be APVA sutikimo elektromobilio nenaudoti veikloms, kurios yra tiesiogiai susijusios su krovinių vežimu, neparduoti ar kitaip neperleisti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui elektromobilio mažiausiai 2 (dvejus) metus nuo kompensacijos sumokėjimo datos.

Kodėl grąžintos kompensacijų lėšos nėra pakartotinai skiriamos, pavyzdžiui, įsigijusiems senesnį naudotą elektromobilį?

Kompensacijų už įsigytą elektromobilį skyrimo tikslas – padidinti elektromobilių skaičių Lietuvoje, siekiant mažinti CO₂ išmetimus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Jei fizinis ar juridinis asmuo parduoda savo įsigytą elektromobilį ir grąžina už jį gautą kompensaciją, tai kažkam kitam įsigijus šį elektromobilį tokių transporto priemonių Lietuvoje nepadaugėja, lieka tiek pat. Tokiu atveju nepasiekiamas tikslas ir įsipareigojimas šalyje padidinti elektromobilių skaičių, todėl grąžintos kompensacijų lėšos nėra pakartotinai skiriamos įsigijusiems naudotą elektromobilį.

Kokios tarptautinės investicijos jau skirtos ir dar tik numatomos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimui ir plėtojimui?

Viešajai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai kurti ir plėtoti iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos numatoma skirti apie 16 mln. eurų, 2022–2026 m. planuojamos papildomos apie 61,5 mln. eurų sieksiančios investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Planuojama, jog šiomis lėšomis bus galima pradėti naudotis šių metų II-III ketvirtį.

Be to, siekiant kuo spartesnės įkrovimo stotelių plėtros, taip pat bus galima pasinaudoti ir kuriamo darnaus judumo fondo teikiamais finansiniais produktais – paskolomis ar garantijomis.

Kam bus patikėta valdyti įrengtą naują 6 000 įkrovimo prieigų tinklą?

Planuojama, kad elektromobilių įkrovimo prieigas miestuose įrengs verslas ir savivaldybės, o šalia valstybinės reikšmės kelių – verslas arba prireikus nacionaline iniciatyva numatytas atstovas, kuriam būtų pavesta tai padaryti, pavyzdžiui, tokiose vietose, kur įkrovimo prieigos reikalingos sklandžiam susisiekimui, tačiau verslui jos nepakankamai patrauklios. Įrengtas naujas elektromobilių įkrovimo prieigas valdys tie, kas jas įrengs.

Ar planuojama reguliuoti privačių operatorių siūlomus įkrovimo įkainius?

Įkrovimo kainų aspektas viešosiose prieigose šiuo metu nagrinėjimas, derinami sprendimai vertinant ir užsienio praktiką, pavyzdžiui, svarstoma numatyti kainos aspektus nustatant valstybės pagalbos sąlygas įkrovimo infrastruktūros finansavimui gauti. Tačiau tokie sprendimai turi būti racionalūs, nestabdantys pačios infrastruktūros plėtros galimybių. Be to, kainas reguliuoja ir rinka – atsiradus didesnei konkurencijai siūlomi vartotojui patrauklesni sprendimai.

Kiek iš įrengiamų naujų įkrovimo prieigų bus nemokamos?

Įrengiant naujas elektromobilių įkrovimo prieigas, nebus prievolės suteikti galimybę nemokamai įkrauti elektromobilį. Tokią galimybę galėtų suteikti nebent pats operatorius – savivaldybė arba prekybos centras, jei nuspręstų tokią paslaugą teikti neatlygintinai savo sąskaita.

Ar tikėtina, kad elektromobilių įkrovimo prieigos darbovietėse per artimiausią dešimtmetį iš fenomeno taps įprastu dalyku?

Siekiama sudaryti galimybę įsikrauti elektromobilius privačiose įkrovimo prieigose ne tik namuose, bet ir kitose gyventojams patogiose vietose, įskaitant ir darbovietes. Tai daryti skatinamos tiek viešojo sektoriaus ir savivaldybių institucijos bei jų įmonės, tiek ir privatus verslas. Numatoma, kad Energetikos ministerija teiks paramą privačioms įkrovimo prieigoms darbovietėse įrengti.

Kokios finansinės paskatos dabar taikomas viešosios įkrovimo infrastruktūros kūrimui?

Nuo 2022 m. sausio 1 d. prijungiant viešąsias ir pusiau viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas prie elektros tinklų, elektromobilių įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui yra taikoma 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų kompensacija, jeigu įkrovimo prieiga įregistruojama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje ir jeigu jai prijungti prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar ES lėšų.

