BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga iš naujojo finansinio laikotarpio lėšų pirmojo kvietimo metu projektui „Rail Baltica“ skirs daugiau nei 350 mln. eurų

Data

2022 06 29

Įvertinimas
0
Rail Baltica_publicity photo.jpg

2022 m. birželio 29 d., bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ projekto naudos gavėjų Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos, Latvijos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos vardu paskelbė, kad iš naujojo 2021–2027 m. finansinio laikotarpio lėšų pirmojo kvietimo metu „Rail Baltica“ bus skirta per 350 mln. eurų, o kartu sudėjus trijų Baltijos šalių nacionalinį bendrąjį finansavimą – suma viršys 400 milijonų eurų.

Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (angl. European Climate Infrastructure and Environment Executive Agency, CINEA) gavo 399 pasiūlymus dėl prašomo bendro finansavimo, kurio vertė 14 mlrd. eurų. Buvo atrinkti 135 projektų pasiūlymai, kurių bendras finansavimas visų ES valstybių narių mastu siekia 5,4 mlrd. eurų.

Į dotacijos susitarimą, kurį planuojama pasirašyti 2022 m. III-ąjį ketvirtį, bus įtraukta toliau nurodyta veikla:

• likusios pagrindinės „Rail Baltica“ linijos projektavimo paslaugos Lietuvoje, įskaitant atkarpą tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos ir Kauno mazgo, Kauno mazgą, pagrindinę geležinkelio liniją bei regionines jungtis atkarpoje Kaunas-Vilnius ir Vilniaus mazgo bei Vilniaus miesto mazgo projektavimą. Skirtas finansavimas taip pat apima dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklų;

• pagrindinės „Rail Baltica“ linijos prioritetinėje atkarpoje Latvijoje, netoli Latvijos ir Lietuvos sienos, numatyta statybos darbų pradžia ir detaliojo techninio projekto parengimas statybų bazei, esančiai Skultės infrastruktūros priežiūros objekte;

• sankasų ir susijusių elementų statyba pagrindinėje „Rail Baltica“ linijoje Estijoje, įskaitant geležinkelio terminalą Ilemistėje (Ülemiste) ir projektavimo darbus, susijusius su kurtinių populiacijos išsaugojimo priemonėmis, nuo Pernu iki Estijos ir Latvijos sienos;

• veikla, kuria siekiama užtikrinti tarpvalstybinę dimensiją ir techninį sąveikumą, įskaitant notifikuotosios įstaigos (NĮ) ir vertinimo įstaigos (VĮ) projektavimo ir statybos darbų vertinimo paslaugas, projektuotojo priežiūrą, susijusią su išsamiu techninio projekto įgyvendinimu statybos metu, FIDIC inžinieriaus vykdomą statybos darbų priežiūrą, taip pat atitinkamų modelių, susijusių su tarpvalstybiniais atkarpų statybos viešaisiais pirkimais, analizę. Taip pat numatoma finansuoti veiklą, susijusią su atsparumo klimato kaitai metodologijos rengimu ir tikrinamų dokumentų peržiūra, įskaitant tikrinimo procesą.

„Per pastaruosius metus Baltijos šalys įrodė, kad yra atsidavusios šiam projektui, siekia pažangos ir nori jį įgyvendinti – šiuo metu vykdomi projektavimo darbai apima 640 km „Rail Baltica“ linijos, kurios bendras ilgis yra 870 km. Pirmenybė teikiama atkarpoms, kuriose vyksta statybos darbai, jau pradėti projektavimo ir projektavimo priežiūros viešieji pirkimai, susiję su atkarpomis Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena. Visose trijose Baltijos šalyse vyksta pirmieji statybos darbai, susiję su vienais sudėtingiausių pagrindinės linijos elementų. Taip pat paskelbta apie statybos pirkimus, leidžiančius pradėti tolesnius didelio masto pagrindinės linijos statybos darbus, kai bus įgyvendinti projektavimo ir žemės įsigijimo etapai“, – kalbėjo Agnis Driksna, „RB Rail AS“ valdybos pirmininkas ir vadovas.

„Be to, nacionaliniu lygmeniu vykdoma daug veiksmų siekiant paspartinti projekto įgyvendinimą, įskaitant teisės aktų tobulinimą ir pagrindinių projekto partnerių sutikimą, nes norime, kad jie laiku priimtų sprendimus pagrindiniais projekto įgyvendinimo klausimais“, – pridūrė A. Driksna.

Atsižvelgiant į tai, kad ši paraiška buvo pateikta remiantis 2021 m. vasarą nustatytomis sąlygomis, tikimasi, kad kitas finansavimo kvietimas teikti pasiūlymus 2022 m. atspindės finansavimo sąlygas ir būtiną lankstumą, kurie reikalingi siekiant paspartinti ypač išplėtotą ES lygmens strateginę veiklą po 2022 m. vasario 24 d. Dėl darbų, negavusių finansavimo pagal 2021 m. kvietimą, bus teikiamos naujos paraiškos kito kvietimo metu.

„Ši pirmoji dotacija pagal naująją Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2021–2027 m. rodo, kad Europos Komisija tęsia paramą projektui, kuris dabartinėje geopolitinėje situacijoje tapo dar svarbesnis nei kada nors anksčiau. Tai leis tęsti sklandų projekto įgyvendinimą. Kadangi projekto branda toliau didės, planuojame kito kvietimo metu teikti paraiškas tolimesniam finansavimui“, – sakė Catherine Trautmann, Transeuropinio transporto koridoriaus Šiaurės jūra – Baltijos jūra (TEN-T) Europos Komisijos koordinatorė.

Projekto partneriai šiuo metu, birželio 28 – 30 dienomis, Lione vykstančio „Connecting Europe Days“ renginio metu ir aptars konkrečius žingsnius, kaip sušvelninti neigiamus geopolitinės padėties padarinius, bei galimybes stiprinti „Rail Baltica“ įgyvendinimą Baltijos šalių ir ES lygmeniu.

„Palankiai vertinime gautas finansavimo rekomendacijas, kurios leis užtikrinti tolesnį projekto išplėtotos veiklos įgyvendinimą, atsižvelgiant į jau suteikto finansavimo įsisavinimą. Tuo tarpu užbaigus projektavimo darbus ir padarius pažangą vykdant statybos sutartis, globalus projektas „Rail Baltica“ bus paruoštas dar ambicingesnei programai dėl kito finansavimo kvietimo, atitinkančio globalaus projekto „Rail Baltica“ užbaigtumą ir tikslą užtikrinti tarpvalstybinį susisiekimą iki 2030 m., kaip apibrėžia ES“, – pabrėžė A. Driksna, „RB Rail AS“ valdybos pirmininkas.

Daugiau apie „Rail Baltica“ projektą: čia.