3. Elektromobilumo plėtros tikslai

Kur nustatyti elektromobilumo plėtros tikslai ir priemonės jiems pasiekti?

Pagrindiniai elektromobilumo plėtros tikslai ir priemonės nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros veiksmų plane.

Kokios elektromobilių skaičiaus plėtros prognozės numatytos iki 2030 m.?

2021 m. buvo nustatytos siektinos elektromobilių skaičiaus rekšmės - kad iki 2025 m. pabaigos bendras elektromobilių skaičius išaugtų iki 50 000 (buvo pasiekta 90 proc. tikslo - 45 317 elektromobilių), o iki 2030 m. pasiekti 240 000 vnt.  

Kiek viešai prieinamų įkrovimo prieigų Lietuvoje prognizuojama įrengti iki 2030 m.?

2021 m. buvo nustatytas siektinas iki 2025 m. Lietuvoje įrengtų viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičius - ne mažiau kaip 1 200 vnt., o iki 2030 m. - 6 000 vnt. Pažymėtina, kad šiuo metu yra pasiekta 95 proc. 2030 m. tikslo (įrengta 5 700 įkrovimo prieigų)

Kaip planuojama vystyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą savivaldybėse?

Visos Lietuvos savivaldybės parengė šios infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planus (didžioji dalis savivaldybių Planus patvirtinto ir pradėjo jų įgyvendinimą). Planai buvo rengiami konsultuojantis su energijos skirstymo operatoriumi ir derinami su Susisiekimo ministerija, kad infrastruktūros plėtra vyktų pagal elektromobilių skaičiaus augimą ir būtų tolygi ir pakankama visos šalies mastu. Savivaldybių planai skelbiami čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/elektromobilumas/savivaldybese-iki-2030-m-numatomos-irengti-viesosios-elektromobiliu-ikrovimo-infrastrukturos-planai/ 

Kiek elektromobilių įkrovos prieigų projektuojama Lietuvos savivaldybėse?

2023 m. duomenimis daugiau kaip 5 000 įprastos ir didelės galios įkrovimo prieigų buvo suplanavusios savivaldybės, bendra planuota galia – daugiau kaip 184 tūkst. kW. Savivaldybės planus peržiūri ir atnaujina, vertinant teisės aktų reiklavimus, visuomenės poreikius ir privačia įkrovimo prieigų opeatorių iniciatyva vystomą įkrovimo infrastruktūrą. Šiuo metu yra rengiama duomenų bazė apie savivaldybių Planų įgyvendinimą. 

Prie kokių objektų savivaldybėse elektromobilių vairuotojai gali tikėtis įkrovimo prieigų plėtros?

Viešai prieinamą įkrovimo infrastruktūrą savivaldybės yra suplanavusios šalia tankaus apgyvendinimo vietų, prekybos, poilsio ir laisvalaikio centrų, sveikatos, mokymo įstaigų ir kt. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose numatomos įkrovimo prieigos šalia daugiabučių gyvenamųjų namų. Didžiausia viešai prieinamos infrastruktūros plėtra planuojama Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Konkrečios savivaldyvių suplanuotis įkrovimo infrastruktūros plėtrai numatomos vietos atvaizduotos žemėlapyje: https://lakd.maps.arcgis.com/

Elektromobilių įkrovimo prieigos aktualios ir daugiabučių gyventojams. Kaip sprendžiamas šis klausimas?

Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms yra žinomi keblumai daugiabučių namų gyventojams įsirengti privačias įkrovimo prieigas, todėl ministerijos, savivaldybės ir verslo atstovai kartu ieško sprendimų, kaip sudaryti kuo paprastesnes sąlygas gyventojams tai padaryti, jei, pavyzdžiui, daugiabutis neturi nuosavos žemės. Atsižvelgiant į tai, kad šalia daugiabučių ir jų kiemuose vietos mažai, taip pat ieškoma sprendimų, kur šalia daugiabučių, ne jų kiemuose, būtų galima patogiai įrengti viešą įkrovimo infrastruktūrą.

Kaip planuojama vystyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių?

Viešai prieinama įkrovimo infrastruktūra yra vystoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą. Pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reglamentą, šalims narėms nustatomi vienodi šios infrastruktūros vystymo šalia transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių reikalavimai. Prie magistralinių kelių, priklausančių pagrindiniam TEN-T tinklui, numatoma iki 2030 m. išvystyti elektromobilių įkrovimo parkus, išdėstant juos ne rečiau kaip kas 60 km, o vieno parko galia būtų ne mažesnė nei 600 kW su bent dviem 150 kW įkrovimo prieigomis. Visuotiniam TEN-T tinklui priklausančiuose keliuose – 300 kW galios parkai su bent viena 150 kW įkrovimo prieiga. TEN-T keliuose vietos, kur turi būti įrengti įkrovimo parkai atvaizduotos žemėlapyje: https://lakd.maps.arcgis.com/

Kur galiu rasti informaciją apie jau esamas ir būsimas elektromobilių įkrovimo stoteles?

Siekdama tolygiai ir koordinuotai plėtoti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, Susisiekimo ministerija sukūrė ir 2022 m. pristatė interaktyvų esamos viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros iki 2030 m. žemėlapį. Didelę dalį žemėlapio informacijos sudaro savivaldybių duomenys apie jų vietinės reikšmės keliuose jau esamą ir iki 2030 m. planuojamą įrengti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Su interaktyviu elektromobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapiu galite susipažinti čia: https://lakd.maps.arcgis.com/, nuolat jį rasite čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/elektromobilumas

Ar interaktyvus Susisiekimo ministerijos žemėlapis aktualus tik esamiems ir potencialiems elektromobilių vairuotojams?

Žemėlapis naudingas ne tik elektromobilių vairuotojams, bet ir viešajam sektoriui, savivaldybėms bei viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriams. Interaktyvus žemėlapis leis planuoti ir užtikrinti tokią elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūros plėtrą ir tinklą, kuris atitiks vis didėjančius šalies bei gyventojų poreikius patogiai keliauti elektrinėmis transporto priemonėmis visoje Lietuvoje. Viešajam sektoriui tai leis sekti ir koordinuoti esamos įkrovimo infrastruktūros planavimą ir plėtros eigą.

Kuo interaktyvusis žemėlapis aktualus operatoriams?

Esami ir potencialūs operatoriai kviečiami aktyviai investuoti, kurti ir plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą šalyje – šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse. Potencialūs operatoriai kviečiami savo iniciatyva ir be valstybės pagalbos kurti ir (ar) plėsti esančią elektromobilių įkovimo infrastruktūrą patraukliose verslui vietose.

Kaip vyksta elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo Lietuvoje plėtra?

Šią infrastruktūrą  vysto privatūs operatoriai tiek savo iniciatyva ir investicijomis be valstybės pagalbos, tiek su vykdomu paskatinimu finansinėmis dotacijomis iš ES fonų lėšų.