Elektromobilių infrastruktūros plėtra

LIETUVOS VIEŠOSIOS ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IKI 2030 M.

VYSTOMA ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO INFRASTRUKTŪRA ŠALIA VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ 

Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros tikslas – kuriant ir plėtojant viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje, skatinti naudotis elektromobiliais, siekiant sumažinti naftos produktų vartojimą transporto sektoriuje ir sušvelninti transporto neigiamą poveikį aplinkai.

Pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame transeuropiniame kelių tinkle (angl. TEN-T Core network), t. y. šalia tarptautinių automagistralių (valstybinės reikšmės magistralinių kelių) E85 ir E67, vėliau - ir šalia kitų kelių, priklausančių TEN-T tinklui, pagal technines galimybės,  maždaug kas 50 kilometrų, susisiekimui elektromobiliais tarp miestų užtikrinti.

2014-2017-2018 m. elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra valstybinės reikšmės keliuose:

2014-2020 metais automagistralėje Vilnius–Klaipėda, automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 26 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės:

Ši infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus Europos Sąjungos standartus ir sudarant galimybę įkrauti visų tipų elektromobilius (trijų tipų prieigos - AC ir DC (Combo2 ) arba DC (CHAdeMO) - kur elektromobilį galima įkrauti iki 50 kW galia).   

VYSTOMA ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO INFRASTRUKTŪRA MIESTUOSE

2014-2020 m. ES investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti pasinaudojo 17 Lietuvos savivaldybių. Šiam tikslui skirtos Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Pasinaudojant šiomis lėšomis turi būti įrengtos 56 viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės (33 stotelės su didelės galios prieigomis ir 23 stotelės su įprastos galios prieigomis).

Iki 2021 metų pabaigos Lietuvos savivaldybėse turėjo įrengti dar 100 elektromobilių įkrovimo stotelių. Jų tinklo plėtrą įgyvendina Transporto kompetencijų agentūra drauge su 39 šalies savivaldybėmis, kurių pasirinktose vietose įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės (2*22 kW įkrovimo prieigomis).

Daugiausiai stotelių – 20 vnt. perduota Vilniaus miestui, po 10 vnt. – Kaunui ir Panevėžiui, 8 vnt.– Klaipėdai, 5 vnt. – Šiauliams, 4 vnt. – Mažeikiams, po 3 vnt. – Jonavai, Tauragei ir Kėdainiams. Po 2 stoteles skirta Utenai, Visaginui, Kretingai ir Radviliškiui, o likusios 26 savivaldybės gavo po 1 stotelę.

Priimdamos stoteles savivaldybės įsipareigojo per vienerių metų laikotarpį jas įrengti pačių pasirinktose vietose, kurios būtų viešosios – t.y. laisvai prieinamos 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Taip pat savivaldybės savarankiškai spręndžia dėl jų eksploatavimo. 

Šios elektromobilių įkrovimo stotelės įrengiamos laikantis taikos sutarties tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos įmonės „Danpower“ sąlygų. 

Šiuo metu (2023 m. liepos mėn.) Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemos duomenimis Lietuvoje yra registruoti virš 40 įkrovimo operatorių ir veikia virš 1000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PLANAI

Iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. - viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025 m. pagal poreikį turėtų būti įrengta apie 200, iki 2030 m. apie 1 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

- Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia pagrindiniam transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių ir šalia kitų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių, atsižvelgiant į technines galimybes ne didesniu kaip 50 km atstumu;

- Įprastos ir vidutinės galios elektromobilių įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą;

- Savivaldybės, suderinusios su Susisiekimo ministerija, iki 2022 m. parengia arba atnaujina savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus, kurie turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas trejus metus ir skelbiami viešai;

- Nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje veikiančios viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir jų operatoriai privalo turėti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorius įsipareigoja neatlygintinai Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos tvarkytojui teikti elektromobilių stotelės statinius duomenis ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis.

- Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešoji didelės arba labai didelės galios elektromobilių įkrovimo prieiga;

- Nuo 2023 m sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uoste turi būti įrengta viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė;

-Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turi sudaryti sąlygas elektromobilį įkrauti neturint tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju ir (ar) elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriumi, sudarant galimybę už elektromobilio įkrovimo paslaugą atsiskaityti vietoje, neturint išankstinių specialių identifikacinių kortelių ar kitų priemonių.

Nustatytų nacionalinių viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros tikslų pasiekimui ir reikalavimų įvykdymui yra planuojamos lėšos iš 2021–2027 m. ES investicijų programos, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Darnaus judumo fondo ir kitų šaltinių. Susisiekimo ministerija iš RRF (savivaldybėse be Darnaus judumo mieste planų (DJMP), degalinėse, stotyse, uostuose, šalia valstybinės reikšmės kelių) ir 2021–2027 m. ES investicijų programos (savivaldybėse su DJMP) iš viso planuoja skirti ~86 mln. Eur viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo skatinimui. Šia parama viešųjų ir pusiau viešųjų prieigų įrengimui (įgyvendinant savivaldybių parengtus elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus) bus kviečiamos pasinaudoti savivaldybės ir verslas.  Finansinės paskatos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastrastruktūros vystymui planuojamos nuo 2022 m. pabaigos iki 2026-2029 m.