Pirmasis pusmetis Klaipėdos uoste: teigiamos tendencijos ir auganti tranzito apimtis
Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostas išlaikė atsparumą, sėkmingai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir sustiprino savo poziciją Baltijos šalių rinkoje. Šešių mėnesių krovos rezultatų suvestinėse fiksuojamos teigiamos tendencijos – daugelyje segmentų krova lenkė praėjusių metų to paties laikotarpio apimtį, užtikrintai augo konteinerių krova ir jūrinis tranzitas, didesnės veiklos apimtys – ir laivų remonto ir statybos segmente.
„Užtikriname, kad iškiltų kruizinių laivų terminalas, būtų pradėta vystyti pietinė uosto dalis, vykdoma krantinių rekonstrukcija, vystoma alternatyvių degalų infrastruktūra ir kiti strateginiai projektai. Tai sukuria sąlygas uostui būti lyderiu regione. Toliau auginsime Klaipėdos uosto pozicijas regione, nes kai stiprėja uostas, stiprėja ir visa Lietuva“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Klaipėdos uostas yra nepaprastai diversifikuotas ir tai yra vienas iš jo sėkmės elementų. Žiūrint į neapibrėžtą ateitį, ši diversifikacija tikrai gelbėja. Nepaisant tų dalykų, kurie vyksta – ne tik karas, bet ir jo pasekmė sankcijos, muitai – Klaipėdos uostui pirmas pusmetis krovos prasme buvo tikrai geras. 20,1 mln. tonų perkrauta uoste. Tai yra 6 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Praėjusiais metais buvo krauta 10 proc. daugiau, užpraėjusiais – 8 proc. daugiau nuo tų mums pačių baisiausių 2023 m. Šie skaičiai rodo, kad uostas atsitiesė. Džiaugiamės, kad atsiranda jūrinis konteinerių tranzitas, kuris dabar sudaro apie 19 proc. visos krovos ir kuris per pirmą pusmetį padidėjo 165 proc., vertinant tonažą. Augimas yra milžiniškas. Taip pat – laivų statyba ir remontas, kuris vyksta Klaipėdos uoste, labai džiugina – laivų remonto 31 proc. daugiau. Taigi, pirmas pusmetis mus tikrai nuteikia gerai, ir jeigu rezultatas toks ir bus, matyt, metus galėsime baigti perlipę tą 40 mln. tonų slenkstį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste užtikrintai augo didžiausia krovinių grupė – kroviniai konteineriuose. Jų per pirmuosius 6 šių metų mėnesius perkrauta 7,2 mln. tonų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant standartizuoto dydžio konteinerių (TEU) krovą, antrąją metų dalį Klaipėdos uostas pradėjo pasiekęs beveik 700 tūkst. TEU ribą. Konteinerių krovos augimą Klaipėdos uoste lėmė augančios jūrinio tranzito apimtys, įsitraukimas į naują okeaninę liniją, jungiančią Klaipėdą su Azija, taip pat trumpųjų jūrinių linijų plėtra bei ilgalaikės ir nuoseklios investicijos į uosto infrastruktūrą.
Teigiamas rezultatas fiksuojamas ir ro-ro krovinių arba keltais gabenamų krovininių transporto priemonių segmente – šių krovinių srautas jau pasiekė beveik 3,4 mln. tonų ribą ir praėjusių metų rezultatą lenkia 4 proc. Augimas fiksuojamas ir vienetais vertinant per Klaipėdos uostą keliavusius krovininius automobilius – pergabentos 173 505 transporto priemonės, o pernai per tą patį laikotarpį šis skaičius siekė 169 280. Fiksuojama, kad pirmąjį pusmetį intensyviau nei pernai ro-ro kroviniai gabenti Vokietijos ir Švedijos kryptimis.
Į viršų užtikrintai stiebiasi ir naftos produktų krovos kreivės – jau perkrauta 2,3 mln. tonų krovinių. Tai yra 12 proc. arba 242 tūkst. tonų daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Šiame krovinių segmente fiksuojamas eksporto krypties augimas.
Vienas ryškiausių krovos šuolių – suskystintųjų gamtinių dujų segmente. Praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatas pagerintas 37 proc. ir perkrauta beveik 1,6 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų. Tokiam rezultatui įtakos turėjo atsivėrusi Ukrainos kryptis, stabili paklausa regione.
