>

Lietuvos kelių tinklas

Atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę reikšmę, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Šių kelių bendras ilgis yra daugiau kaip 84 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoja bei jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Viešieji vietinės reikšmės keliai (ir gatvės) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Valstybinės reikšmės kelių tinklas

Bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis –21 204,798 km, iš jų:

  • magistralinių kelių – 1 751,257 km;
  • krašto kelių – 4 924,617 km;
  • rajoninių kelių – 14 527,924 km.

Valstybinės reikšmės keliuose yra:

  • E kategorijos kelių – 1 751 km;
  • kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių) – 1547 vnt.

Europos kelių tinklo koridoriai

1994 m. Kretoje surengtoje Europos šalių transporto ministrų konferencijoje buvo nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network (TEN-T) koridoriai:

  • Šiaurės–Pietų kryptimi: I koridorius (Talinas–Ryga–Saločiai–Panevėžys–Kaunas–Kalvarija–Varšuva) ir jo šaka – IA koridorius (Talinas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas);
  • Rytų–Vakarų kryptimi: IX koridorius, IXB koridoriaus šaka (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir IXD koridorius (Kaunas-Kaliningradas).

Europinės reikšmės magistralės

  • E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha);
  • E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas);
  • E77 (Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius (Kaliningradas)–Varšuva–Krokuva–Budapeštas);
  • E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis);
  • E262 (Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezekne–Ostravas);
  • E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga–Klaipėda).

Kelių transportas 

Kelių transportas – tinkamiausia ir lanksčiausia transporto priemonė pristatyti krovinius į bet kurią paskirties vietą. Kelių transportu pervežama apie 50 proc. visų krovinių. Kelių transportas neabejotinai yra populiariausia keleivių susisiekimo priemonė. Šia transporto rūšimi vežama apie 98 proc. visų keleivių.

Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Pagrindas plėtoti šį verslą, buvo su 34 Europos ir Azijos valstybėmis sudaryti tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje.

1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius bei krovinius, kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių. 2022 metais Lietuvos vežėjai gavo 8499 veiklos licencijas, suteikiančias teisę vežti keleivius ir krovinius. 2022 metais buvo išduota 74740 veiklos licencijų kopijų krovininėms transporto priemonėms, iš kurių vidaus maršrutais vežti – 5376 veiklos licencijų kopijų.

Atnaujinimo data: 2023-12-14