Susisiekimo ministerijos bendradarbiavimas su užsienio šalimis vykdomas dvišaliu ir daugiašaliu formatu: palaikant ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių struktūromis, tarptautinėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, užsienio šalių ambasadomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Ministerija taip pat organizuoja tarptautinių sutarčių ir susitarimų projektų transporto ir komunikacijų srityje rengimą, pasirašytų bendradarbiavimo dokumentų (dvišalių ir daugiašalių sutarčių ir konvencijų) vykdymą.
Spacialiųjų atašė Europos Sąjungoje 2016 m. veiklos ataskaita
Spacialiųjų atašė Europos Sąjungoje 2017 m. veiklos ataskaita
Spacialiųjų atašė Europos Sąjungoje 2018 m. veiklos ataskaita
Specialiųjų atašė Europos Sąjungoje 2019 m. veiklos ataskaita
Specialiųjų atašė Europos Sąjungoje 2020 m. veiklos ataskaita
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ministerija) savo veiklą, be kita ko, grindžia socialinės atsakomybės principais, tai yra į ministerijos veiklą savanoriškai įtraukiami socialiniai ir aplinkos apsaugos klausimai, o santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujamasi skaidrumo, pagarbos ir paramos žmogui, visuomenei ir gamtai vertybiniais principais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos socialinės atsakomybės gairės patvirtintos Susisiekimo ministerijos kanclerės 2017 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 4-58.
Gairių tikslas - kurti ir išlaikyti pagarbius santykius ir geranorišką darbo aplinką efektyviai veiklai užtikrinti, skatinti aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje ir didinti ministerijos darbuotojų autoritetą ir pasitikėjimą jais visuomenėje.
Šiose Gairėse:
- apibrėžtos Ministerijos vertybės,
- nustatyti Ministerijos darbuotojų veiklos ir elgesio principai ir normos, kurių laikomasi bendraujant su kolegomis, partneriais ir visuomene,
- apibrėžtos socialinės atsakomybės veiklos kryptys ir iniciatyvos, kuriomis vadovaujamasi savanoriškoje socialinėje veikloje.
Valstybei svarbių ekonominių projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais). Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir atitinkamos srities būklei.
Valstybei svarbaus projekto statusas Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas 4 Susisiekimo ministerijos įgyvendinamiems projektams:
- Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2009 m.)
- Rail Baltica projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2010 m.)
- Kauno viešojo logistikos centro projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2011 m.)
- Vilniaus viešojo logistikos centro projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2008 m.)
PRELIMINARUS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VALDYBŲ ATRANKŲ TVARKARAŠTIS
|
Bendrovė / Įmonė |
Nariai* |
|
|
Balandis-gegužė |
VĮ „Oro navigacija“;
AB „VIAMATIKA“;
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija;
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
AB Lietuvos paštas |
3 nepriklausomi nariai
2 nepriklausomi nariai
2 nepriklausomi nariai
3 nepriklausomi nariai
1 nepriklausomas narys |
2023 m.
|
Atrankos pradžia |
Viešoji įstaiga |
Nariai* |
|
Sausis |
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra;
VšĮ „Plačiajuostis internetas“
|
2 nepriklausomi nariai
2 nepriklausomi nariai
|
*Preliminarus planuojamas atrinkti nepriklausomų narių skaičius
- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių ir Kuršių Marių specialusis planas
- Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda skirtingų lygių Petrašiūnų sankryžos (91,1 km) rekonstravimo specialusis planas
- Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialusis planas
- Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos specialusis planas
- Projekto "Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Projekto "Rail Baltica" geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia ruožo modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Projekto "Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Projekto "Rail baltica" geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Geležinkelių linijos Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo specialusis planas
- Transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos šiaurinėje miesto dalyje iki geležinkelio viaduko virš Liepų g.) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies (ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės geležinkelio stotį iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribos) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
- Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena inžinerinių sistemų ir regioninių stočių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas
