98 proc. vežėjų pripažįsta svorio reikalavimų svarbą, tačiau aiškią kontrolės tvarką turi tik 45 proc.
Krovinius vežančių įmonių atstovai (98 proc.) pripažįsta svorio reikalavimų svarbą, tačiau aiškią vidinę svorio kontrolės tvarką turi mažiau nei pusė (45 proc.) įmonių. Tai parodė 2026 m. liepą LTSA užsakymu rinkos tyrimų bendrovės HUBEL atliktas tyrimas.
„Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad „STOP kelių gadinimui“ veiksmų planas stalčiuje nedulkės. Patys rinkos dalyviai pripažįsta, kad viršsvoris gali būti susijęs ir su sąmoningais sprendimais, siekiant sutaupyti ar išvengti patikrinimo. Su tokia praktika taikstytis negalime. Todėl stipriname kontrolę, plečiame svėrimo infrastruktūrą ir siekiame, kad atsakomybė ne tik tektųvairuotojui, bet ir būtų aiškiai paskirstyta visoje vežimo grandinėje. Sąžiningai dirbantis verslas neturi konkuruoti su tais, kurie nesilaikydami taisyklių taupo mūsų visų kelių sąskaita“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad verslas supranta svorio reikalavimų svarbą, tačiau praktikoje dar reikėtų tobulinti vidinius procesus. Aiški ir nuosekli svorio kontrolė prieš išvažiuojant į kelią padeda išvengti situacijų, kai galimas viršsvoris pastebimas tik po pakrovimo. Tai svarbu ir pačiai įmonei, ir visai transporto rinkai – nuo to priklauso eismo saugumas, kelių infrastruktūros būklė ir sąžiningos konkurencijos sąlygos“, – sako LTSA direktorius Remigijus Lipkevičius.
Perkrautos krovininės transporto priemonės didina kelių dangos ir kitų infrastruktūros objektų apkrovas, gali pabloginti transporto priemonės stabdymo ir valdymo savybes bei didinti eismo saugumo riziką.
Svorio kontrolė vykdoma, tačiau ne visada sistemiškai
Tyrimas taip pat atskleidė, kad svorio kontrolė įmonėse ne visada yra sisteminga: 71 proc. įmonių svorį tikrina arba įvertina bent tam tikrais atvejais, tačiau mažiau nei pusė turi aiškiai nustatytą vidinę kontrolės tvarką.
Įmonės svorį vertina įvairiais būdais – tikrina ašių apkrovas, remiasi siuntėjo ar kliento pateiktais duomenimis, darbuotojų patirtimi ir skaičiavimais.
Faktinį transporto priemonės ar krovinio svėrimą nurodė atliekantys 52 proc. įmonių.
Apie galimą viršsvorį dalis įmonių sužino jau po pakrovimo
Viršsvorio rizika ne visada paaiškėja prieš transporto priemonei išvažiuojant į kelią. Net 8 iš 10 apklaustų įmonių nurodė, kad po pakrovimo joms bent kartais kyla įtarimų dėl galimo viršsvorio.
Kilus įtarimui dėl viršsvorio, įmonės dažniausiai imasi veiksmų: nukrauna dalį krovinio, sprendimą derina su klientu, užsakovu ar siuntėju, papildomai sveria transporto priemonę arba tikrina ašių apkrovas.
Tai rodo, kad daliai įmonių viršsvorio rizika paaiškėja jau po pakrovimo, kai galimybės ją ištaisyti tampa ribotesnės.
Viršsvorio rizikai įtakos turi ir praktiniai, ir ekonominiai veiksniai
Beveik 6 iš 10 įmonių nurodė, kad bent tam tikromis aplinkybėmis laikytis svorio reikalavimų yra sudėtinga.
Dažniausiai įmonės įvardija netikslius duomenis krovinio dokumentuose, nepatogų svėrimą, užsakovo lūkestį visą krovinį išvežti vienu reisu ir siekį mažinti reisų skaičių.
Tyrimo dalyvių vertinimu, viršsvorio problema susijusi ne tik su praktiniais svėrimo ir duomenų tikslumo iššūkiais. 61 proc. respondentų nurodė, kad viršsvoris dažniau susijęs su sąmoningais sprendimais nei su atsitiktinėmis klaidomis.
55 proc. respondentų kaip vieną iš veiksnių nurodė tikėjimąsi išvengti patikrinimo.
„Kai viena įmonė laikosi nustatytų svorio reikalavimų, o kita, siekdama sumažinti reisų skaičių ar sąnaudas, pasirenka gabenti daugiau, kyla ne tik kontrolės, bet ir sąžiningos konkurencijos klausimas. Todėl svarbu, kad į atsakomybę už krovinio svorį būtų atsižvelgiama visoje krovinių vežimo grandinėje“, – teigia R. Lipkevičius.
Kontrolę svarbu stiprinti dar prieš išvažiuojant į kelią
Tyrimo rezultatai rodo, kad vien pažeidimo nustatymas ne visada iš karto lemia veiklos pokyčius. Tarp įmonių, kurios nurodė, kad buvo tikrintos ir joms nustatytas pažeidimas, 53 proc. teigė ėmusios konkrečių veiksmų, o 32 proc. situaciją aptarė, tačiau pokyčių dar neįgyvendino.
„Vien pažeidimo nustatymas ne visada automatiškai virsta elgsenos pokyčiu. Todėl svarbu derinti kontrolę su prevencija, aiškiu reikalavimų išaiškinimu ir nuosekliu įmonių skatinimu svorio kontrolę atlikti dar prieš transporto priemonei išvažiuojant į kelią“, – sako HUBEL rinkos tyrimų vadovė, socialinių mokslų daktarė Eleonora Šeimienė.
LTSA vertinimu, įmonėms galėtų padėti aiškiai apibrėžta svorio kontrolės prieš reisą tvarka: kas ir kada tikrina krovinio svorį, kokiais atvejais nepakanka dokumentuose pateiktos informacijos ar darbuotojo patirties ir kada būtina atlikti faktinį svėrimą.
„Mūsų tikslas – kad svorio kontrolė taptų įprasta ir aiškiai apibrėžta prieš reisą, o ne veiksmu, kurio imamasi tik kilus įtarimui dėl viršsvorio. Aiškios procedūros įmonėse ir atsakomybės pasidalijimas visoje vežimo grandinėje padėtų mažinti viršsvorio riziką keliuose“, – sako LTSA vadovas R. Lipkevičius.
LTSA užsakytas HUBEL tyrimas atliktas 2026 m. liepos mėnesį ir yra iniciatyvos „STOP kelių gadinimui“ dalis. Įmonių apklausa vykdyta telefonu, tyrimo metu buvo apklausta 350 sprendimus priimančių įmonių atstovų: vadovų, padalinių vadovų ir vadybininkų, atsakingų už krovinių pakrovimą bei sprendimus, susijusius su krovinių svoriu.
Atnaujinimo data: 2026-10-05
Taip pat skaitykite:
Europos partneriams Briuselyje pristatyta Lietuvos pažanga kuriant atsparią geležinkelių sistemą
Transporto saugumo forumas subūrė ekspertus: kokie iššūkiai laukia Lietuvos susisiekimo?
Spalio 22 d. pradedamos kelionės naujaisiais „Stadler“ traukiniais
Transporto saugumo forume – apie atsparumą krizėms, technologijas keliuose ir saugesnį eismą