Link 1 mln. ribos artėja trąšų krova – jau perkrauta 894 tūkst. tonų. Tai yra 14 proc. arba 112 tūkst. tonų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Augalinių riebalų ir aliejų krova pirmąjį šių metų pusmetį augo 58 proc. ir pasiekė 294 tūkst. tonų ribą. Metalo laužo krovinių šį pusmetį kiekis Klaipėdos uoste prilygo praėjusių metų apimčiai – krauta 565 tūkst. tonų.
Klaipėdos uosto atsparumą rinkos permainoms stiprina ir čia vystoma laivų remonto ir statybos pramonė. Pirmą šių metų pusmetį šiame segmente taip pat fiksuojamas teigiamas rezultatas: suremontuoti ir modernizuoti 46 laivai, o tai yra 31 proc. daugiau nei pernai sausio–birželio mėnesiais.
Klaipėda sustiprino pozicijas rinkoje
Per pirmąjį šių metų pusmetį jau perkrauta beveik 1,3 mln. tonų grūdų. Kol kas tai yra kiek kuklesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo perkrauta 1,4 mln. tonų grūdų. 153 tūkst. tonų šiemet kol kas mažiau perkrauta ir medienos.
Praėjusių metų rezultato pirmąjį šių metų pusmetį nepavyko pagerinti ir iškasenų bei statybinių medžiagų segmente – jau perkrauta 943 tūkst. tonų šių krovinių, o praėjusiais metais pusmetis užbaigtas pasiekus 1 mln. tonų kartelę. Dabartiniai rezultatai atspindi natūralų rinkos stabilizavimąsi po išskirtinai aktyvaus 2025 m. pirmojo pusmečio, kuriam impulsą davė šalyje vykdytų infrastruktūros projektų apimtis.
Vis dėlto kiek kuklesnius rezultatus keliuose krovinių segmentuose kompensuoja ryškus augimas kituose, ir tai Klaipėdos uostui leidžia išlaikyti stiprią konkurencinę poziciją Baltijos šalių rinkoje. Klaipėdos uostas buvo vienintelis, kuriam pavyko pademonstruoti teigiamus krovos rezultatus.
Vienintelis krovą auginęs Klaipėdos uostas šį pusmetį atsiriekė ir dar didesnę rinkos dalį, kuri dabar jau siekia 44 proc., o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo kiek mažiau nei 41 proc. Vertinant valstybių, o ne atskirų uostų rinkos dalis, Lietuva, vertinant Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo rezultatą, užima jau daugiau kaip 54 proc. visos Baltijos šalių krovos rinkos.
Latvijos ir Estijos uostuose – krovos mažėjimo tendencijos
Latvijos ir Estijos uostai pirmąjį šių metų pusmetį ir toliau jautė sankcijų rusiškiems kroviniams poveikį. Dėl istoriškai didesnės priklausomybės tokiems kroviniams šių šalių uostuose tebefiksuojamos krovos mažėjimo tendencijos.
Latvijos uostams pirmąjį šių metų pusmetį teko fiksuoti mažesnę krovą nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant tonomis, didžiausius praradimus, siekiančius beveik 1,1 mln. tonų, patyrė Ventspilio uostas. Čia 459 tūkst. tonų mažėjo naftos produktų krova, praradimai fiksuojami ir chemijos bei žemės ūkio produktų segmentuose. Liepojos uoste krova, lyginant su pernai, mažėjo 15 proc. arba beveik 500 tūkst. tonų. Iš viso Liepojos uoste šiemet jau perkrauta 2,9 mln. tonų krovinių. Didžiausi praradimai, siekiantys 375 tūkst. tonų, fiksuojami žemės ūkio produktų segmente. Rygoje per pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta 51 tūkst. tonų krovinių mažiau nei pernai.
Estijos Talino uoste bendras krovos rezultatas pirmąjį šių metų pusmetį 5 proc. prastesnis už praėjusių metų – perkrauta 344 tūkst. tonų mažiau krovinių. Ryškiausi praradimai Talino uoste fiksuojami skystųjų krovinių segmente – netekta 333 tūkst. tonų.