Kodėl buvo kuriama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema?

Sistema sukurta įgyvendinant Europos Komisijos inicijuoto daugiašalio projekto „ID ir alternatyvių degalų duomenų surinkimas“ (angl. ID and Data Collection for Sustanainable Fuels in Europe, IDACS) ir Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatas. Informacinės sistemos sukūrimu siekiama didinti visuomenės ir vartotojų informavimą, elektromobilių naudojimo patrauklumą, sudaryti galimybes paprastai ir greitai naudotis visiems prieinamais vienodais visų operatorių teikiamais statiniais ir dinaminiais duomenims apie viešąsias elektromobilių prieigas ir įgyvendinti elektromobilių infrastruktūros plėtros suderinamumą visos ES mastu.

Kas turi užsiregistruoti šioje sistemoje ir kokius duomenis tiekti?

Sistemoje turi užsiregistruoti visi Lietuvoje veikiančių viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai. Operatorius įsipareigoja neatlygintinai teikti jų elektromobilių prieigų statinius duomenis ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis pagal atvirą įkrovimo prieigų protokolą arba pagal kitą su juo suderinamą protokolą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įrengiamos naujos elektromobilių įkrovimo prieigos turi būti pritaikytos teikti viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigų dinaminius duomenis.

Per kiek laiko nuo įrengimo viešoji ar pusiau viešoji elektromobilių įrovimo prieiga turi būti registruota sistemoje?

Per 30 darbo dienų nuo viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros energijos tinklų dienos.

Kokią informaciją galima rasti šioje sistemoje?

Šioje duomenų bazėje elektromobilių vairuotojai ras informaciją apie įkrovimo prieigos tikslų adresą, darbo valandas, būklę, t. y. veikia ji ar neveikia, užimta ar neužimta realiu laiku, bet ir informaciją apie įkrovimo galimybes, t. y. kokia galia ir įkrovimo standartai, kokie yra įkrovimo prieigos jungčių tipai. Taip pat bus galima sužinoti atsiskaitymo už paslaugas būdus bei įkrovimo paslaugos kainą.

Sistema šiuo metu pasiekiama internete adresu https://ev.lakd.lt/#map. Ar ši sistema turės atskirą mobiliąją programą?

Sukurta sistema turi adaptyvų puslapį, kuris prisitaiko prie kompiuterio arba mobiliojo įrenginio ekrano. Sistema sukurta siekiant surinkti duomenis iš elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių ir teikti juos kaip atvirus duomenis pagal suderintą ES standartą, todėl įvairūs paslaugų tiekėjai, svetainės, navigacijos programos ar kitos programėlės gali imti sistemoje surinktus duomenis ir naudoti juos teikiant paslaugas vartotojams. Atsižvelgiant į tai, atskiros mobiliosios programos kurti neplanuojama.

Ar sistemoje renkami duomenys bus atvaizduojami esamame „eismoinfo.lt“ interneto puslapyje ir „eismoinfo.lt“ mobiliojoje programėlėje?

Duomenys nebus dubliuojami ir „eismoinfo.lt“ puslapyje bei mobiliojoje programoje bus pateikti tik tie duomenys, už kuriuos atsako tik Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Sistemoje bus teikiami duomenys, už kuriuos atsako ne tik LAKD, bet ir kiti operatoriai.

Ar šios sukurtos sistemos duomenys bus prieinami kitoms mobiliosioms programoms ir ar pastarosios  galės naudotis minėtaisiais duomenimis ir integruoti pas save? T. y.  bet kurios kitos mobiliosias programėlės, kuriomis naudojasi elektromobilių vairuotojai, pavyzdžiui, „Google Maps“, „Waze“, „PlugShare“,  „Chargemap“ ir kt.?

Sistemoje renkami duomenys pagal ES lygiu sukurtą bendrą elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių prieigų duomenų teikimo formatą, kad trečiosioms šalims („Google Maps“, „Waze“, „PlugShare“,  „Chargemap“) būtų paprasta šiuos duomenis panaudoti.

Galbūt reikia programėlių administratorius informuoti apie šią naują IS?

LAKD kreipsis į programėlių naudotojus ir informuos apie atsiradusią galimybę naudoti sistemoje renkamus duomenis, taip pat kviečia suinteresuotus asmenis pranešti apie poreikį el. paštu: [email protected] .