Apie sektorių

Lietuvos kelių tinklas

Atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę reikšmę, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Šių kelių bendras ilgis yra daugiau kaip 84 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja bei jais disponuoja akcinė bendrovė "Via Lietuva". Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Viešieji vietinės reikšmės keliai (ir gatvės) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Valstybinės reikšmės kelių tinklas

Valstybinės reikšmės kelių ilgis –21 202,651 km, iš jų:

• magistralinių kelių – 1 751,257 km;
• krašto kelių – 4 924,577 km;
• rajoninių kelių – 14 526,817 km.

Vietinės reikšmės kelių ilgis – 60 886,975 km.

Europos kelių tinklo koridoriai

1994 m. Kretoje surengtoje Europos šalių transporto ministrų konferencijoje buvo nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network (TEN-T) koridoriai:

• Šiaurės–Pietų kryptimi: I koridorius (Talinas–Ryga–Saločiai–Panevėžys–Kaunas–Kalvarija–Varšuva) ir jo šaka – IA koridorius (Talinas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas);
• Rytų–Vakarų kryptimi: IX koridoriaus šakos, IX B koridorius (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir IX D koridorius (Kaunas-Kaliningradas).

Europinės reikšmės magistralės

• E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha);
• E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas);
• E77 (Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius (Kaliningradas)–Varšuva–Krokuva–Budapeštas);
• E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis);
• E262 (Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezekne–Ostravas);
• E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga–Klaipėda).

Kelių transportas 

Kelių transportas – tinkamiausia ir lanksčiausia transporto priemonė pristatyti krovinius į bet kurią paskirties vietą. Kelių transportu 2024 metais vežta apie 79 proc. visų krovinių (138 mln. tonų iš 173 mln. tonų). Kelių transportas neabejotinai yra populiariausia keleivių susisiekimo priemonė. Šia transporto rūšimi vežama apie 97 proc. visų keleivių.

Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Pagrindas plėtoti šį verslą, buvo su 34 Europos ir Azijos valstybėmis sudaryti tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje bei Lietuvos narystė Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos sistemoje.

1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius bei krovinius, kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių. 2025 m. rugsėjo 1 d.Lietuvos vežėjai turėjo 9135 veiklos licencijų, suteikiančių teisę vežti keleivius ir krovinius. 2025 m. kovo 1 d. Lietuvos vežėjai turėjo  97558 veiklos licencijos kopijas krovininėms transporto priemonėms, iš kurių vidaus maršrutais vežti – 6245 veiklos licencijos kopijas.