Investicija į „Air Baltic“ būtų emocinis veiksmas, sako Juras Taminskas
Lietuva nėra gavusi naujo Latvijos pasiūlymo investuoti į finansinių sunkumų patiriančią jos oro bendrovę „Air Baltic“, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Pasak jo, jei toks siūlymas ir būtų pateiktas, jis jo nepalaikytų, nes tai būtų emocinis veiksmas.
„Mano nuomone, pinigai turi būti padedami ten, kur sukuria pridėtinę vertę mokesčių mokėtojams: gynybai, kelių infrastruktūrai, atlyginimams, mokymo įstaigoms, ligoninėms ir kitiems objektams. O ne emocijos nusipirkimui, šiuo atveju – „Air Baltic“, ir turėti emociją, kuri kiekvieną dieną pareikalaus dar ir dar, ir dar, ir dar lėšų“, – interviu BNS teigė J. Taminskas.
Pasak jo, „Air Baltic“ finansinė padėtis – „eilės metų klausimas“, kurį turi spręsti Latvijos vyriausybė be kitų valstybių kišimosi.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Air Baltic“ artėjantį žiemos sezoną neskraidins iš Vilniaus į Berlyną ir Dubajų, iš Palangos – į Tenerifę, taip pat mažins jų apimtis tarp Vilniaus ir Talino.
Ministras pabrėžė, kad tai įprasta oro bendrovių praktika: „Ne vienas „Air Baltic“ žiemos ar vasaros sezonui keičia tvarkaraštį.“
J. Taminskas taip pat teigia, jog artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai oro susiekimas su Europa yra geras – Briuselis pasiekiamas tiesioginiais skrydžiais, Vilnius turi gerą susisiekimą su kitais žemyno pagrindiniais oro uostais, vadinamaisiais hub'ais.
– „Air Baltic“ turi milijoninių skolų, planuoja mažinti savo lėktuvų skaičių, žiemos sezonu neskraidins į Berlyną, į Dubajų iš Vilniaus, rečiau į Taliną, tarp Palangos ir Tenerifės taip pat neskraidins. Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungai skrydžių turi būti pakankamai, be to, jis vyksta į Latviją su premjeru kalbėtis ir apie tai, prieš tai susitiks su jumis. Ką pasakysite jam, kokie veiksmai galimi?
– Finansinė „Air Baltic“ situacija nėra naujiena ir neatsirado nei vakar, nei užvakar, nei prieš mėnesį. Jų finansinės galimybės yra eilės metų klausimas, periodiškai vis iškylantis į viešą erdvę. Turbūt turi ateiti tas taškas, kada ir pati bendrovė, ir Latvijos vyriausybė turi peržiūrėti pačios įmonės verslo modelį. Bet tai yra jau jų veiklos laukas ir tikrai nei Lietuvos, nei Estijos, nei Lenkijos ar kitų valstybių kišimasis.
„Air Baltic“ yra svarbus partneris ir vienas iš trijų pagrindinių vežėjų po „Ryanair“ ir „Wizz Air“ – beveik 12,6 proc. keleivių perveža iš pernai (visuose Lietuvos oro uostuose iš viso pervežtų – BNS) – apie 7 mln. Tas kryptis nutraukė, bet naują atidaro iš Šveicarijos slidinėjimo sezonui. Tai yra absoliučiai normalus procesas, ne vienas „Air Baltic“ žiemos ar vasaros sezonui keičia tvarkaraštį. Tai yra normali aviakompanijų praktika. Tai nėra joks nonsensas, kad yra koreguojamas tvarkaraštis. Tiesiog politinių oponentų noras yra faktus suplakti su politika, parodyti, kad čia kažkas atsitiko didelio. Nieko neatsitiko, normali oro vežėjo praktika, normalus verslo organizavimas atsižvelgiant į rinkos poreikius.
Dėl Lietuvos pasiekiamumo pirmininkavimui – su Briuseliu susisiekimas yra: Briuselio avialinijos skraidina keturis kartus, yra per dieną 20 jungiamųjų skrydžių su Briuseliu iš Vilniaus su kitomis visomis avialinijomis. Tai nėra tik „Air Baltic“ tema, kuri skirta pirmininkavimui. Todėl nereikia politinės emocijos suplakti su faktais.
Ateis 2027-ųjų vasara, atitinkamai vėl koreguosis tvarkaraščiai. Pavyzdžiui, į Dubajų „Air Baltic“ neskris, bet tris kartus per savaitę „FlyDubai“ skrenda. Sėkmingai, užtikrintinai, tiek, kiek reikia.
