Apie sektorių

Elektroninių ryšių sektoriaus plėtra

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje elektroninių ryšių veiklos reguliavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, kuriame reglamentuojami visuomeniniai santykiai, susiję su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeniniai santykiai, susiję su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Viešasis fiksuotasis  telefono ryšys

Viešasis fiksuotojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.

Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti. 

Viešasis mobilusis telefono ryšys

Viešasis mobiliojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.

Mažmenines fiksuotojo kalbinio ryšio ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas 2025 metais teikė 68 ūkio subjektai.

Plačiajuostis ryšys
Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros projektai RAIN

Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio ryšio tinklo RAIN projektų įgyvendinimas turėjo didelę reikšmę plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje. 
Kaimiškosios vietovės dėl mažo gyventojų tankumo, socialinių problemų ir iš jų kylančių minimalių finansinių pajėgumų, didelių ryšio infrastruktūros sukūrimo kaštų ir nedidelės pradinės komercinių plačiajuosčio ryšio ir interneto paslaugų paklausos dažniausiai nėra patrauklios komercinei veiklai. Tai dar labiau stiprina socialinę ir ekonominę kaimo ir miesto atskirtį.

Jau po pirmojo RAIN projekto etapo, kai spartusis internetas sujungė kaimų seniūnijas su savivaldybių centrais, kaimo vietovių gyventojai galėjo pajusti akivaizdžią šio ryšio tinklo naudą. Pirmojo infrastruktūros kūrimo nutolusiose vietovėse etapo RAIN įgyvendinimo metu sukurta infrastruktūra kaimiškose vietovėse sudarė sąlygas teikti plačiajuosčio interneto paslaugas 330 mokyklų, 467 seniūnijose, plačiajuosčio interneto ryšys tapo prieinamas daugiau kaip 300 000 kaimiškųjų vietovių gyventojų.

2009 m. gruodžio mėn. pradėtas antrasis projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (RAIN-2) etapas, kurio metu vis daugiau kaimiškųjų vietovių gyvenviečių prijungiama prie šviesolaidinės infrastruktūros ir joms suteikiama galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu. RAIN-2 projektas įgyvendintas 2015 m. lapkričio 11 d. Įgyvendinant projektą RAIN-2, nutiesti 5755 kilometrai šviesolaidinių kabelių linijų ir įrengta 3370 prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškų, įrengta savivaldybių lygmens tinklo infrastruktūra ir reikalingos tinklo ir paslaugų valdymo sistemos; prie plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis.

Susisiekimo ministerija, kartu su VšĮ "Plačiajuostis internetas", įgyvendinusi RAIN-2 projektą, toliau vykdė Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plane numatytas priemones, skirtas įgyvendinti ES ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytus sparčiojo plačiajuosčio interneto plėtros tikslus, kad iki 2020 m. visi gyventojai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu.

2018 metais pradėtas įgyvendinti trečiasis plačiajuosčio ryšio plėtros kaimo vietovėse etapas – naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas (NKP). Projekto įgyvendinimo metu toliau  plėtojama naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra baltosiose teritorijose, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir sparčiojo interneto ryšio paslaugų teikimo, statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas. Pastatyta  20 ryšio bokštų ir nutiesta apie 1 210 km šviesolaidinių kabelių linijų, prijungta apie 310 ryšių infrastruktūros objektų. Teritorijose, kuriose nėra galimybių suprojektuoti ryšio bokštų, įrengta pasyvaus šviesolaidinio tinklo (angl. Gigabit Passive Optical Network (GPON) tankinimo infrastruktūra, įrengiant naujus prisijungimo taškus. Naujai sukurta judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra pasiekė apie 254 000 namų ūkių, kurių teritorijos projekto metu bus padengtos naujos kartos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau).  Projektas baigtas įgyvendinti 2023 m. 

Susisiekimo ministerija, siekdama įgyvendinti Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytus  itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros tikslus – užtikrinti, kad iki 2025 m. visiems Europos namų ūkiams būtų prieinamas interneto ryšys, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės, toliau  įgyvendino Lietuvos Respublikos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros 2021–2027 m. plane numatytas priemones. 2024 m. buvo įgyvendinamas projektas „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ (ISRI), kurio tikslas – užtikrinti prieigą prie gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio „baltosiose teritorijose“ socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams bei duomenų perdavimo paslaugų tiekėjams. Gigabitinės spartos ryšio prieigą kaimiškose / nutolusiose vietovėse yra planuojama suteikti 5 000 subjektų. 2024 m. pasirašyta ISRI projekto finansavimo sutartis ir pradėti pirmieji projekto įgyvendinimo darbai. Rangovams suprojektavus dalį šviesolaidinių kabelių linijų, išduoti pirmieji leidimai pradėti linijų tiesimo darbus. Per 2025 m. itin spartaus ryšio galimybė sudaryta 2515 socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių objektų. Objektai prijungti itin spartaus ryšio mobiliųjų operatorių bazines stotis prijungus prie šviesolaidinio tinklo ar šviesolaidinėmis linijomis.

Taip pat pradėtas įgyvendinti itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtros projektas (ISRI-2), statant ryšio bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas, kurio tikslas užtikrinti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą šalies „baltosiose teritorijose“ esantiems namų ūkiams ir įmonėms. 2025 m. buvo vykdomos ryšio bokštų statybos, techninės priežiūros, aktyvinės įrangos viešųjų pirkimų procedūros. Pasirašyta 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių.

Skaitmeninė televizija

2025 m. mokamos televizijos paslaugų gavėjų skaičius siekė 501 tūkst. ir mokamos televizijos paslaugų, teikiamų naudojant interneto protokolo technologijas (IPTV), vartotojų skaičius viršijo kabelinės televizijos tinklais besinaudojančių vartotojų skaičių. 2025 m. pabaigoje IPTV paslaugų gavėjų skaičius sudarė 62 proc. visų mokamos televizijos paslaugų gavėjų, kabelinės televizijos – 31 proc., palydovinės TV – 6 proc.

2025 m. mokamos televizijos paslaugas teikė 38 paslaugų teikėjai.

Narystė tarptautinėse organizacijose

Lietuva yra Jungtinių Tautų specializuotų organizacijų, tokių kaip Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų konferencija (CEPT), valstybė narė. Susisiekimo ministerija, vykdydama įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas pašto ir ryšių sričių valdymo funkcijas ir įgyvendindama šiose srityse valstybės politiką, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir atstovauja Lietuvai telekomunikacijų ir pašto sritims skirtose konferencijose, siekdama plėtoti ir standartizuoti tarptautinę telekomunikacijų sistemą, palaikyti ryšius tarp įvairių tautų bei valstybių, plečiant telekomunikacijų ir pašto veiklą bei naujų informacinių technologijų įdiegimą. Bukarešte (Rumunijoje) vykusioje Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) plenarinėje sesijoje 2022 m. rugsėjo 29 d. išrinkta nauja ITU vadovybė – generalinio sekretoriaus pavaduotoju 2023–2026 metų kadencijai tapo Tomas Lamanauskas. Tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai Lietuvos atstovas išrenkamas į tokias aukštas pareigas Jungtinių Tautų Organizacijoje.