Susisiekimo ministerijos bendradarbiavimas su užsienio šalimis vykdomas dvišaliu ir daugiašaliu formatu: palaikant ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių struktūromis, tarptautinėmis organizacijomis, kitomis institucijomis, užsienio šalių ambasadomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Ministerija taip pat organizuoja tarptautinių sutarčių ir susitarimų projektų transporto ir komunikacijų srityje rengimą, pasirašytų bendradarbiavimo dokumentų (dvišalių ir daugiašalių sutarčių ir konvencijų) vykdymą.
Nacionalinės ir vietinės institucijos plėtoja naujas strategijas, kurios padės pereiti prie ekologiškesnių ir darnesnių transporto sistemų naudojimo.
2013 m. Europos Komisijos patvirtintas Miesto judumo paketas nustatė Darnaus judumo mieste planų koncepciją, kurioje aprašomi pagrindiniai modernios ir darnios susisiekimo sistemos plėtros bruožai. Pagrindiniai elementai:
- Tikslai ir uždaviniai – gerinti teritorijų prieinamumą ir teikti aukštos kokybės susisiekimo paslaugas mieste ir priemiestyje.
- Ilgalaikė vizija ir aiškus įgyvendinimo planas – esamų ilgalaikių miesto plėtros strategijų ir būsimų susisiekimo infrastruktūros plėtros planų krypčių identifikavimas ir aiškių prioritetų nustatymas, apimant įgyvendinimo laiką, atsakomybes ir nustatant riekiamus išteklius ir finansus.
- Esamų ir būsimų sistemų vertinimas – detali esamų susisiekimo sistemų analizė ir plėtros krypčių nustatymas, pagal kurią bus matuojama pažanga, bei nustatomi sumanūs (angl. SMART) įgyvendinimo tikslai.
- Subalansuota ir integruota plėtra – visų transporto rūšių integracija ir subalansuota judumo sistemų plėtra, apimanti šias sritis: viešąjį transportą, bevariklį transportą, eismo saugą ir saugumą, modalinį pasiskirstymą, eismo organizavimo valdymą, miesto logistiką, transporto sistemos visuotinumą ir žmonių turinčių specialiųjų poreikių įtrauktį, aplinką mažiau teršiantį transportą, intelektines transporto sistemas.
- Horizontali ir vertikali integracija – darnaus judumo plėtrai ir įgyvendinimui reikalingas integruotas skirtingų lygių valdžios ir susijusių institucijų bendradarbiavimas.
- Aktyvus bendradarbiavimas – visų suinteresuotų šalių (verslo, organizacijų, bendruomenių ir pan.) įtraukimas į planavimo ir įgyvendinimo procesus, užsitikrinant didelę paramą ir pritarimą.
- Stebėsena – reguliari darnaus judumo priemonių įgyvendinimo stebėsena.
SVARBIAUSI DARNŲ JUDUMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI
- Pristatymas / konferencija ,,Savivaldis automobilis – pagamintas Lietuvoje?“ 2018 m. birželio 26 d.
- European Commission and ECR synergy in changing transport sector. ECR Conference, Vilnius, 2016
- Darnaus judumo mieste planų rengimo seminaras, 2015 m. gruodžio 9 d., Kaunas
- Darnaus judumo mieste planų rengimo seminaras, 2015 m. liepos 23 d., Vilnius
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ministerija) savo veiklą, be kita ko, grindžia socialinės atsakomybės principais, tai yra į ministerijos veiklą savanoriškai įtraukiami socialiniai ir aplinkos apsaugos klausimai, o santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujamasi skaidrumo, pagarbos ir paramos žmogui, visuomenei ir gamtai vertybiniais principais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos socialinės atsakomybės gairės patvirtintos Susisiekimo ministerijos kanclerės 2017 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 4-58.
Gairių tikslas - kurti ir išlaikyti pagarbius santykius ir geranorišką darbo aplinką efektyviai veiklai užtikrinti, skatinti aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje ir didinti ministerijos darbuotojų autoritetą ir pasitikėjimą jais visuomenėje.
Šioje Gairėse:
- apibrėžtos Ministerijos vertybės,
- nustatyti Ministerijos darbuotojų veiklos ir elgesio principai ir normos, kurių laikomasi bendraujant su kolegomis, partneriais ir visuomene,
- apibrėžtos socialinės atsakomybės veiklos kryptys ir iniciatyvos, kuriomis vadovaujamasi savanoriškoje socialinėje veikloje.
Valstybei svarbių ekonominių projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais). Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir atitinkamos srities būklei.
Valstybei svarbaus projekto statusas Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas 4 Susisiekimo ministerijos įgyvendinamiems projektams:
- Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2009 m.)
- Rail Baltica projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2010 m.)
- Kauno viešojo logistikos centro projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2011 m.)
- Vilniaus viešojo logistikos centro projektas (valstybei svarbaus projekto statusas suteiktas nuo 2008 m.)