– Premjeras negalėjo atsakyti, ar Lietuva svarstytų įsigyti „Air Baltic“ akcijų ir ar gavo dar vieną tokį pasiūlymą, Latvija ir anksčiau yra siūliusi. Galbūt jūs galite atsakyti, ar gautas tas pasiūlymas? Kokia jūsų pozicija dėl akcijų pirkimo?
– Pasiūlymo nesame gavę dėl įsigijimo. Anksčiau buvo pasiūlymas, dar kai premjeru buvo Gintautas Paluckas, o šiuo metu jo nėra.
Vadovaujuosi tokiu principu, kad mokesčių mokėtojų pinigai turi būti tinkamai leidžiami, racionaliai ir sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę mokesčių mokėtojams. Biudžetas yra įtemptas, lėšų reikia viskam – nuo krašto gynybos iki medikų, mokytojų, pareigūnų atlyginimų, kelių infrastruktūros atstatymo – galiu vardinti be pabaigos tą sąrašą. Ir viskam tam trūksta lėšų. Klausimas yra labai paprastas: kur leidžiame ir padedame pinigus: kur juos yra būtina padėti šiuo metu pagal prioritetus, ar tam, kas sukurtų mums emociją?
Mano nuomone, pinigai turi būti padedami ten, kur sukuria pridėtinę vertę mokesčių mokėtojams: gynybai, kelių infrastruktūrai, atlyginimams, mokymo įstaigoms, ligoninėms ir kitiems objektams. O ne emocijos nusipirkimui, šiuo atveju – „Air Baltic“ (akcijoms įsigyti – BNS) ir turėti emociją, kuri kiekvieną dieną pareikalaus dar ir dar, ir dar, ir dar lėšų. Tokia mano nuomonė ir jos laikausi.
– Jei gerai jus suprantu, jokiais atvejais, jeigu „Air Baltic“ finansinė situacija dar labiau prastėtų ir jeigu kreiptųsi Latvijos valstybė pagalbos, tai nebūtų svarstoma?
– Tokį sprendimą turi priimti Vyriausybė kolegialiai, tačiau mano, kaip susisiekimo ministro nuomonė, yra nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų ir nepirkti emocijos, o tas lėšas investuoti ten, kur yra tiesioginė grąža ir poreikis šiandien.
– Koks bus pasiruošimas iki 2027-ųjų pradžios, kai perims Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai kalbant apie skrydžius? Esate minėjęs, kad yra planas ruošiamas, jeigu „Air Baltic“ mažintų skrydžių apimtis, bet minite alternatyvas. Tad patikslinkite, ko dar reikia pasiruošti?
– Nereikia dviejų skirtingų dalykų suplakti į vieną. „Air Baltic“ finansinė situacija, tvarkaraščio keitimas keičiantis sezonui ir yra natūrali praktika kiekvienais metais ir kiti oro vežėjai tą patį daro, o Lietuvos pirmininkavimas nesiremia tik į „Air Baltic“. Tai yra skirtingos temos.
Pirmininkavimui yra vertinama, kokius turime šiandien skrydžius, koks gali būti poreikis pirmininkavimo metu keleivių srauto. Europos valstybių ministrai neskrenda iš Briuselio į Vilnių, kaip ir – kai vyksta kitoje valstybėje pirmininkavimas – iš Vilniaus skrendi ne į Briuselį, o į tos valstybės sostinę. Tad mums labai svarbu užtikrinti susisiekimą su didžiaisiais oro uostais – hub'ais, kur keleiviai galėtų ir persėsti. Kad galėtų atskristi ir ministrai, ir mūsų delegacijos nuskristi.
Todėl turime dvi kryptis: tiek Vilnius–Briuselis, tiek atitinkamai yra Vilnius, Kaunas bei hub'iniai oro uostai didieji. Pavyzdžiui, vien su Briuseliu šiuo metu turime tiesioginius keturis skrydžius per savaitę ir 20 jungiamųjų skrydžių per dieną.
Į Briuselį iš Vilniaus su iki dviejų valandų persėdimu būtų galima skristi, pavyzdžiui, antradienį, trečiadienį, sekmadienį per Varšuvą su LOT, penktadienį ir sekmadienį – per Kopenhagą su SAS. Su persėdimu iki keturių valandų Briuselį galima pasiekti kasdien per Varšuvą, Kopenhagą, Rygą, Vieną, Taliną ir taip toliau.
