Apie sektorių

Transportas ir logistika. Transporto tinklai yra Europos bendrosios rinkos arterijos, rinkų konkurencingumo varomoji jėga. Lietuva, esanti Baltijos jūros regiono centre tarp Vakarų Europos ir Rytų šalių rinkų, nuo seno žinoma kaip transporto ir logistikos paslaugų šalis. Mūsų šalies teritoriją kerta du tarptautiniai transporto koridoriai ir jų atšakos: Rytų–Vakarų kryptimi – IX transporto koridoriaus atšakos IXB ir IXD, Šiaurės–Pietų kryptimi – I transporto koridorius bei jo atšaka IA. Visa tai sudaro galimybę Lietuvai tapti svarbia grandimi globalioje transporto logistikos grandinėje, aptarnaujant Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų prekybos srautus, maksimaliai panaudojant atskirų transporto rūšių privalumus ir efektyvią jų sąveiką.

Transporto ir logistikos sektorius sukuria reikšmingą bendrojo vidaus produkto dalį, todėl šiai sričiai valstybė skiria didelį dėmesį, skatina nuolatinį jos plėtojimą, aplinkos taršos mažinimą ir investicijas į autotransporto ir geležinkelių kelius, jūrų ir oro uostus, pasienio punktus, miesto logistiką ir pažangiausią infrastruktūrą.

Šiuo metu yra vykdomas Rail Baltica geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Projektas Rail Baltica yra simbolinis Baltijos šalių sugrįžimas į Europą - iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys jau buvo sujungtos su Europa 1435 mm pločio vėže. Nuo XX a. vidurio Baltijos šalys buvo sujungtos Rytų-Vakarų kryptimi 1520 mm pločio vėžės geležinkeliu. Geležinkelio transporto paslaugos daugiausia teikiamos Rytų-Vakarų ašimi naudojant esamas 1520 mm pločio sistemas, branginančias Baltijos šalių sujungimą su likusia ES dalimi per Lenkiją. Įgyvendinus Rail Baltica geležinkelio transporto infrastruktūros projektą, bus užtikrintas Estijos, Latvijos ir Lietuvos integravimas į bendrą Europos geležinkelių tinklą.

Viešieji logistikos centrai. Europos Sąjungos transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 metų geležinkeliu arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie yra vežami daugiau nei 300 km atstumu. Lietuva nuosekliai ir atsakingai įgyvendina šią politiką ir kaip numatyta Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje iki 2025 m., vykdo viešųjų logistikos centrų steigimo procedūras.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose - Vilniuje ir Kaune, strategiškai tinkamiausiose vietose, įsteigti viešieji logistikos centrai, kad būtų įgyvendinta darni sąveika tarp sausumos, oro ir vandens transporto rūšių. Vilniaus ir Kauno viešuosiuose logistikos centruose jau įrengti Vilniaus įvairiarūšis terminalas (VIT) ir Kauno įvairiarūšis terminalas (KIT). Kiekvieno viešojo logistikos centro  vystymas vykdomas 50-300 ha teritorijoje, kurioje įsteigti įvairiarūšiai terminalai, sandėliai, sandėliavimo aikštelės, administraciniai pastatai, teikiamos muitinį, veterinarinį, fitosanitarinį tikrinimą atliekančių institucijų ir muitinės tarpininkų paslaugos.

Logistikos centrų pagalba efektyviai išnaudojamos geležinkelių, kelių, vandens ir oro transporto galimybės, užtikrinta skirtingų transporto rūšių sąveika Europos transporto koridoriuose, sumažės transporto srautai magistraliniuose keliuose ir spūstys šalies miestų gatvėse.

Pasienio kontrolės punktai. Lietuvos valstybė bendradarbiauja su kaimyninėmis Baltijos jūros regiono šalimis ir siekia su jomis palaikyti gerus tarpusavio santykius. Bendras Lietuvos Respublikos valstybės sienos ilgis yra 1762 km (su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi). Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į Europos Sąjungą ir įsiliejus į Šengeno erdvę buvo panaikinta dokumentų kontrolė pasienyje su Lenkija ir Latvija, sustiprinta sienos ruožų apsauga su Baltarusija ir Rusija ir įsteigti 26 valstybės sienos perėjimo punktai.

Prie išorinių ES sienų esančių pasienio kontrolės punktų plėtra įgyvendinama vadovaujantis patvirtintu Valstybės investicijų projektų sąrašu, valstybės saugumo interesais, susitarimais su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, keleivių ir krovinių srautų per pasienio kontrolės punktus statistika.

• Interaktyvus pasienio kontolės punktų žemėlapis

• Lietuvos Respublikos sienos kirtimo rezervacijos sistema internete:

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama jai pavestą funkciją užtikrinti sklandų patekimą į pasienio kontrolės punktus įdiegė Transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinę sistemą (toliau ­­– EVIS).

EVIS paskirtis – sudaryti sąlygas registruotis kirsti valstybės sieną iš anksto internetu www.ltsiena.lt, www.ltborder.eu, valdyti EVIS technines priemones (pakeliamus užtvarus, šviesoforus, informacines švieslentes, valstybinių numerių nuskaitymo įrenginius ir kt.), kurios EVIS suformuotos virtualios eilės tvarka transporto priemones įleidžia į pasienio kontrolės punktą, taip pat EVIS paslaugų vartotojams teikti su valstybės sienos kirtimu susijusią informaciją, valdyti transporto priemonių įleidimą į PKP.

Išankstinis eilės rezervavimas sudaro sąlygas sienos kirtimo laukti ne pasienyje, bet pasirinktoje vietoje arba keliones planuoti iš anksto ir tokiu būdu ženkliai sumažina fizines palaukimo eiles arba jas visai panaikina.    

Komisijos:

• Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija (veikla – koordinuoja pasienio kontrolės punktų plėtrą, svarsto pasienio kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo investicijų projektus, koordinuoja lėšų naudojimą pasienio kontrolės punktams statyti ir rekonstruoti, inicijuoja derybas, svarsto derybinių pozicijų projektus deryboms su kaimyninių valstybių kompetentingomis institucijomis dėl pasienio kontrolės punktų plėtros, taip pat tarptautinių susitarimų dėl pasienio kontrolės punktų plėtros projektus.