„Rail Baltica“ projektas

Apie projektą

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

„Rail Baltica“ yra dviejų Europos transporto tinklo koridorių – Šiaurės–Baltijos jūrų ir Baltijos, Juodosios bei Egėjo jūrų – sudėtinė dalis. 2011 m. Lietuvoje jis pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Naują europinio standarto 1435 mm vėžės pločio „Rail Baltica“ geležinkelį plėtoja trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, o Lenkija modernizuoja savo ruožą. Lietuvoje už projekto įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, už projekto vykdymą – LTG grupės infrastruktūros įmonė „LTG Infra“.

Pagrindiniai faktai

Didžiausias projektinis greitis: 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių).
Apie 5,8 mlrd. eurų investicija regione, iš kurių iki 85 proc. bus finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
Projektą finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva.
Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes.
Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos.
Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti.

Projekto „Rail Baltica“ naudos gavėjai Baltijos šalyse yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos transporto ministerijos. 2014 m. pabaigoje jų sprendimu įsteigta bendra įmonė „RB Rail AS“ – projekto koordinatorė, kuri koordinuoja projekto eigą Baltijos šalyse. Lietuvos interesams bendros įmonės valdymo organuose atstovauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės atstovai.

Projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1802 patvirtintu Neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, planu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintu Europinio standarto geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos tiesimo parengiamųjų darbų planu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į UAB „Sweco Lietuva“ atliktą Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadą, 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3-124 patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadą, kad prioritetine alternatyva įgyvendinant projektą laikytina europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. 2014 m. spalio mėn. įmonė „AECOM“ atliko Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ trasos galimybių studiją.

SVARBIAUSI „RAIL BALTICA“ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI:

PLANAVIMO DOKUMENTAI:

OFICIALŪS PROJEKTO PUSLAPIAI:

Atnaujinimo data: 2026-03-10