Apie sektorių

APIE SEKTORIŲ

Lietuvos Respublikos vandens transportas

Lietuvos Respublikos vandens transportas – viena iš Lietuvos Respublikos transporto šakų, jungianti į gamybinį, technologinį kompleksą įmones, institucijas ir organizacijas, vykdančias laivybą, uostų ir prieplaukų veiklą, vandens kelių priežiūrą ir tvarkymą bei kitas, susijusias su laivyba veiklas.

Lietuvos Respublikos vandens transporto valdymas

Prekybinės ir saugios laivybos, vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą (administravimą) organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vykdo Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja jūrų ir vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.         

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato prekybinės ir saugios laivybos reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir ES teisės aktų, reglamentuojančių vandens transporto veiklą, saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo tvarką, leidžia privalomuosius teisės aktus.                   

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupė įgyvendina vandens transporto valstybės strategiją ir politiką, koordinuoja vandens transporto veiklą, projektus, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose ir institucijose.

Tiesioginiame Susisiekimo ministerijos pavaldume yra šios vandens transporto įstaigos ir įmonės:     

• Lietuvos transporto saugos administracija;         

• AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;   

• AB Vidaus vandens kelių direkcija;    

• AB „Smiltynės perkėla“.                  

Lietuvos transporto saugos administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus, kontroliuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse ir laivuose bei vykdo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse jai nustatytas funkcijas.

Jūrų transporto sektorius

Jūrų transportą sudaro Lietuvos jūrų prekybinis laivynas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo, laivų aprūpinimo, laivų vilkimo ir kitas paslaugas teikiančios įmonės ir agentūros.

Lietuvos jūrų prekybinį laivyną sudaro AB „Limarko laivininkystės kompanija“, AB „DFDS Seaways“ ir kitų laivybos kompanijų eksploatuojami laivai. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre yra įregistruoti 102 jūriniai laivai: 11 pagalbinių laivų, 44 prekybiniai, 5 specialiosios paskirties, 42 žvejybos laivai.

Aktualu tai, kad 2023 m. balandį buvo atnaujinta ir patvirtinta jūrininko darbo sutarties forma, su kuria galima detaliau susipažinti sekant nuorodą A1-267 Dėl Pavyzdinės darbo sutarties su jūrininku formos patvirtinimo (e-tar.lt)

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Uosto direkcija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 gegužės 14 d. nutarimu Nr. 192. Įregistruota 1991 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Uosto direkcijos steigėja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 2023 m. sausio 2 d. perorganizuota ir įgijo akcinės bendrovės statusą. 

Uosto direkcijos valdymo organai yra Uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Susisiekimo ministerija, kolegialus Uosto direkcijos valdymo organas – valdyba. Tapus akcinei bendrovei, įsteigiama stebėtojų taryba. 

Uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė. Uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus ir kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas, turintis gerai išvystytas susisiekimo komunikacijas (geležinkelis, keliai, oro transportas, vidaus vandenų kelias) su šalies miestais ir kaimyninėmis valstybėmis. Klaipėda –  multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kuriame dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių ir priimti iki 400 m. ilgio laivus. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos uostus. 2019 m. Uostas dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos rezultatai naujausiais duomenimis per 2022-01/10 mėnesius, siekia 30,2 mln. t. Tai yra -19,7 proc. pokytis, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. Rezultatams didelės įtakos turėjo esama geopolitinė situacija regione. Daugiau apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos rezultatus, kitą statistinę informaciją bei susijusius duomenis - skaitykite adresuhttps://portofklaipeda.lt/uostas/apie-klaipedos-uosta/klaipedos-uosto-statistika/.

Klaipėdos uosto reikšmė valstybei:

~58 tūkst. indukuotų darbo vietų

~4,5 % šalies dirbančiųjų

~6,13 % sukuriamo Lietuvos BVP

Vidaus vandenų transportas

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Vidaus vandenų transportą sudaro vidaus vandenų keliai, vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, vidaus vandenų transporto priemonės (laivai).

Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytoju paskirta AB Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija), kuri valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, užtikrina juose garantinius matmenis. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą įgaliotos vykdyti savivaldybės, kurių teritorijose yra vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai.

Bendras Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ilgis – 877,1 km.

Direkcija, vykdydama programą „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ 2022 m. navigacijos laikotarpiu eksploatuoja (ženklina laivakelį, vykdo vagos valymo ir reguliavimo bunomis, hidrografinius ir kitus susijusius su laivybos sąlygų užtikrinimu, darbus) 450 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Daugiau informacijos apie Direkcijos prižiūrimus vidaus vandenų kelius - svetainėje www.vvkd.lt.

Saugios laivybos užtikrinimas

Laivybos kontrolę Lietuvos Respublikos jūrų ir vidaus vandenyse vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija). Administracijos pagrindiniai uždaviniai – kontroliuoti kaip vykdomi tarptautiniai, ES teisės aktų ir LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai laivybos įmonėse, laivuose ir uostuose.

Administracija vykdo LR jūrų laivų registro, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkančios įstaigos funkcijas. Administracija vertina Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kompetenciją, išduoda jiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus, akredituoja ir prižiūri juos rengiančias mokymo įstaigas.

Administracija sudaro Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos hidrografinę nuotrauką, jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis.

Administracija vykdo laivų eismo stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, siekiant identifikuoti potencialius pavojus saugiai laivybai, žmonėms ir aplinkai teikia su šia veikla susijusias paslaugas, eksploatuoja Nacionalinę laivų eismo stebėsenos informacinę sistemą (NLESIS), kuri yra sudėtinė Europos Sąjungos laivybos informacijos sistemos SafeSeaNet dalis.

Administracija vykdydama jai pavestas funkcijas, siekia, kad laivai plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivų prevencijos reikalavimus. Tuo pačiu toliau siekiame nacionalinės teisės priemonėmis sudaryti Lietuvos laivybos įmonėms, jūrininkams ir kitiems dalyvaujantiems laivybos versle subjektams tinkamas sąlygas konkurencingumui didinti.                     

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija buvo reorganizuota ir prijungta prie Lietuvos saugios laivybos administracijos. 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvos saugios laivybos administracija prijungta prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, taip pat priimtas sprendimas pakeisti įstaigos pavadinimą į Lietuvos transporto saugos administraciją.

Daugiau informacijos, susijusios su Lietuvos transporto saugos administracijos veikla vandens transporto srityje galima sužinoti paspaudus nuorodą: https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vandens-transportas.