„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. „Rail Baltica” yra geležinkelių transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas - sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
1435 mm vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtrą įgyvendina trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, Lenkija – jį modernizuoja. „Rail Baltica“ yra dvikelio geležinkelio elektrifikuota linija, kurios didžiausias projektuojamas greitis 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių). Linijos ilgis Lietuvoje - 392 km.
Projekto „Rail Baltica“ naudos gavėjai Baltijos šalyse yra Estijos Respublikos ekonomikos ir susisiekimo ministerija, Latvijos Respublikos transporto ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 2014 m. pabaigoje jų sprendimu įsteigta bendra įmonė „RB Rail AS“ – projekto koordinatorė, kurios tikslas yra koordinuoti projekto eigą ir siekti projekto vientisumo per visas tris šalis. Lietuvos interesams bendros įmonės valdymo organuose atstovauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės atstovai.
„Rail Baltica“ maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu Nr. 27. 2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 371 pripažino projektą „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1802 patvirtintu Neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, planu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintu Europinio standarto geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos tiesimo parengiamųjų darbų planu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į UAB „Sweco Lietuva“ atliktą Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadą, 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3-124 patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadą, kad prioritetine alternatyva įgyvendinant projektą laikytina europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. 2014 m. spalio mėn. įmonė „AECOM“ atliko Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ trasos galimybių studiją. Aktualiausią informaciją apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą galite rasti čia.
SVARBIAUSI „RAIL BALTICA“ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI:
PLANAVIMO DOKUMENTAI: