BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Sudarytas 2022 m. juodųjų dėmių keliuose žemėlapis – su rekomendacijomis vairuotojams

Data

2022 07 05

Įvertinimas
0
Juodosio dėmės 2022.png

Transporto kompetencijų agentūra (TKA) pagal 2018–2021 m. įskaitinių eismo įvykių duomenis nustatė 2022 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė juodųjų dėmių žemėlapį. Šiemet jame pažymėtos 42 juodosios dėmės, t. y. 2 juodosiomis dėmėmis mažiau nei praėjusiais metais.

TKA parengtame virtualiame 2022 m. juodųjų dėmių žemėlapyje pateikiamos vairuotojams skirtos rekomendacijos kiekvienoje juodojoje dėmėje, kurias parengė ekspertai, atsižvelgiant į avaringos vietos susidarymo aplinkybes. 

Juodosios dėmės su visa tyrimų informacija yra perduotos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri suplanuos eismo saugos priemonių įgyvendinimą, juodųjų dėmių trūkumams pašalinti.


Kodėl susiformuoja juodosios dėmės?

Juodosios dėmės – tai tokie kelių ruožai, kuriuose koncentruojasi eismo įvykiai, pagal šiuo metu galiojančią metodiką juodoji dėmė nustatoma jei per 4 paskutinius metus jame įvyko 4 arba daugiau eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės arba patyrė sužalojimus eismo įvykio metu. Dažnai jos susiformuoja dėl esamų kelio saugos trūkumų ir eismo įvykiai turi tendenciją kartotis, todėl labai svarbu atlikti išsamius kiekvienos avaringos vietos tyrimus ir kaip įmanoma greičiau pašalinti šių nelaimingų atsitikimų rizikos priežastis. Todėl TKA eismo saugos specialistai kasmet atlieka tokius tyrimus ir pasiūlo priemones problemoms pašalinti. 

„Tačiau ne vien kelio infrastruktūros saugos trūkumai lemia juodosios dėmės susidarymo priežastis – 2022 metais nustatyta 12 juodųjų dėmių, t. y. 29 % nuo visų, kurios susiformavo dėl eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo neblaivūs, neturėjo teisės vairuoti arba pasišalino iš eismo įvykių vietos“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas. 

Analizuojant 2022 m. juodąsias dėmes ir jose įvykusius eismo įvykius nustatyta, kad:

  • 42 % visų, sankryžose įvykusių eismo įvykių sudaro susidūrimai sukant į kairę (apsisukant). 
  • 40 % visų, kelių ruožuose, įvykusių eismo įvykių sudaro užvažiavimai ant pėsčiojo arba dviratininko. 
  • Nuvažiavimai nuo kelio sudaro 33 % visų užmiestyje nustatytų eismo įvykių.

Nustačius juodąsias dėmes yra atliekami kiekvienos avaringos vietos tyrimai. Analizuojant juodųjų dėmių vietas specialistai nustato problemas sankryžose susijusias su nesaugiu eismo organizavimu (plati važiuojamoji dalis, neapsaugoti kairiniai posūkiai, matomumo ribojimas ir kita). Juodosios dėmės ne sankryžose susiformuoja dėl riboto kelio matomumo, dėl vertikalių ar horizontalių kelio kreivių, nesaugios šalikelės, aukštų kelio sankasos šlaitų, arti kelio augančių medžių. 

Juodosiose dėmėse įvykusių eismo įvykių sukelti nuostoliai ekonomikai

2022 m. šalies valstybinės reikšmės keliuose susiformavusiose juodosiose dėmėse žuvo 16 ir buvo sužeisti 248 eismo dalyviai. Žala Lietuvos ekonomikai dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų juodosiose dėmėse sudarė apie 12,98 milijonų eurų. Patirti nuostoliai dėl eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių 2020–2022 m. nustatytose juodosiose dėmėse, apskaičiuoti įvertinant sužalojimo lygį (žuvę, sunkiai arba lengvai sužeisti), pagal nustatytą vidutinę vieno įskaitinio eismo įvykio materialinę žalą valstybei.

Eismo saugos specialistų žinutė vairuotojams ir pėstiesiems

Eismo saugumo sistemą sudaro trys pagrindinės dalys „Žmogus (žmogiškasis faktorius) – Automobiliai – Kelias ir jį supanti aplinka“. Šios komponentės kasdien eisme sąveikauja tarpusavyje, pati silpniausia grandis yra žmogiškasis faktorius, dėl žmogaus daromų klaidų, neatidumo, atsakomybės stokos.

Kiekvieno eismo dalyvio, nesvarbu kokiame vaidmenyje dalyvauja eisme, asmeninės atsakomybės suvokimas, tinkamas rizikos įvertinimas yra svarbiausias elementas. Dalyvaudamas eisme kiekvienas eismo dalyvis turi: laikytis kelių eismo taisyklių; būti budrus ir atsargus; būti pastebimas kitiems eismo dalyviams; būti mandagus kitų eismo dalyvių atžvilgiu. 

„Kalbant apie eismo saugumą, nepakankamas dėmesys skiriamas pėstiesiems eismo dalyviams. Žmogus, norintis vairuoti automobilį, turi išlaikyti egzaminą, gauti vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu pėstiesiems jokių kursų nėra. Atrodo, kad kiekvienas sugebantis eiti, yra pilnateisis eismo dalyvis. Deja, eismo įvykių, kurių priežastimi tampa neteisingas pėsčiųjų elgesys. Analizė rodo, kad kintančios, vis sudėtingesnėmis tampančios eismo situacijos reikalauja didesnio pėsčiųjų pasirengimo: teorinių žinių, dėmesio, atsakomybės“, – mintimis dalinosi E. Morkūnas.