Augantis ir kuriantis valstybei: 35-eri nepriklausomo Klaipėdos uosto metai
Didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai, keliasdešimt milijonų tonų krovinių, beveik 60 tūkst. darbo vietų, strateginės svarbos infrastruktūra, valstybės saugumo ir energetinės nepriklausomybės garantas, su šalies ekonomikos būkle tiesiogiai koreliuojantys rezultatai – toks šiandien yra Klaipėdos uostas. Prieš tris su puse dešimtmečio pradėtas vystyti vienintelis komercinis šalies uostas šiandien neprimena tuomet buvusio padriko posovietinio žvejybos ir prekybos komplekso. 1991-aisiais įkurta Klaipėdos uosto direkcija kryptingai vystė šį valstybę stiprinantį transporto ir logistikos mazgą, šiandien tampantį ir inovacijų, žaliųjų technologijų bei energetinių projektų centru, ambicingai žvelgiančiu į ateitį.
„Tai ne tik valstybės įmonės – direkcijos – jubiliejus, bet ir uosto bei Lietuvos jūrinės bendruomenės, o galiausiai – ir visos mūsų valstybės šventė. Esu dėkingas visiems, kas prisidėjote prie bendro Klaipėdos jūrų uosto, Klaipėdos miesto ir Lietuvos valstybės kelio bei sėkmės istorijos. Šiandien Klaipėdos jūrų uostas – itin svarbus mūsų šalies ekonomikai bei transportui. Būdamas modernus, universalus, efektyvus ir inovatyvus, jis laimi konkurencinę kovą ir yra tapęs didžiausiu uostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tai vienintelis Lietuvos jūrinis pramoninis langas į pasaulį, didžiausias šalies eksporto ir importo mazgas, energetinės nepriklausomybės garantas, jūrų kultūros židinys. Šiame apibrėžtumo stokojančiame pasaulyje jis taip pat yra tapęs vienu svarbiausių nacionalinio saugumo ramsčių. Klaipėdos uostas atlieka esminį vaidmenį mūsų sąjungininkų NATO gynybiniuose planuose“, – Klaipėdos uosto direkcijos veiklos 35-mečiui paminėti surengtoje konferencijoje sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiuolaikinis Klaipėdos uostas – kelių kartų nuoseklaus darbo vaisius, stiprinantis valstybę ir kuriantis ambicingus ateities planus. Tai akcentavo ir renginyje apsilankęs susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Labai svarbu atminti tai, kad visa tai, ką dabar turime, yra ne vienos kartos darbas, ne vienos Vyriausybės. Tai yra 35-eri metai nuoseklaus darbo, drąsių sprendimų, atsakomybės prisiėmimo, atvedę mus į tai, ką turime šiandien. Ačiū už tai mums visiems. Klaipėdos uostas yra strateginė įmonė, kuri yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. 6 proc. bendrojo vidaus produkto – sutikime, įspūdingas skaičius. Ženklus indėlis. Beveik 60 tūkst. darbo vietų, daugelis daiktų, gamybai reikalingų žaliavų, medžiagų atkeliauja per uostą. Uostas šiandien reikalingas ne tik prekybai su pasauliu, uostas yra mūsų saugumas – čia yra ir karinis jūrų laivynas, sąjungininkai. Uostas yra ir energetinė nepriklausomybė. Šiandien, būdami laisvi, galime drąsiai žvelgti į ateities horizontą. Per ateinančius kelerius metus laukia didžiausias plėtros projektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, susijęs su Klaipėdos uostu – pietinis uostas. Vizija labai aiški – Klaipėdos uostas – Baltijos jūros regiono logistikos centras. Ne tik logistikos, turizmo taip pat“, – kalbėjo J. Taminskas.
Svarbus kiekvienam iš mūsų
1991-ieji, kai veiklą pradėjo Klaipėdos uosto direkcija, tapo esminių pokyčių uostui atskaitos tašku. Per 35-erius metus Klaipėdos uostas tapo strategiškai reikšminga valstybės atrama daugelyje sričių ir tvirtu Baltijos šalių lyderiu. Atsparus, patikimas ir modernus Klaipėdos uostas šiandien kuria palankias sąlygas verslui augti ir darbo vietoms kurti, traukia investicijas.
