Nutraukiama sutartis su Neries tilto rangovu „Rizzani de Eccher“

LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“, įvertinusi „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybų eigą, generalinio rangovo „Rizzani de Eccher“ finansinę situaciją ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, priėmė sprendimą nutraukti rangos darbų sutartį.

„Dabar svarbiausia, kad kuo greičiau būtų atnaujinti Neries tilto statybos darbai. „Rail Baltica“ projektas yra strategiškai svarbus tiek susisiekimui, tiek viso regiono saugumui, todėl turime užtikrinti, kad europinės geležinkelio vėžės statybos Lietuvoje nesustotų, o projektas būtų baigtas iki 2030 metų pabaigos. Svarbu laiku aktyviai reaguoti, kol ne per vėlu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Ministras pažymi, kad tilto per Nerį statybos yra tik viena „Rail Baltica“ projekto dalių, todėl, nepaisant iššūkių, projektas išlaiko pagreitį: šiuo metu statybos darbai apima 114 km ilgio ruožą nuo Kauno iki Panevėžio, kuriame jau nutiesti ir pirmieji europinių bėgių kilometrai.

Nuo 2023 metų „LTG Infra“ aktyviai stebėjo rangovo finansinę būklę. Iki šiol „Rizzani de Eccher“ vidiniai restruktūrizacijos procesai neturėjo reikšmingos įtakos projekto eigai Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu fiksuoti esminiai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai – darbų nevykdymas pagal grafiką ir generalinio rangovo neatsiskaitymas su subrangovais.

„LTG Infra“, veikdama kaip projekto užsakovė ir viešojo intereso atstovė, sudarė visas sąlygas rangovui pateikti veiksmų planą, jį išsamiai įvertino, tačiau šiuo metu nemato galimybių pratęsti darbo su šiuo rangovu.

„Kyla reali rizika, kad su šiuo rangovu tiltas nebus įgyvendintas laiku. Negalime toleruoti šiurkščių sutartinių pažeidimų, darbų nevykdymo ir finansinių įsipareigojimų nesilaikymo. Privalome imtis aktyvių veiksmų ir nebūti pasyviu stebėtoju, kai kyla grėsmė strateginio projekto įgyvendinimui“, – pabrėžia LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

Sprendimas nutraukti sutartį priimtas įvertinus visus galimus scenarijus: atlikus pirkimo procedūras ir atrinkus naują rangovą, likę statybos darbai – kolonų ir tilto perdangos betonavimas – gali būti įgyvendinti per kiek daugiau nei vienerius metus. Tai laikoma saugesne alternatyva nei darbų tęsimas su rangovu, kuris nesilaiko sutartinių įsipareigojimų.

„Svarbu pabrėžti, kad tiltas per Nerį bus pastatytas, o šis sprendimas yra būtinas tam užtikrinti. Vienos sutarties nutraukimas nenutraukia „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje ir nepaneigia „LTG Infra“ įsipareigojimo jį įgyvendinti, užtikrinant mokumą rinkai ir sklandų darbų tęstinumą. Šiuo metu LTG jau ruošiasi konkurso perskelbimui“, – sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Kadangi „LTG Infra“ atsiskaitė su generaliniu rangovu už visus pagal sutartį atliktus ir pagrįstus darbus, tie subrangovai, su kuriais „Rizzani de Eccher“ neatsiskaitė, turės inicijuoti teisinius procesus lėšų išieškojimui iš generalinio rangovo.

„LTG Infra“ ir toliau stiprina sutarčių vykdymo priežiūrą: rangovų finansinės būklės monitoringą, diegia papildomus rizikos mažinimo mechanizmus, atlieka dažnesnę darbų pažangos peržiūrą, kad galimos rizikos būtų identifikuojamos kuo anksčiau. „LTG Infra“ prioritetas išlieka laiku ir atsakingai įgyvendinti visus projekto darbus.

Lietuvoje statybų sutartys sudarytos 114 km ruožui tarp Kauno ir Panevėžio, iš kurių brandžiausiame ruože Šveicarija–Žeimiai jau patiesta 8,8 km europinio standarto bėgių. Dėl ruožo Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (54 km) paskelbtas viešasis  pirkimas projektavimo paslaugoms, kurias ketinama pradėti šiemet. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno (beveik 100 km) vyksta „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projektavimo darbai. Be to, projektavimo darbus oficialiai pradėjo tam skirtas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektavimo padalinys.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Atnaujinimo data: 2026-06-15

Taip pat skaitykite:

LTSA apskaičiavo kelių rinkliavos įkainius keleivinių ir krovininių transporto priemonių valdytojams

Ministras J. Taminskas Liuksemburge pasirašė deklaraciją dėl netaršių transporto koridorių kūrimo

Pradedama A2 kelio viaduko rekonstrukcija ties Ukmerge: numatomi eismo pakeitimai

Baigiamas atnaujinti geležinkelio ruožas Gudžiūnuose

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį