BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Taline susitikę Baltijos šalių transporto ministrai tarėsi dėl susisiekimo keleiviniais traukiniais tarp šalių, sutarė spartinti „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimą

Data

2023 01 23

Įvertinimas
0
baltic-transport-ministers-meeting_52643585547_o.jpg

Baltijos šalių transporto ministrai, pirmadienį susitikę Taline, sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant gerinti tarpusavio ir tarptautines logistikos jungtis, tarėsi ir svarstė galimybes pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais tarp Baltijos šalių sostinių. Taip pat sutarta spartinti europinio geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Lietuva, Latvija ir Estija sieks kartu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, kad atsirastų papildomos transporto jungtys su Ukraina. 

M. Skuodis pirmadienį Estijos sostinėje susitiko su Latvijos ir Estijos transporto ministrais Janiu Vitenbergu ir Riina Sikkut, su jais po susitikimo pasirašė susitikimo susitarimą.

Ministrai aptarė galimybę pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais nuo Vilniaus iki Rygos ir Talino dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Iš Lietuvos pusės toks traukinys galėtų pradėti kursuoti artimiausiu metu, bet tam, ministro M. Skuodžio teigimu, reikalingas bendras visų Baltijos šalių sutarimas. 

„Toks traukinys natūraliai papildytų 2022 m. gruodį atidarytą maršrutą traukiniais nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Keleivinis traukinys, jungiantis Baltijos šalių sostines dar iki nutiesiant „Rail Balticą“, ne tik padidintų gyventojų keliavimo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkai draugiško geležinkelių transporto plėtros“, – sakė M. Skuodis.

Estijos ministrė R. Sikkut pritartų tokio traukinio regione atsiradimui: „Viena iš prielaidų stiprinti ekonominius ryšius yra moderni transporto infrastruktūra, todėl „Rail Balticos“ užbaigimas yra mūsų didžiausias geopolitinis ir ekonominis prioritetas. Tačiau, kol „Rail Baltica“ tiesiama, galėtume svarstyti galimybę vežti keleivius esamu geležinkelio maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas.“

„Vertiname diskusijas dėl keleivių vežimo geležinkeliais plėtros Baltijos šalyse. Reikia susitarti, kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, ir naudotis jau esamais maršrutais, juos atitinkamai koreguojant“, – sako Latvijos susisiekimo ministras J. Vitenbergas.

M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis aptarė ir Baltijos šalims bei visai Europos Sąjungai (ES) svarbaus geležinkelių infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, mūsų šalis savo dalį stengsis pabaigti kuo anksčiau ir susijungti su Lenkija iki 2028 m. 

„Lietuvos tikslas – 2024 m. būti padarius didžiąją dalį darbų europietiškiems bėgiams iki Panevėžio ir pasirengus statyboms visose kitose atkarpose. Sparčiai ir sklandžiai nutiesti europinę geležinkelio liniją visame regione itin aktualu, siekiant užtikrinti platesnes keleivių ir krovinių vežimo galimybes, drauge įvertinant šiuo metu ypač aktualias nacionalinio saugumo reikmes“, – pabrėžė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Šių metų pradžioje Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą ES finansavimą europinės vėžės „Rail Balticai“ įgyvendinti. Bendra trijų Baltijos šalių paraiškos vertė siekia 1,15 mlrd. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis – 400 mln. eurų. Baltijos šalių ministrai taip pat akcentavo, kad tuo pačiu metu, kai intensyvinamos „Rail Balticos“ statybos, kartu reikia parengti bendrą Baltijos šalių planą dėl koordinuoto Baltijos šalių geležinkelių tinklo perėjimo prie Europinės vėžės standarto. Be to, artimiausiu metu bus sudaryta bendra darbo grupė (Task Force) Baltijos šalių geležinkelių sektoriaus nepriklausomumui padidinti. 

Susitikime taip pat pažymėta, kad Baltijos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų transporto koridorių bei papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina. 2022 metais, nuo karo Ukrainoje pradžios, „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarnavo apie 150 traukinių tarp Lietuvos ir Ukrainos.