„Uostas yra tarsi upė slėniui, kuris nežaliuotų be jos, tarsi gerai išpurenta dirva sėklai, kuri gerai auga ir duoda vaisių. Uostas mums visiems yra labai svarbus. Uosto direkcija švenčia savo 35-metį. Žmonės, kurie ją kūrė, turėjo svajonę – jie turėjo galimybę nuvažiuoti ir pažiūrėti, kas dedasi Vakaruose. Pamatę, kas ten vyksta, kaip viskas atrodo, jie ėmė svajoti, kad reikia sukurti kažką čia. Miela, kad jiems pasisekė – šiandien ta svajonė yra įgyvendinta. Galime didžiuotis, kad šiandien uostas yra svarbus, jis yra reikšmingas ir uostas žvelgia į labai tolimą perspektyvą“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto sėkmė tiesiogiai susijusi su visos valstybės sėkme. Sėkmingai veikiantis Klaipėdos uostas generuoja apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o Uosto direkcija kasmet į valstybės biudžetą sumoka apie 20 mln. eurų dividendų.
Uosto kuriama vertė itin svarbi šalies verslui ir pramonei. Lankstus, operatyviai prie besikeičiančios rinkos prisitaikantis ir Lietuvą su maždaug 70 pasaulio valstybių jungiantis Klaipėdos uostas yra patikima atrama šalies verslui, užtikrinanti žaliavų importo ir produkcijos eksporto galimybes visame pasaulyje. Konkurencinga jūrinė logistika teikia svarbų impulsą Lietuvos pramonės ir eksporto augimui.
„Vidutinės ir stambios pramonės įmonės, kurias vienija Lietuvos pramonininkų konfederacija, šiandien labai plačiai naudoja uostą. Mums logistika ir jos kaštai yra labai svarbūs, nes nuo to priklauso mūsų eksportas. Kuo toliau, reikšmė tuo labiau auga. Ateinantis dešimtmetis, manau, bus dar sudėtingesnis, žiūrint į visą geopolitiką. Uosto reikšmė mūsų – pramonininkų – gyvenime yra labai svarbi“, – akcentavo konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Be ekonominės reikšmės Klaipėdos uostas svarbus ir nacionalinio saugumo prasme: užtikrina energetinę nepriklausomybę bei patenkina Lietuvos ir sąjungininkų karinio mobilumo poreikius.
Tobulėti nesustojantis ateities uostas
Dabartinius Klaipėdos uosto rezultatus nemaža dalimi lemia tris su puse dešimtmečio išlaikytas nuoseklus vystymo tempas, investicijų apimtis ir drąsūs bei strategiškai motyvuoti sprendimai.
Ambicingai į ateitį Klaipėdos uostas žvelgia ir šiandien. Per artimiausius ketverius metus Klaipėdos uosto direkcija investuos į projektus, didinsiančius uosto konkurencingumą, užtikrinsiančius krovos augimą bei reikšmingai prisidėsiančius prie veiklos tvarumo. Iki 2029-ųjų į visai Lietuvai svarbius Klaipėdos uosto vystymo sprendimus numatoma investuoti 775 mln. eurų.
Didžioji investicinės programos lėšų dalis bus skirta naujos apimties uosto veiklos ir krovos potencialą kursiančiam pietinės uosto dalies išvystymo projektui. Šis istorinės plėtros projektas jau priartėjo prie darbų pradžios etapo. Iš vandens sparčiai kyla ir būsimas Kruizinių laivų terminalas, tapsiantis naujos kokybės viešąja erdve mieste, puikiu pirmuoju įspūdžiu į Lietuvą atplaukiantiems turistams.
Užbaigti investiciniai projektai, auganti krovos apimtis, papildomos komercinės veiklos, planuojama, didins ir Uosto direkcijos pajamas.
Atnaujinimo data: 2026-09-14
Taip pat skaitykite:
Susisiekimo ministras Juras Taminskas grąžina žalią mirksintį šviesoforo signalą
Startavo istorinis Šventosios jūrų uosto atkūrimo etapas – pradėta molų statyba
Pokyčiai keliuose, geležinkeliuose ir ore: patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas