Ministras J. Taminskas: „Investuojame ne tik į esamo tinklo atsparumą, bet ir į naujus ryšio bokštus, kurie tarsi korys sujungia visą Lietuvą“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas apsilankė vienoje iš ministerijos valdomų viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ statomų ryšio bokšto statybos aikštelių. Panevėžio rajone, Bučiuose statomas 60 metrų aukščio bokštas suteiks galimybę ryšio operatoriams įrengti savo antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas. Planuojama, kad šio bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių.
„Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas. Nors Susisiekimo ministerijos įmonių valdomi ryšio bokštai ir tinklai dėl tinkamo pasiruošimo audros poveikį pajuto minimaliai, valstybė nuosekliai investuoja ne tik į esamo tinklo atsparumą, bet ir į naujus ryšio bokštus, kurie tarsi korys sujungia visą Lietuvą. Nauji ryšio bokštai regionuose nėra tik greitesnis ryšys. Tai galimybė be trukdžių bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, dirbti mėgstamą darbą, kurti ir plėtoti verslus“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras J. Taminskas pabrėžia, kad visi ryšio bokštai privalo būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais, kurie užtikrintų nepertraukiamą ryšio veikimą net ekstremaliausių situacijų atveju.
Ryšio bokšto kėlimo darbus stebėjęs Panevėžio rajono meras Antanas Pocius akcentavo, kad tokios investicijos turi tiesioginę reikšmę rajono gyventojų ir verslo galimybėms. „Kiekviena investicija, gerinanti susisiekimą ir ryšį su pasauliu, yra investicija į mūsų rajono žmones. Šis ryšio bokštas suteiks daugiau galimybių gyventojams, ūkininkams ir verslui. Norime, kad gyvenimas kaimiškoje vietovėje nereikštų mažesnių galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir paslaugomis“, – teigia meras.
63 nauji ryšio bokštai regionuose
Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, kaimiškose ir nutolusiose Lietuvos vietovėse bus pastatyti 63 nauji ryšio bokštai, kurie sudarys galimybes gyventojams ir įmonėms naudotis itin spartaus ryšio paslaugomis vietovėse, kuriose tokios infrastruktūros plėtros rinkos sąlygomis užtikrinti neįmanoma. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.
Bokštų teritorijose bus įrengtos modernios apsaugos priemonės - perimetro apsauga, praėjimo kontrolė ir vaizdo stebėjimo sistemos. Ryšio bokštai bus 60 metrų aukščio ir suprojektuoti taip, kad vienu metu juose savo įrangą viršutinėje sekcijoje galėtų įrengti iki keturių ryšio operatorių. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, todėl operatoriai galės naudotis sukurta infrastruktūra ir teikti itin spartaus ryšio paslaugas namų ūkiams bei verslui.
„Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą, kuri atitiktų visų ryšio operatorių poreikius. Kiekvienas bokštas projektuojamas taip, kad ateityje galėtų prisidėti prie tolesnės elektroninių ryšių plėtros ir sudarytų sąlygas gyventojams bei verslui naudotis moderniomis ryšio paslaugomis“, – teigia bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.
Ryšio infrastruktūros plėtra suderinama su visuomenės sveikatos apsauga
Ryšio infrastruktūros plėtra regionuose neapsieina ir be gyventojams kylančių klausimų dėl naujų ryšio bokštų bei jų galimo poveikio sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad pats bokštas elektromagnetinės spinduliuotės neskleidžia, jis yra konstrukcija, skirta ryšio antenoms įrengti. Ryšio bokštų infrastruktūros plėtra vykdoma laikantis nustatytų saugumo ir visuomenės sveikatos reikalavimų, o įrengus antenas jų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra reguliariai kontroliuojama.
„Ryšio bokštas pats savaime nėra elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis, tai metalinė konstrukcija, skirta ryšio antenoms įrengti. Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto. Prieš įrengdami antenas, operatoriai parengia projektus ir įvertina elektromagnetinės spinduliuotės poveikį. Sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), kuris vertina, ar elektromagnetinės spinduliuotės lygiai atitinka nustatytas higienos normas. Tik atitikus normoms operatoriams leidžiama talpinti ryšio antenas. Radiotechninių objektų priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama, o operatoriai privalo periodiškai atlikti elektromagnetinės spinduliuotės matavimus, kurių rezultatai skelbiami viešai NVSC interneto svetainėje“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Investicija į skaitmeninę atskirtį mažinančią infrastruktūrą
Projektas orientuotas į teritorijas, kuriose gyventojai ir įmonės iki šiol neturėjo galimybės naudotis aukštos kokybės itin spartaus ryšio paslaugomis dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros. Sukūrus atvirą didmeninę infrastruktūrą, visi Lietuvoje veikiantys ryšio paslaugų teikėjai galės ją naudoti savo paslaugoms teikti, galutiniai gavėjai turės platesnes galimybes pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas.
Projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas pabrėžia, kad tai investicija tiek į ryšio infrastruktūrą, tiek ir į regionų ateitį. „Spartus internetas šiandien yra būtina sąlyga nuotoliniam darbui, skaitmeninėms viešosioms paslaugoms, švietimui, sveikatos priežiūrai bei verslo plėtrai, todėl projekto nauda bus juntama gerokai plačiau nei vien geresnė interneto sparta. Tai galimybė žmonėms ir verslui visavertiškai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – teigia jis.
Daugiau kaip 30 mln. eurų vertės projektas finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 m. balandžio 30 d., tačiau, esant poreikiui, terminas gali būti pratęstas.