Tas susisiekimo mastas tikrai yra didelis ir situacija nuo 2012, 2013 metų, kai Lietuva tikrai neturėjo tokio susisiekimo su Briuseliu ar kitais Europos hub'ais, koks yra šiandien, yra iš esmės pasikeitusi. 2013 metais, kai buvo Lietuvos pirmininkavimas, skrydžiais su Briuseliu perskrido 65,6 tūkst. keleivių, 2025 metais, kai nėra pirmininkavimo, į Briuselį skrido 55,5 tūkst. keleivių. Net nesant pirmininkavimui turime vos ne tą patį skaičių, kaip esant pikui su pirmininkavimu.
Tas persėdimas iki kelių valandų tetrunka ir sėkmingai pasieki savo kelionės tikslą.
– Bet tikriausiai menkas prestižas pirmininkaujančiai valstybei, kai politikams, diplomatams, kitiems svečiams, kurie atvyksta į Vilnių, į Lietuvą, tenka su persėdimu keliauti.
– Čia vėl yra dvi skirtingos temos, kurias bandoma suplakti į vieną temą. Sakoma, mažas prestižas, kai reikia atskristi su persėdimu... Ar mes turim užtikrinti pirmininkavimo metu tiesioginius skrydžius su visomis Europos Sąjungos sostinėmis, nes politikai, diplomatai ne tik iš Briuselio skrenda? Ministrai skrenda iš savo valstybių, iš savo sostinių. Ir lygiai taip pat kaip dabar skrenda, lygiai taip pat ir skris. Kaip ir Europos, Lietuvos parlamentarai, skraido per Varšuvą su persėdimu. Ar nuo to kas nors pasikeičia, kad jie atskris su persėdimu per Varšuvą? Čia yra neprestižas persėsti Varšuvoje? Ar pirmininkavimo metu reikia turėti nonstopinius reisus, tiesioginius po kelis kartus per dieną dėl to, kad pirmininkavimas su Briuseliu ir nuo to kažkas pasikeičia? Atskirkim ir mokesčių mokėtojų lėšas. Kiek mes turim tada dar investuoti, kad parodytume prestižą?
Mūsų tikslas yra diplomatiniai santykiai, tinkamai pravesti pirmininkavimą ar mūsų tikslas yra pasipuikuoti? Manau, kad mūsų tikslas nėra pasipuikuoti, nes pasibaigus pirmininkavimui nebebus tada ir tų skrydžių. Tikslas, kad visuomet būtų kuo geresnis susisiekimas su Lietuva. O ne padaryti tik taip, kad kuomet Lietuva pirmininkauja tą vieną pusmetį, yra padaromas geras susisiekimas, o kai tik baigiasi pirmininkavimas, sekančią dieną į Lietuvą jau turi keliauti 24 valandas ar daugiau.
Airijos pirmininkavimo metu tiesioginių skrydžių iš Briuselio netgi yra sumažėję, mažiau nei nepirmininkavimo metu. Tra pas mus dalies politikų ir kitų asmenybių noras pasipuikuoti, padaryti kažkokį šou, pasirodyti, tą pasirodymą apmokėti visų mokesčių mokėtojų pinigais.
Šiandien turime puikų susisiekimą su sostinėmis, hub'ais – Frankfurtas, Varšuva, Kopenhaga, Helsinkis, Viena, Amsterdamas, Stokholmas – visi pagrindiniai hub'ai.
– Apie tuos hub'us – ar su kokiomis dar sostinėmis reikėtų užtikrinti?
– Visąlaik norisi, kad būtų kuo daugiau, kad būtų kuo trumpesnis skrydis, kuo trumpesnis persėdimo laikas ir kuo patogiau. Ties tuo ir yra dirbama kiekvieną dieną, kad pasiekiamumas su Lietuva būtų kuo geresnis. Tačiau šiaindien lyginant su laikotarpiu, buvusiu prieš prieš 10 metų, prieš 13 metų, Lietuvos situacija yra visai kita, Lietuvos pasiekiamumas iš esmės yra pasikeitęs į gera, net nelyginamai su tuo, kas buvę anksčiau.
– Ačiū už pokalbį.
BNS interviu
Autorius Lukas Juozapaitis
Redaktorė Roma Pakėnienė
Atnaujinimo data: 2026-08-19
Taip pat skaitykite:
Susisiekimo ministerijoje – projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“
Daugiau lėšų savivaldybių tiltams ir viadukams: keičiama KPPP finansavimo tvarka
Trumpai apie svarbiausius Susisiekimo ministerijos siūlomus pokyčius keliuose