Apie sektorių

Elektroninių ryšių sektoriaus plėtra

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje elektroninių ryšių veiklos reguliavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, kuriame reglamentuojami visuomeniniai santykiai, susiję su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeniniai santykiai, susiję su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Viešasis fiksuotasis  telefono ryšys

Viešasis fiksuotojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.

Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti. 

Mažmenines fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugas 2022 metais teikė 36 ūkio subjektai.

Viešasis mobilusis telefono ryšys

Viešasis mobiliojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.
Mažmenines mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas 2022 metais teikė 26 ūkio subjektai.

Plačiajuostis ryšys
Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros projektai RAIN

Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio ryšio tinklo RAIN projektų įgyvendinimas turėjo didelę reikšmę plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje. 
Kaimiškosios vietovės dėl mažo gyventojų tankumo, socialinių problemų ir iš jų kylančių minimalių finansinių pajėgumų, didelių ryšio infrastruktūros sukūrimo kaštų ir nedidelės pradinės komercinių plačiajuosčio ryšio ir interneto paslaugų paklausos dažniausiai nėra patrauklios komercinei veiklai. Tai dar labiau stiprina socialinę ir ekonominę kaimo ir miesto atskirtį.

Jau po pirmojo RAIN projekto etapo, kai spartusis internetas sujungė kaimų seniūnijas su savivaldybių centrais, kaimo vietovių gyventojai galėjo pajusti akivaizdžią šio ryšio tinklo naudą. Pirmojo infrastruktūros kūrimo nutolusiose vietovėse etapo RAIN įgyvendinimo metu sukurta infrastruktūra kaimiškose vietovėse sudarė sąlygas teikti plačiajuosčio interneto paslaugas 330 mokyklų, 467 seniūnijose, plačiajuosčio interneto ryšys tapo prieinamas daugiau kaip 300 000 kaimiškųjų vietovių gyventojų.

2009 m. gruodžio mėn. pradėtas antrasis projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” (RAIN-2) etapas, kurio metu vis daugiau kaimiškųjų vietovių gyvenviečių prijungiama prie šviesolaidinės infrastruktūros ir joms suteikiama galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu. RAIN-2 projektas įgyvendintas 2015 m. lapkričio 11 d. Įgyvendinant projektą RAIN-2, nutiesti 5755 kilometrai šviesolaidinių kabelių linijų ir įrengta 3370 prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškų, įrengta savivaldybių lygmens tinklo infrastruktūra ir reikalingos tinklo ir paslaugų valdymo sistemos; prie plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis.

Susisiekimo ministerija, kartu su VšĮ "Plačiajuostis internetas", įgyvendinusi RAIN-2 projektą, toliau vykdo Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plane numatytas priemones, skirtas įgyvendinti ES ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytus sparčiojo plačiajuosčio interneto plėtros tikslus, kad iki 2020 m. visi gyventojai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu.

2018 metais pradėtas įgyvendinti trečiasis plačiajuosčio ryšio plėtros kaimo vietovėse etapas – naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas (NKP). Projekto įgyvendinimo metu toliau  plėtojama naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra baltosiose teritorijose, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir sparčiojo interneto ryšio paslaugų teikimo, statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas. Planuojama pastatyti apie 20 ryšio bokštų ir nutiesti apie 1 210 km šviesolaidinių kabelių linijų. Jau nutiestos visos projekto metu suplanuotos Lietuvoje nutiesti šviesolaidinės linijos, prijungta apie 310 ryšių infrastruktūros objektų. Teritorijose, kuriose nėra galimybių suprojektuoti ryšio bokštų, įrengiama pasyvaus šviesolaidinio tinklo (angl. Gigabit Passive Optical Network (GPON) tankinimo infrastruktūra, įrengiant naujus prisijungimo taškus. Naujai sukurta judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra pasieks apie 254 000 namų ūkių, kurių teritorijos projekto metu bus padengtos naujos kartos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau).  Projektą planuojama įgyvendinti 2023 m.

Skaitmeninė televizija

2022 m. mokamos televizijos abonentų skaičius siekė 627,2 tūkst. ir mokamos televizijos paslaugų, teikiamų plačiajuosčio ryšio tinklais, naudojant interneto protokolo technologijas (IPTV), vartotojų skaičius viršijo kabelinės televizijos tinklais besinaudojančių vartotojų skaičių. 2022 m. pabaigoje IPTV abonentų skaičius sudarė 51,2 proc. visų mokamos televizijos abonentų – per metus jų skaičius paaugo 3,7 proc. 

2022 m. skaitmeninės televizijos paslaugas teikė 40 ūkio subjektų.

Narystė tarptautinėse organizacijose

Lietuva yra Jungtinių Tautų specializuotų organizacijų, tokių kaip Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų konferencija (CEPT), valstybė narė. Susisiekimo ministerija, vykdydama įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas pašto ir ryšių sričių valdymo funkcijas ir įgyvendindama šiose srityse valstybės politiką, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir atstovauja Lietuvai telekomunikacijų ir pašto sritims skirtose konferencijose, siekdama plėtoti ir standartizuoti tarptautinę telekomunikacijų sistemą, palaikyti ryšius tarp įvairių tautų bei valstybių, plečiant telekomunikacijų ir pašto veiklą bei naujų informacinių technologijų įdiegimą. Bukarešte (Rumunijoje) vykusioje Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) plenarinėje sesijoje 2022 m. rugsėjo 29 d. išrinkta nauja ITU vadovybė – generalinio sekretoriaus pavaduotoju 2023–2026 metų kadencijai tapo Tomas Lamanauskas. Tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai Lietuvos atstovas išrenkamas į tokias aukštas pareigas Jungtinių Tautų Organizacijoje.

Lietuvos atstovai taip pat dalyvauja Europos GNSS agentūros (angl. Global Navigation Satellite System)  valdymo organų ­– Saugumo akreditavimo valdybos (angl. Security Accreditation Board) ir Administracinės  valdybos (angl. Administrative Board) veikloje.

Saugumo akreditavimo valdyba užtikrina programų saugumo akreditavimą ir Galileo saugumo centro veikimą. Šiuo tikslu ji inicijuoja ir stebi saugumo procedūrų įgyvendinimą ir atlieka sistemos saugumo auditą, taip pat vykdo kitas užduotis, susijusias su  taikomųjų programų ir paslaugų palydovinės navigacijos rinkoje propagavimu, užtikrinimu, kad sistemų sudedamąsias dalis sertifikuotų atitinkamos, tinkamus įgaliojimus turinčios sertifikavimo įstaigos, taip pat svarsto klausimus dėl saugumo akreditavimo strategijos patvirtinimo, palydovų paleidimo ir kt. Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra vykdytų jai pavestą darbą ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, atsako už išteklių ir biudžeto klausimus, taip pat skiria vykdomąjį direktorių, tvirtina Agentūros kitų metų darbo programą, prižiūri Galileo saugumo centro veikimą, priima metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą bei perspektyvas ir išsiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir kt. Lietuvą minėtose GNSS institucijose atstovauja Susisiekimo ministerija.